Pastaruoju metu Putinas jaučia, kad jam iš po kojų slysta žemė: didelių laimėjimų Ukrainos fronte nepasiekia, į sovietinės pergalės iškilmes atvyko vos 9 šalių lyderiai, Rusijos ekonomika rytasi į bedugnę. Gilėjanti režimo izoliacija verčia jo lyderį pataikauti Donaldui Trumpui ir ieškoti būdų, kaip užbaigti brolžudišką karą. 73-jų sulaukęs Putinas, kaip liudija stebėtojai, jau nepanašus į save. Continue reading…
Komentarai
Karas juokų nemėgsta. Ir šypsenų ten nedaug. Tai ašarų tėvynė. Bet štai 81-osios vadinamojo Didžiojo Tėvynės karo pabaigos metinės arba Pergalės diena, gegužės 9 – ąją plačiai pažymėta Rusijoje ir kai kur kitur, daugeliu atvejų privertė nusišypsoti. Pasipylė juokelių, ironijos ir pašaipų banga. Continue reading…
Ne tik Atlantas mus skiria nuo kadaise turtingo Eldorado – visų emigrantų išsvajotos Amerikos. Šiandien Jungtinės valstijos vis labiau atsiriboja nuo Europos, kurioje yra ir prezidento Donaldo Trumpo vokiškos bei škotiškos šaknys. Senojo žemyno tautoms tokie verslo ryklio manevrai sunkiai suprantami, tad puoselėjamos atsargios viltys, kad po tarpinių Kongreso rinkimų lapkritį, o ypač po naujo 48-ojo prezidento rinkimų reikalai pasisuks kitaip. Continue reading…
Prieš 40 metų įvykusią Černobylio tragediją kiekvienas suvokia skirtingai. Vyresnieji prisimena tas kraupias, gandais apgaubtas dienas po 1986 m. balandžio 26-osios nakties ir dar ilgai tvyrojusią baimę būti paveiktiems radiacijos. Jaunesni apie tai žino iš katastrofos dalyvių pasakojimų arba iš puikios, daugiausiai Lietuvoje filmuotos juostos „Černobylis“ arba amerikiečių sukurto siaubo filmo „Černobylio dienoraščiai“.
Tą, berods, pirmadienio rytą į televizijos kavinę, kaip paprastai, rinkomės aptarti įvykių, pasidalinti naujienomis ir žurnalistiniais darbais. Bet kolegos Nerijaus Maliukevičiaus žinia visus pribloškė. Rytą jis per Švedijos radiją anglų kalba išgirdęs, kad sprogo Černobylio atominė elektrinė, ir radioaktyvus debesys slenka į šiaurės vakarus, tai yra, link Lietuvos.
Tuomet mes buvome pratę paskutines naujienas išgirsti iš Maskvos, užsienio agentūrų pranešimai buvo laikomi nepatikimais, tad tik pakraipėme galvas ir toliau gurkšnojome rytinę kavą. Bet Maskva tylėjo dar kokias tris dienas, užleisdama vietą visokiems gandams ir versijoms.
Lyg tyčia Černobylio pavadinimas verčiamas kaip „Juodoji sakmė“. Vos už 110 km į šiaurę nuo Kyjivo šalia Pripetės miesto 1970 m. pastatyta keturių blokų branduolinė jėgainė energija aprūpino gal dešimtadalį visos Ukrainos poreikio. Sprogimas ketvirtame reaktoriuje išlydė ne tik metalo, smėlio, betono ir kuro mišinį į vieną pavojingą masę, bet radioaktyvių medžiagų urano, plutonio, cezio, stroncio debesys pasklido po aplinką, ir šis debesys pamažu ėmė judėti link Šiaurės Europos.
Bet sovietinė propaganda apsiribojo tik didvyriška tarybinės liaudies misija įveikti katastrofos padarinius. Prieš metus SSRS vadovų tapęs M. Gorbačiovas dar nespėjo paskleisti savo propaguotos „viešumo“ teorijos. Kad ta liaudis „genseko“ neįtartų aplaidumu… O vietoj kasdienių žinių apie katastrofos priežastis Maskva ėmė platinti būtas nebūtas versijas. Dar ir šiandien skaitau rusiškus portalus, kurie aprašo šią „technogeninę avariją“, o štai jau 2011 m. kovą įvykusi avarija Fukušimos AE, pasak šių propagandistų, yra „supuvusio Vakarų pasaulio“ aplaidumo pasekmė.
Šiandien rusų portalai vis dar skelbia apie šios katastrofos mįsles: kad ją sukėlė sudėtingi elektrinės įrenginiai, neapgalvota vėsinimo sistema, prasta reaktorių apsauga, kad pasireiškė kažkoks „reaktyvumo tuštumos efektas“. Nemažai ir konspirologinių versijų, panašių į pasakas apie plokščią Žemę. Pasirodė svaičiojimų, kad, esą, avariją sukėlė užsienio agentai kartu su kažkokiais ukrainiečių ekstremistais diversantais (anais laikais Stepaną Banderą keikė nemažiau negu šiandien) arba ateiviai iš kitų planetų…
Apie katastrofos padarinius ir poveikį aplinkai bei žmonėms – taip pat nemažai pasakų. Antai, remiantis kažkokiais britų mokslininkais, pasakojama apie „šviečiančias zonas“ aplink sarkofagu uždengtą sprogusį reaktorių, virš jo sklandantį didžiulį juodą paukštį degančiomis raudonomis akimis, šunis su mėlynu kailiu ir t.t.
