Darbo vizito į Minską pirmadienį atvykusį Rusijos ministrą pirmininką Vladimirą Putiną Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasitiko plačia šypsena ir iš karto puolė svečią sveikinti. Mat spalio 7-ąją V.Putinas švenčia 56-ąjį gimtadienį. Ta proga, jau grįžęs iš Minsko į Sankt Peterburgą, Rusijos premjeras pristatė filmą „Mokytis dziudo su V. Putinu“, kuriame jis – puikus šios sporto srities meistras – ir vaidina pagrindinį vaidmenį…

Tačiau šventinės nuotaikos derybose su Baltarusijos vadovais buvo nedaug.

Sudrumsta vizito atmosfera

Abu lyderiai susitinka gana dažnai, tačiau prieš gerą dešimtmetį formaliai įkurtos dviejų šalių sąjunginės valstybės plėtra nejuda iš vietos. Apžvalgininkai sutaria, kad tam trukdo ir paveldėtas Rusijos vadovų imperinis mąstymas, ir paties A. Lukašenkos charizminis įvaizdis. Štai ir neseniai Minskas ir Maskva susikirto dėl požiūrio į įvykius Kaukaze.

Prieš keletą savaičių, kalbėdamas su užsienio žurnalistais, Aleksandras Lukašenka griežtai atkirto Maskvai, kuri darė užuominas, kad Rusijos veiksmai Gruzijoje tampa pavojingu precedentu Minskui. Baltarusijos vadovas suprato šias užuominas kaip grasinimą ir pavadino jas „visiškai idiotiškomis“. Kaip šio politiko žodžius cituoja laikraštis „Financial Times“, „neduok Dieve, jei Rusija imsis panašių žingsnių prieš Baltarusiją“.

A. Lukašenkos susierzinimą sukėlė ir Kremliaus raginimai pripažinti Pietų Osetiją ir Abchaziją. O Baltarusijos vadovas to daryti neskuba, aiškiai laukdamas, kokia bus pasaulio reakcija. Šios problemos sprendimą jis atidėjo po parlamento rinkimų, tačiau ir po jų to daryti neskuba, vėl lūkuriuodamas, kol spalio 27 dieną pradės dirbti naujai išrinktas įstatymų leidimo organas.

Kaip interneto svetainėje „Gazeta.ru“ svarsto NVS politinių procesų tyrimo centro generalinis direktorius Aleksejus Vlasovas, „po to, kai šias dvi separatistines respublikas atsisakė pripažinti Kazachstanas, Rusijai liko tik viena viltis – Baltarusija, ir V. Putinas, griežtai ar švelniai, paprašys A. Lukašenkos tai padaryti“.

V. Putino vizitas į Minską vyko įdomiu metu. Jau spalio 7-ąją, iškart po V. Putino viešnagės, į Minską atvyko Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pirmininkaujantis Suomijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Stubbas, kuris neseniai apkaltino Rusiją mėginimu Pietų Osetiją išvalyti nuo gruzinų. Ši organizacija nelabai mėgstama ir A. Lukašenkos. Nors ESBO stebėtojai buvo įleisti į neseniai vykusius rinkimus, tačiau jie pareiškė nemažai kritikos dėl pažeidimų. A. Lukašenka pamažu beldžiasi ir prisibeldžia į Briuselio duris. Štai spalio 13 dieną Baltarusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Martynovas Europos Sąjungos užsienio politikos atstovo Javiero Solanos kvietimu dalyvaus Bendrijos užsienio reikalų ministrų posėdyje. Čia bus kalbama, kaip išlaisvinti Baltarusiją iš izoliacijos pančių ir palengva atsisakyti sankcijų.

Politiką nustelbia dujų kvapas

Tokioje aplinkoje buvo svarstomas pagrindinis vizito klausimas dėl dujų kainų. 2007 metų gruodį po aštraus ginčo dėl Maskvos sprendimo pakelti Baltarusijos vartotojams tiekiamų naftos ir dujų kainas Rusija ir Baltarusija susitarė, kad energetikos ištekliai brangs pamažu. Tuomet Rusija skyrė Baltarusijai valstybinę 1,5 mlrd. dolerių paskolą 15 metų su teise penkeriems metams atidėti jos sumokėjimo terminą.

