Likus aštuoniems mėnesiams iki Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, energetikos problemos regione tampa vis aštresnės. Tuo metu kaimyninės valstybės forsuoja pasirengimą statyti savo atomines jėgaines. Štai pernai gruodį Baltarusija oficialiai pranešė, kad jau 2016 m. Ašmenos rajone, vos 20 km nuo Lietuvos sienos ir 55 km nuo Vilniaus, pradės veikti pirmas naujos jėgainės reaktorius, o dar po dvejų metų – ir antrasis. Kiekvieno reaktoriaus galingumas bus po tūkstantį megavatų, ir ši jėgainė padės Baltarusijai kasmet sutaupyti 1 milijardą dolerių, už kurias kaimynai iš Rusijos pirks brangstančias dujas. Jau pirmasis paleistas naujos elektrinės reaktorius padės sumažinti išlaidas elektros energijai iki 70 proc.
Prognozėmis galima tikėti arba ne. Vis dėlto sakoma, kad net pats banaliausias anekdotas turi dalį tiesos. Tačiau nei žinomos Amerikos konsultacijų kompanijos „Eurasia Group“, nei didžiausių Jungtinių Valstijų partijų atstovų sudarytos nepriklausomos komisijos neįtarsi skleidžiant gandus ir laidant vienadienius juokelius.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka po 14 metų pertraukos pagaliau prasiveržė iš izoliacijos į Vakarus. Kad ir kaip būtų keista, stačiatikių ateistu save laikantis Baltarusijos lyderis pirmąja nuo 1995 m. kelione pasirinko Vatikaną ir Italiją. Pirmadienį autoritarinių ambicijų turintis Baltarusijos lyderis, kadaise Jungtinių Valstijų pramintas „paskutiniu Europos diktatoriumi“, 25 minutėms susitiko su popiežiumi Benediktu XVI, taip pat kalbėjosi su Jo Aukščiausiąja Eminencija Maltos ordino didžiuoju magistru princu Fra Matthew Festingu.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pirmą kartą po 14 m. pagaliau prasimušė į Vakarus. Šis proveržis įdomus dar ir tuo, kad pirmadienį ir antradienį vyksta jo oficialus vizitas į Vatikaną. Suprantama, ne išpažinties paskutinis Europos diktatorius susitinka su šventuoju tėvu Benediktu XVI, o aptarti pašlijusių Stačiatikių ir Katalikų bažnyčių santykių. Manoma, kad A. Lukašenka turi naujojo Maskvos ir Visos Rusijos metropolito Kirilo įgaliojimus pasiūlyti dviejų bažnyčių vadovams susitikti Baltarusijos teritorijoje. Antradienį numatomas Baltarusijos lyderio susitikimas su Italijos užsienio reikalų ministru Franco Frattini, tiesa, jis vyks neaukštu lygiu.
Tiesą sakant, apie Pietų Afrikos Respubliką mes dar nė karto nepasakojome. Ši didžiulė kadaise apartheidu ir brangiųjų metalų gavyba garsėjusi šalis trečiadienį rinko 400 vietų Parlamentą. Valdančiosios partijos Afrikos nacionalinio kongreso (ANK) pergalė atvėrė galimybes jos lyderiui, skandalingai pagarsėjusiam 67 m. politikui Jacobui Zumai tapti prezidentu. Jis – buvęs piemuo, ūkvedės sūnus, neturi jokio oficialaus išsilavinimo. Nuo 2005 m. politikas neišeina iš teismų, o prieš 3 m. buvo apkaltintas išprievartavęs ŽIV užkrėstą moterį. Jam priklauso sparnuota frazė, kad „AIDS galima nusiplauti duše”. Bet, atrodo, toks paprastumas patiko daugumai iš 48 mln. šalies gyventojų…
Šioje apžvalginėje aktualijų laidoje „Savaitės pjūvis” Seimo narys, politologas Egidijus Vareikis vertins Seime perskaitytą Prezidento V. Adamkaus metinį pranešimą, o artėjant Pasaulinei intelektinės nuosavybės dienai (ji švenčiama balandžio 26) studijoje viešės LATGA-A generalinis direktorius Edmundas Vaitekūnas.
Balandžio 26-ąją minimos ir 23-iosios Černobylio AE avarijos metinės. Tai politikos apžvalgininko ir laidos autoriaus Česlovo Iškausko komentaro tema.
Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizitas į Suomiją niekuo nebūtų išsiskyręs iš kitų viešnagių pas kaimynus, jeigu ne tas Maskvai įkyrėjęs suomių reikalavimas tai grąžinti, tai parduoti, tai išnuomoti senas karelų žemes. Rusijos vadovas pagerbė Suomijos nacionalinio didvyrio maršalo Carlo Gustavo Mannerheimo atminimą ir padėjo gėlių ant jo kapo, tačiau Karelijos problema tvyrojo per visą aukšto rango svečio vizitą.
Balandžio 21 d. paminėtos 13-osios pirmojo Ičkerijos (Čečėnijos) Respublikos prezidento Džocharo Dudajevo žūties metinės. Paskui buvo nužudyti dar trys Ičkerijos prezidentai – Zelimchanas Jandarbijevas, Aslanas Maschadovas ir Abdula Sadulajevas. Rusija keletą kartų skelbė, kad sukilėliai ir jų vadai sunaikinti ir antiteroristinė operacija Čečėnijoje baigta. Šiemet balandžio 16 d. dabartinis Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas vėl pareiškė, kad separatistai maištininkai galutinai pralaimėjo ir antiteroristinė operacija baigta (Rusijos prezidento pavedimu Nacionalinis antiteroristinis komitetas paskelbė, kad nuo balandžio 16 d. nustoja galioti įsakymas, Čečėnijos teritoriją skelbiantis antiteroristinės operacijos vykdymo zona). Ar tikrai karas pasibaigė? Ar 1991 m. nepriklausoma pasiskelbusios Čečėnijos vadovų ir karo vadų sunaikinimas reiškia ir išsivaduojamojo judėjimo pabaigą?
Balandžio 20 d. verta prisiminti vieną datą, kuri mūsų šalyje minima pašnibždomis, tarsi bijant, kad jau pats to žmogaus vardas mums gali užtraukti didelę nelaimę arba prilipdyti neonacio etiketę. Tą dieną prieš 120 m. gimė Adolfas Hitleris – vienas didžiausių XX a. nusikaltėlių ir tironų, pervertusių pasaulį, pakeitusių istoriją ir tautų likimus. Kas žino, kaip gyventume dabar mes Lietuvoje, jei būtume buvę prispausti nacizmo, o ne komunizmo batu. Kas žino, kur tada būtų riba tarp Rytų ir Vakarų, kuria ėjo Šaltojo karo fronto linija…
Šįkart laidoje „Savaitės pjūvis” – trys pašnekovai.
Visuomeninė organizacija Piliečių Santalka bene pirmoji pradėjo rengti viešas diskusijas su kandidatais į Prezidento postą. Apie tai – pokalbis su PS vicepirmininku Dariumi Kuoliu.
Seime pristatytą Vyriausybės trijų savaičių veiklos ataskaitą vertina M. Romerio universiteto Politikos mokslų katedros vedėjas dr. Antanas Kulikauskas.
O su Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriumi Raimondu Kuodžiu aptarsime, ar Lietuvai reikia skubiai įsivesti eurą. Laidos autorius ir politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas laidą baigs povelykiniais pamąstymais