Jie įžeidė visą Lietuvą

Kartais rašyti būna labai sunku. Gal tuomet protą užgožia emocijos, objektyvumą – pasipiktinimo banga, kuri neleidžia atsiplėšti nuo vertinimo „juoda – balta“. Tokie jausmai mane aplankė ir dabar, prabėgus keletui dienų nuo Sausio 13-osios minėjimo, kuris netikėtai nuliūdino ir sukėlė nerimą. Kodėl? Pabandysiu paaiškinti kuo santūriau. Continue reading…

Sausio 13 – osios atminimas: nepasiduokime amnezijai

Sausio 13 – osios išvakarėse 31 kartą suliepsnos laužai, suoš minios prie parlamento, televizijos bokšto ir LRT rūmų, kiti stebės baisius filmuotus vaizdus iš to meto sovietinių okupantų šėlsmo nepriklausomoje Lietuvoje. Gal nieko stebėtina, kad laikas ištrina atminties detales, poreikį minėti pagrindinius tautos vystymosi įvykius, išblukina mūsų patriotinius jausmus. Continue reading…

Kai Seimas ruošiasi į Kanarus

Lietuvos Seimas ruošiasi atostogų. Rudens sesiją jis pratęsė iki sausio 20 dienos, o paskui iki kovo 10-osios ramiai galės gulinėti kur nors po Kanarų saule. Ramiai? Sunku įsivaizduoti, kad koks atsakingas Seimo narys išverstų pilvą atogrąžose, kai aplink jo šalį siaučia geopolitiniai kataklizmai. „Mums irgi reikia pailsėti“, – skėsteli rankomis bėdžius parlamentaras, dar spėjęs pareikalauti didesnio atlyginimo, ir puola krautis lagaminus. Continue reading…

Drakono žudikas plikomis rankomis

Lyg polaidžio vanduo Lietuvą neša į tamsų 2022-ųjų akivarą – į kinų mitologinio grobuonies Tigro nasrus. “Vytis prieš Drakoną” – taip įvardijo apžvalgininkai šią priešpriešą. O politologas Linas Kojala Kinijos dėmenį Lietuvos užsienio politikoje 2022 metais  išskyrė kaip pagrindinį.

Mitologijoje Drakonas įgavęs išties pasibaisėtiną įvaizdį. Jis užkerta žmonėms kelia į turtą, tik pats juos kaupia ir apsiglėbęs saugo. Bažnytiniuose šaltiniuose teigiama, kad tai Šėtonas ir visiška priešingybė krikščioniškai bažnyčiai. Štai kodėl šv. Jurgis nukovė Drakoną ir taip išgelbėjo žmonių tikėjimą nuo velnio. Graikų mitologijoje Drakono atitikmenį Pitoną Delfuose nukauna Apolonas. Eduardas Mieželaitis pasakoje “Neringa” sukūrė lietuvišką šio mito versiją, kai medžiotojas Naglis “tris kartus kirto ir po tris slibino galvas krito”, o vyras sėdo į laivą ir saulei vėl šviečiant nuplaukė “baltos smėlio juostos link”, o jau ten sutiko gražuolę Neringą…

Bet nustokime švaistytis alegorijomis. Kinija tik savo dydžiu primena drakoną, kuris ugnimi aplieja visa pasaulį, net galingiausią Amerikos ekonomiką. Šalia jos toks nevykęs prielipa Taivanas, kurį Pekinas laiko nedaloma Kinijos teritorija, o pasaulis – suverenia 24 mln. gyventojų valstybe, kuri kiek daugiau negu dukart mažesnė už Lietuvą. Tai ar gali jis prilygti 1,4 mlrd. gyventojų turinčiai Kinijai? Juo labiau – Lietuva. Pati to nenorėdama, ji paskelbė karą Kinijai. Opozicija nebe reikalo užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį titulavo “Drakono žudiku”…

O vis dėl to mažytis Dovydas ietimi ruošiasi nusmeigti milžiną Galijotą. Ir kas įdomiausia –įveikė: judėjų dievo Jahovos patartas įdėjo į svaidyklę akmenį, įsuko ir – paukšt milžinui  kaktą ir šis nugriuvo…Bet tai vėl tik pasaka. Realiame gyvenime taip nebūna. Žinoma, galima rinktis amžinas vertybes – išdidumą, ištikimybę žmogaus teisėms, demokratijai, teisingumui, tautų apsisprendimui, laisvei. O dar išmintingiau – kai aukštą moralę derini su pragmatizmu.

