Per keletą JAV prezidento Baracko Obamos vizito į Rusiją dienų nieko ypatingo neįvyko. Kaip ir prognozuota, šalys pasirašė principinį susitarimą dėl Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo, karinių kontaktų pratęsimo, susitarė dėl karinių krovinių tranzito į Afganistaną. Ir tai beveik viskas. Todėl apžvalgininkai daugiau dėmesio skyrė pirmojo vizito detalėms.
Diplomatinėje praktikoje įprasta, kad prieš valstybių vadovų vizitus vengiama šiurkščių pasisakymų, nepasvertų prognozių ar palyginimų. Vis dėlto šios nerašytos tradicijos nepaisė nei Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, nei Amerikos vadovas Barackas Obama. Pastarasis liepos 6 d. pradeda trijų dienų vizitą Rusijoje. Rusijos lyderis jo išvakarėse prakalbo apie Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykius, pablogėjusius iki Šaltojo karo lygio, o B. Obama leido sau palyginti D. Medvedevą su Vladimiru Putinu akivaizdžiai ne pastarojo naudai. Amerikos prezidentas Maskvoje susitinka su jais abiem.Be to, jis kalbėsis ir su savotišku abiejų šalių santykių ekspertu – buvusiu prezidentu Michailu Gorbačiovu.
Apžvalginėje laidoje „Savaitės pjūvis“ kalbėsime apie vieną iš gausių liepos pradžios įvykių Lietuvoje – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinės Asamblėjos 18-ąją sesiją, beveik visą savaitę vykusią Seime. Lietuvos delegacijos vadovė Vilija Aleknaitė – Abramikienė pasakos apie svarbiausius sesijos klausimus ir rengiamas rezoliucijas.
Šventės niekaip nenustelbia sunkmečio problemų. Apie Vyriausybės rengiamus naujus ekonominius ir socialinius iššūkius visuomenei – socialdemokratų partijos lyderio Algirdo Butkevičiaus interviu.
Savo komentare politikos apžvalgininkas laidos vedėjas Česlovas Iškauskas grįžta prie ESBO PA sesijos, primena, kad Lietuva kitą pusmetį pirmininkaus šioje 1975 m. Helsinkyje įkurtoje organizacijoje, tačiau jau nuo liepos 1-osios ji perėmė vadovavimą Baltijos jūros valstybių taryboje.
Švedija iš Čekijos perima pirmininkavimą ES, o Vilnius 1 m. vadovaus regioninei Baltijos jūros šalių tarybai. Žinoma, problemos nevienodo masto: Švedijai reikės stebėti, vertinti ir daryti išvadas dėl pakartotinio Lisabonos sutarties referendumo Airijoje, o lietuviai bandys Kaliningrado sritį ir Baltarusiją įtraukti į Baltijos jūros regiono struktūrą ir spręsti sudėtingus energetikos galvosūkius. Continue reading…
Nedidelė sąsmaukoje tarp Pietų ir Šiaurės Amerikų esanti šalis Hondūras tapo dar viena karinio perversmo auka. Tiesa, su sekmadienį dar pižama vilkinčiu suimtu prezidentu Manueliu Zelaya kariškiai pasielgė humaniškai. Prievartos prieš jį nenaudojo, jo neįkalino, kaip seniai įprasta Lotynų Amerikoje, o skubiai išskraidino į Kosta Riką. Paskui tremtinį Managvoje priglaudė Nikaragvos prezidentas Danielis Ortega. Lėktuvą šiai priverstinei 56 m. Hondūro lyderio kelionei suteikė Venesuelos vadovas Hugo Chavezas. Hondūro sostinėje Tegusigalpoje tūkstančiai ištremtojo prezidento šalininkų išėjo į gatves. Naujasis Hondūro lyderis, buvęs Kongreso pirmininkas 65 m. italų kilmės politikas Robertas Micheletti Bainas sostinėje dviem paroms įvedė komendanto valandą.