Dabar paskolos problema vėl iškilo, nes Minskas sunkiai įveikia didėjančių energijos kainų bangą. Jis norėjo gauti 2 mlrd. dolerių paskolą – vadinamąjį stabilizavimo kreditą, kuris sušvelnintų mokėjimo balanso deficitą. Minskas norėtų, kad kreditas būtų duotas pagal 2007 metų sąlygas, t. y. vėl penkiolikai metų, atidedant mokėjimą penkeriems metams ir mokant palūkanas pagal formulę LIBOR + 0,75 proc.

Tačiau derybų išvakarėse Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas laikraščiui „Kommersant“ tvirtino, kad baltarusiams bus duoti „ne 2 milijardai ir ne spalio 6 dieną, o maždaug pusantro milijardo ir gruodžio mėnesį“, kai ketinama visiškai suderinti dujų kainas. Tai iš bėdos irgi tenkina Minską, juolab kad Maskva paskolą suteikia tokiomis sąlygomis, kokių pasiūlyti negali nė viena iš NVS šalių.

Su Ukraina Rusija sutarė dujų kainą per trejus metus „priauginti“ iki 400 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų, o Baltarusijai sąjungininkė taiko tikrai lengvatinius tarifus. Štai antrą ir trečią šių metų ketvirtį dujų kaina Baltarusijai buvo tik 127,9 JAV dolerio. Pagal „Gazprom“ ir „Beltransgaz“ kompanijų suderintus įkainius dujos šiai šaliai šiemet kainuos 67 proc. rinkos kainos, 2009 m. – 80 proc., 2010 m. – 90 procentų. Taigi, kitais metais jų kaina Baltarusijai bus apie 190 JAV dolerių.

Tačiau Rusijos ambasadorius Minske Aleksandras Surikovas teigia, kad 2009 m. baltarusiai turės mokėti iki 250 JAV dolerių, nors Minskas kitų metų biudžetą sudarė laikydamasis vos 140 dolerių kainos. Kad ji nereali, Baltarusijos sostinėje kalbėjo ne tik Rusijos, bet ir baltarusių specialistai. Ir čia kalta ne vien Maskva: energijos išteklių kainos didėja visame pasaulyje, be to, per planetą ritasi JAV prasidėjusi finansų krizė, kuri smukdo net su globaliniais procesais ne itin susijusias NVS ekonomikas.

Draugystė – prekybos įkaitė

Tarsi padrąsindamas rusų derybininkus, A. Lukašenka pirmadienio vakarą žurnalistams pareiškė: „mes su rusais draugyste neprekiaujame ir nesiderame“. Vakaruose paplitusi nuomonė, kad Baltarusija ima rinktis tarp Rusijos ir Vakarų, neatsisakydama ryšių su Maskva, pradeda flirtuoti ir su ES. Bet iš tikrųjų Minskas draugystę su Maskva vertina pagal dujų kainą ir palankias kreditų sąlygas. Mainais, kaip praneša opozicijos „Chartija-97“ tinklalapis, Minskas, atrodo, sutinka Baltarusijos teritorijoje dislokuoti Rusijos priešraketinį skydą – kaip atsvarą amerikietiškajai priešraketinės gynybos sistemai (PRGS).

Be to, primena naujienų agentūra ITAR-TASS, dar šiemet bus pasirašytas jau apie 10 metų rengtas Rusijos ir Baltarusijos susitarimas dėl bendros priešlėktuvinės gynybos, nes NATO aviacija visiškai priartėjo prie NVS sienų.

Kitaip sakant, sąjunginės valstybės statymas ant kojų nei vienai, nei kitai slavų valstybei nėra savitikslis procesas. Už jo slepiasi labai jau pragmatiniai Minsko ir Maskvos siekiai, išreikšti tiek doleriais, tiek pozicijų kilometrais regione, tiek sunkiai kokiu nors matu išmatuojamais geopolitiniais interesais.