Lapkričio vidury Vilniuje atidaryta Taivaniečių (ne Taivano, nors kinų kalba tarp jų skirtumo nėra) atstovybė. Nors Vilnius bandė ieškoti kompromiso, kad neužgautų jautraus Pekino “vienos Kinijos” nervo, vis dėl to kinai supyko: juk lietuviai galėjo ją pavadinti Taipėjaus vardu, kaip yra Latvijoje, JAV ir kitose pasaulio šalyse. Mat, Taipėjus yra komunistinės Kinijos pavadinimas. Tai, kad atstovybė turės gana ribotas funkcijas (diplomatinio statuso ji neįgis) – padės tvarkyti prekybinius ryšius, spręs konsulinius klausimus, Pekino jau nedomino.

Jis anksčiau atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje, išreikalavo, kad būtų praktiškai uždaryta Lietuvos ambasada Kinijoje. Ambasadorė Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijoms grįžo dar rugsėjo pradžioje. Diplomatinis spaudimas būtų dar pusė bėdos, bet Pekinas grasina smarkiai apriboti ekonominius santykius. Nors metinės prekybos su Kinija apimtys tesudaro 5 milijonus JAV dolerių, tačiau verslas jau junta, kad kinų kapitalas nusisuka nuo Lietuvos. Išgirdome, kad kai kurie stambūs investuotojai iš Vokietijos taip pat trauksis iš mūsų šalies. Taigi, skaičiuojant pagal Lietuvos banko metodiką, nuostoliai per 5 metus siektų per 1 milijardą nuostolių, o įtampa tarp šalių 2021-2022 metais gali sumažinti Lietuvos BVP apie 200 mln. eurų per metus.

Ar šito nepajėgė įvertinti nei Premjerė, nei Užsienio reikalų ministras, nei Ekonomikos ir inovacijų ministrė? Seimo narys Julius Sabatauskas, apibendrindamas tokius spontaniškus valdančiųjų veiksmus, rašė, kad “atsakinga savo šalies ir tautos atžvilgiu politika yra ta, kuri užtikrina, jog veikimo nauda viršija ar bent jau atitinka veiklos kaštus.”

Tuo metu Lietuvos diplomatijos vadovas G. Landsbergis tikisi Europos Sąjungos pagalbos, bet iš Briuselio, kaip ir iš JAV, tesulaukia tuščių pagyrų, kad drąsiai kaunasi su Drakonu ir renkasi amžinąsias vertybes. Mes puikiai žinome, kiek pragmatizmo ir realios pagalbos šiuose padrąsinimuose. Kaip ir imantis veiksmingų sankcijų prieš A. Lukašenkos ir V. Putino režimus, kaip ir padedant kovoti su migrantų miniomis prie Lietuvos sienų…

Bet čia mums įdomi Prezidento G. Nausėdos pozicija. Tarsi veikdamas uždaroje izoliuotoje nuo visuomenės erdvėje, šalies vadovas staiga nubudo ir eilinį kartą prikišo Vyriausybei, kad ši esą nederino su Prezidentūra Taivaniečių atstovybės pavadinimo. „Aš manau, kad klaida buvo ne Taivano atstovybės atidarymas, o pavadinimas, kuris nebuvo derintas su manimi“, – sakė jis sausio 4 d. per Lietuvos radiją. Jo manymu, dabar Lietuva turi aiškiai signalizuoti ES, kad „Kinija griebėsi atakos, tam tikro spaudimo prieš vieną iš bendrijos narių“.

Šaukštai gali būti po pietų, jei Prezidentas ir toliau žarstysis kaltinimais valdantiesiems. Nors ir smarkiai vėluodamas, jis turėtų imtis iniciatyvos kartu su Vyriausybe išsrėbti užsienio politikos katile privirtą košę.

