Peštynės Seimo smėlio dėžėje

Kai liepos pradžioje skaitysite apie valstybės institucijų, partijų ir politikų reitingus, manau, nenustebsite: Seimo populiarumas bus nukritęs į patį dugną, o valdančiosios partijos – į ne aukštesnę kaip trečią poziciją. Priežastis paprasta: per 30 metų niekada nedirbo du Seimai, nors 1992 m. panašus precedentas buvo, ir jis sukėlė priešlaikinius rinkimus, kuriuos laimėjo Algirdo Brazausko LDDP. Continue reading…

Ukrainai vietoj ginklų peršama kapituliacija

Volodimyras Zelenskis, atrodo, seniai įkyrėjo Vakarams, nuolat prašydamas efektyvių tolimesnio nuotolio veikimo ginklų. Šie delsia, išsisukinėja, maitina Kijevą pažadais, rengia įvairius paliaubų planus, o, kaip toje Krylovo pasakėčioje, vežimas nejuda iš vietos. V. Putinui to tik ir tereikia: apžvalgininkai tvirtina, kad, padedamas kai kurių Vakarų šalių ir ištikimų satelitų, agresorius visą laiką žengia priekyje. Continue reading…

Kuo serga Petras Antrasis?

Specialistai sako, kad sergančio sunkia liga žmogaus mąstymas ir elgesys taip pat labai pakinta. Mums nedera mėgautis tokiais negalavimais, šito ir nedarysime, tačiau vienu atveju nieko kito nebelieka, kaip prieiti išvadą, kad jis sunkiai serga. Turiu galvoje Vladimirą Putiną. Continue reading…

Apie duoną, nemeilę ir šautuvą

Duona… Iki šiol negaliu pamiršti jos kvapo. Mama iš vakaro užmaišo nedidelį kubiliuką, o ryte tešla jau veržiasi per jo kraštus. Tėvas iškūrena senovinę krosnį, o aš skubu rinkti klevo lapų. Ant jų gula meilių mamos rankų išglostyti ornamentu padabinti kepaliukai, kurie ant ližės pašaunami į šlapia šluota iššluotą krosnį. Prieš Kalėdas ar Velykas kepdavo ir pyragą bei ragaišį. Karštus kepalus sudeda ant lovos, užkloja didžiuliu drobiniu rankšluosčiu, kad pamažu atvėstų ir – šiukštu vaikams prie jų prisiliesti. Užtat vėliau trapaus pyrago riekė su pienu tirpsta burnoj, o troboj dar ilgai tvyro šventas ir jaukus duonos kvapas… Continue reading…

Ar LKP vedė tautą į pergalę?

Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės susikūrimas 1988 m. birželio 3 d. davė pradžią galingam tautiniam judėjimui, kuris galų gale nuvertė okupacinę sovietų valdžią ir atvėrė kelią atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Tuomet, po kelių mėnesių, spalio 22-23 d., įvyko ir Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. Bet šiandien, minint Iniciatyvinės grupės susikūrimo 34-ąsias metines, pastebėkime, kad ją sudarė 35 žymūs Lietuvos mokslo ir meno žmonės, o iš jų 17 priklausė Komunistų partijai. Jos lyderiai sumaniai prisišliejo prie šio Liaudies fronto, kad liktų prie valdžios lovio. Dar ir šiandien pasigirsta balsų, kad būtent LKP, vėliau pasivertusi socialdemokratine partija, o ne kokios ten beformės masės su savo lyderiais – filosofais ir muzikantais, vedė Lietuvą nepriklausomybės keliu. Straipsnis parengtas prieš aštuonerius metus skelbtos publikacijos „Kaip LKP Sąjūdį į pergalę vedė…“ pagrindu. Continue reading…

Prekybos morale kioskelis

Nuolat erzeliuojantis Seimas negali nurimti. Nustumdamas į šalį karą Ukrainoje ir iš jo iškylančias saugumo bei gynybos pamokas Lietuvai, pabėgėlių ir migrantų reikalus, nesulaikomai augančią infliaciją, parlamentas staiga panūdo galutinai susidoroti su Partnerystės įstatymu ir Vytauto Landsbergio kaip valstybės vadovo statuso įteisinimu. Continue reading…

Kaip baltų žemė vos neatiteko Lietuvai

Rusijos karas Ukrainoje Europą privertė krūptelėti. Jeigu konfliktai vykdavo toli nuo Lietuvos, mes juos stebėjome gana abejingai. Bet šis karas jau tiesiogiai veikia visas regiono ir žemyno valstybes bei Lietuvą. Ypač dėl to, kad šalia beveik aštuonis dešimtmečius esame priversti gyventi su labai militarizuotu Rusijos eksklavu – Kaliningrado sritimi. Ji vis labiau tampa dar vienu pavojingu karo detonatoriumi pačiame Europos centre. Continue reading…

Kodėl Suomija – drąsi šalis?

Suomija – vėl drąsi šalis. Ne popieriuje, kaip Lietuva, prieš 14 metų patvirtinusi „Lietuvos pristatymo pasaulyje strateginio marketingo koncepciją“, kuri jau kitą pavasarį – ekonominio sunkmečio sąlygomis – „išnyko lyg dūmas, neblaškomas vėjo“. Nesakau, kad per visus 90 metų po Žiemos karo skandinavai buvo tokie nesutaikomi: netekę dalies teritorijos jie buvo itin atsargūs santykiuose su Maskva. Šiaip ar taip su didžiuoju kaimynu ji turi 1340 km sausumos sieną, kurią Rusija nuo 192O m. Tartu sutarties ne kartą buvo pažeidusi. Continue reading…

Kas juos veda į Pergalę?

Karas Ukrainoje daug ką išmušė iš vėžių, išbalansavo, sukėlė depresiją, nepasitikėjimą rytdiena ir vienas kitu, sukomplikavo verslus. Tad reikia tik stebėtis ukrainiečių tvirtumu, ryžtu ir emociniu užsidegimu ginti savo žemę. Continue reading…