Continue reading…
Prieš 15 m. Rusijos pradėtas karas Kaukaze pereina į kitą fazę – terorizmą. Pasauliui tai seniai žinomas kovos būdas, su kuriuo, deja, iki galo susidoroti niekur nepavyksta. Pasikėsinimas į Ingušijos lyderį 45 m. Junusą Beką Jevkurovą, ankstesni išpuoliai Dagestane išplečia tokio nežmoniško pasipriešinimo erdvę. Jis dabar išsiveržia iš santykinai aprimusios Čečėnijos ir ketina virsti antrais praėjusio dešimtmečio Balkanais. Šį palyginimą apžvalgininkai mėgsta dar ir todėl, kad pats Ingušijos prezidentas laikomas konflikto Kosove didvyriu, nes vadovaudamas Rusijos desantininkų junginiui serbų pajėgose prieš pat NATO pajėgų antpuolį 1999 m. užėmė Prištinos oro uostą.
Šįkart „Savaitės pjūvio“ laidoje su dukart ekspremjeru Gediminu Vagnoriumi diskutuosime, ar tikrai ir dėl kokių priežasčių rudenį žlugs A. Kubiliaus Vyriausybė.
Antroji laidos dalis skiriama Tarptautinei kovos su narkomanija dienai (birželio 26). Ta proga žiūrovų laukia pokalbis su Narkotikų kontrolės departamento prie Vyriausybės direktore Audrone Astrauskiene.
O pabaigoje laidos vedėjas politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas svarstys, ar Rusija netiesiogiai skatina terorizmą Kaukaze.
Naujienų agentūros pranešė, kad Rusijos Šiaurės Kaukazo apygardos Ingušijos Respublikos prezidentas Junusas Bekas Jevkurovas pirmadienį per pasikėsinimą buvo sunkiai sužeistas. Apžvalgininkai daro išvadą, kad šis pasikėsinimas yra dar vienas smūgis Kremliaus viltims atkurti stabilumą Kaukaze. Tai jau trečias Ingušijoje per paskutiniąsias tris savaites nužudytas ar sužeistas aukščiausiojo rango pareigūnas ir ketvirtas šį mėnesį Šiaurės Kaukazo regione. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kuris pats neseniai grįžo iš Šiaurės Kaukazo, per televiziją pasmerkė šį išpuolį: „Ingušijoje įvyko teroro aktas – bandymas nužudyti Ingušijos prezidentą Junusą Beką Jevkurovą. Tai, žinoma, banditų darbas.“
Didžiausia pasaulyje Grenlandijos sala sekmadienį per nacionalinę Žaliosios žemės šventę žengė dar vieną žingsnį nepriklausomybės nuo Danijos link. Praėjusį lapkritį 75 proc. salos gyventojų balsavo už tai, kad būtų išplėsta autonomija. Dabar oficialia beveik 60 tūkst. gyventojų kalba taps grenlandiečių (inuitų) kalba, priklausanti eskimų-aleutų kalbų grupei, vietos administracija vadovaus policijai, nepriklausoma bus teismų sistema, tačiau svarbiausia, kad patys gyventojai galės eksploatuoti gausius mineralinius, dujų, naftos, brangiųjų metalų išteklius ir Arkties vandenyno turtus. Danija dar kontroliuos salos gynybą ir užsienio politiką, maždaug trečdalį salos bendrojo vidaus produkto skirs iš Karalystės biudžeto, tačiau vėliau visos pajamos už gamtos išteklius pateks į autonomijos iždą.
Šioje „Savaitės pjūvio“ laidoje: su Lietuvos ekonominės plėtros agentūros vadovu Mantu Nociumi kalbamės apie trečio pagal dydį britų „Barclays“ banko Lietuvoje kuriamą informacinių technologijų centrą, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas pasakos apie jo kreipimąsi į Vyriausiąjį administracinį teismą, prašant atšaukti Švietimo ir mokslo ministro įsakymą dėl abiturientų konkursinių balų principų, o laidos autorius politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas komentuos Vakarų reakciją į Irano prezidento rinkimų rezultatus.