Štai tuomet sakytume, kad Drakonas traukiasi nieko nelaimėjęs ir net nepagąsdinęs Drąsios šalies.

Kinų Tigras žada proveržį

Štai ir sulaukėme Naujųjų 2022-ųjų metų. Žinoma, tai sąlyginė kalendorinių metų pradžia, nes skirtingose kultūrose ir tikėjimuose ji švenčiama skirtingu laiku. Šią datą nustatė Romos imperatorius Julijus Cezaris, kuris pagal vieną teoriją buvo ir Vilniaus įkūrėjas. Tačiau katalikai ją pradėjo švęsti po 1582 m. popiežiaus Grigaliaus XIII atliktos kalendoriaus reformos – praėjus 8 dienoms po Kristaus gimimo ir jo apipjaustymo. Lietuvoje Naujieji metai pradėti švęsti maždaug XIX amžiuje. Continue reading…

Tarpukalėdžio ženklai

Esame Tarpukalėdyje. Tai laikotarpis tarp šv. Kalėdų ir Trijų Karalių. Šios dvi savaitės – pusiau šventės, o vakarai – šventvakariai. Žemaitijoje šis laikas vadinamas bernelių laikotarpiu. Mažosios Lietuvos laukininkai laiką nuo Kalėdų iki Naujųjų metų vadino atšventėmis, Rytų Lietuvoje Naujųjų metų išvakarių vakarienė buvo vadinama Kūčialėmis. Tarpukalėdžio dienomis jaunimas, susirinkęs į vienus namus, dainuodavo, rengdavo vakaruškas, išsidūkdavo už visus metus. Ypač linksmai šį laiką leisdavo aukštaičiai, pasakoja viena mokslinė interneto svetainė. Continue reading…

Tamsą keičia šviesa

Kiekvienas savaip prisimename šį metą prieš šventas Kalėdas. Tačiau bendras jo bruožas – neramus laukimas, susirūpinimas ne tik ką ant šventinio stalo padėsi, kaip namus išpuoši, bet ir kaip savo artimu žmogumi pasirūpinsi: ar jis neliks vienas, ar pakaks jam visa ko, ar jis bus sveikas ne tik šiemet, bet ir kitais metais, kokio kad ir nedidelio džiaugsmo jam suteiksi. Continue reading…

Atlydis gamtoje, bet ne valstybėje

Lietuvą užplūdęs atlydis ir prieššventinė nuotaika ne iš tolo nepanaši į padėtį mūsų šalyje ir aplink ją. Kai kam Joe Bideno ir Vladimiro Putino nuotolinis pokalbis asocijuojasi su 1939 m. suokalbiu tarp Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos, o Vašingtonas dėl šventos ramybės atideda 200 mln. dolerių vertės karinę paramą Ukrainai, bet duoda 20 mln. sienos apsaugai, matyt, koncertinai… Continue reading…

Kainų šokis su kardais

Neseniai kažkas liūdnai pajuokavo: girdėjo, kad susirgęs nauja koronaviruso atmaina omikronu praranda ne uoslę ar skonį, o… kainų augimo pojūtį. Kitaip sakant, parduotuvėje ar turguje į kainas nežiūri, duoda, kiek prašo, ir nekvaršina sau galvos. Atrodo, sergi, bet ekonominiu požiūriu esi sveikas kaip ridikas. Continue reading…

Maidanui reikia Sąjūdžio

Keistus kaimynus turime: kuo tolimesni, tuo geresni draugai. Tie, kurie mus supa, vis taikosi įkąsti, pasinaudoti, pažeminti: Minskas nori Lietuvą uždusinti migrantų miniomis, Maskva jam padeda ir prie sienų žvangina ginklais. Naujos agresijos akivaizdoje sužydėjusią draugystę su Varšuva vis tik temdo senos istorinės nuoskaudos, o broliukai latviai mūsų nepalaiko, atsisakant pirkti baltarusišką elektros energiją… Continue reading…