Bet tarp šių pasakėlių galima pastebėti vieną vertingą išvadą: avarija Černobylio atominėje elektrinėje priartino SSRS žlugimą. Melaginga, tikrai supuvusi, liguista sistema nepajėgė išsaugoti nei savo energetinių pajėgumų, nei žmonių gyvybių. Tiesa, tuomet ir Lietuva dar buvo šios sistemos dalis.
Radiacijos padariniams likviduoti buvo surinkta apie 7000 lietuvių. Didžiosios dalies šių žmonių jau nebėra, daugelis mirė nuo sunkių, radiacijos sukeltų arba įtakotų ligų. Dirbtiniai radionuklidai, tokie kaip jodas 131 ar cezis 137, nusėdo mūsų aplinkoje ir nesuirę savo juodą darbą dirba dar ir šiandien… 2011 m. pranešimu, per 1991–2005 m. laikotarpį 6 848 skydliaukės vėžio atvejai buvo registruoti Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje tiems asmenims, kurie 1986 m. buvo jaunesni nei 18 m. Radioaktyviomis medžiagomis buvo užteršta apie 150 000 km buvusios SSRS teritorijos ir apie 45 000 km ploto teritorija už SSRS ribų Šiaurės ir Rytų Europoje. Lietuvoje labiausiai užterštos buvo Dzūkijos, Suvalkijos ir Žemaitijos teritorijos.
Laikas mus veda į tokių nelaimių užmarštį. Bet verta prisiminti viena: Černobylis lieka mūsų vaikuose. Pagal 1991 m. įsteigto Respublikinio vaikų Černobylio centro duomenis, buvo registruoti 714 – kos AE avarijos pasekmes likvidavusių tėvų vaikai iki 18 metų. Šiandien Rusija kelia naują pavojų, griaudama ir naikindama Ukrainą, grasindama kaimyninėms šalims ir jose esančioms atominėms jėgainėms.
Paveikta Černobylio katastrofos Lietuva, kuri buvo tapusi 31–ąja valstybe, naudojančia branduolinę energiją elektros gamybai, nuo 2010 m. nutraukė Ignalinos AE eksploataciją. Darbai iki 2029 m. kainuos apie 3 mlrd. eurų.
Tačiau čia pat, vos už 20 km nuo Lietuvos sienos, Astrave išdygo naujas pavojus – Baltarusijos atominė jėgainė. O jeigu ir ji kada nors atsidurs karo zonoje?
Dar visai neseniai dažnas net nežinojo, kur yra Hormūzo sąsiauris. Kaip ir vieno žmogaus dėka išsamiau susipažinome su Grenlandija ar ajatolų režimu Irane, išgirdome, koks nedorėlis yra Venesuelos diktatorius Maduro, koks šaunus ir sumanus yra Putinas… Žodžiu, akiratis plečiasi, ir dėl to turime padėkoti Donaldui Trumpui. Continue reading…
Naktį iš penktadienio į šeštadienį amerikiečių kosminė misija „Artemida – 2“ po 9 dienų ir vienos valandos odisėjos kosmose grįžo į Žemę. Kapsulė, atsiskyrusi nuo aparato, iš viso įveikusio 1 mln. 117 tūkst. km atstumą, po 3 val. nakties Lietuvos laiku nusileido Ramiajame vandenyne netoli San Diego (Kalifornija). Continue reading…
Dar net neatėjus vidurnakčiui, suskaičiavus vos pusę balsų, Viktoras Orbanas buvo sąžiningas ir telefonu pasveikino Peterį Magyarą su pergale rinkimuose. 16 metų šaliai vadovavusi „Fidesz“ partija patyrė triuškinamą pralaimėjimą parlamento rinkimuose dešiniojo centro politinei jėgai „Tisza“. Kaip ir buvo prognozuota, skirtumas tarp abiejų partijų sudarė apie 16 nuošimčių. Continue reading…
Pažadėjęs „sunaikinti civilizaciją“, po trečiadienio naktinio 3 val. (Lietuvos laiku) smogus Iranui Donaldas Trumpas puikiai žinojo, kad šito daryti neteks, nes, likus valandai iki šio termino, gavo žinią iš Islamabado, jog Teheranas sutinka su dviejų savaičių paliaubomis. Continue reading…
Dar net nesulaukę Balandžio 1 – osios – Humoro ir juokų dienos, valdantieji mūsų budrumą pabandė patikrinti neįtikėtinu J. Hašeko išmonės vertu juokeliu: dabar Seime svarstomą LRT įstatymo projektą jie papildys iš klumpių verčiančia pataisa – kad visuomeninis transliuotojas vykdytų pavedimus, gaunamus iš Vyriausybės. Jie tai vadina „valstybiniu užsakymu“ arba „viešąja paslauga“, o Seimo narė Ligita Girskinė pavadino „lyg lūkesčių laišku“. Continue reading…
Vos pusmečiu už JAV prezidentą Donaldą Trumpą jaunesnis specialusis jo pasiuntinys Baltarusijoje Johnas Purcellis Coale’as (abu jie šiemet sulauks 80-ties), kuriam nepavyko misija Ukrainoje, patyrė nepaprastą slavišką svetingumą: jis antrą kartą paviešėjo pas Lukašenką. Ir nepaprastai tuo džiaugėsi…