Vyresnieji prisimena sausas ir baisiai nuobodžias marksizmo – leninizmo teorijas. Gerai, kad šiuolaikinis jaunimas jomis nebekankinamas. Tačiau viena marksistų tezė tinka ir šiandienai. Leninas prieš daugiau kaip šimtą metų pasisavino Karlo Marxo formuluotę revoliucinei situacijai apibudinti: apačios nebenori, o viršūnės nebegali. Lietuvai ją pritaikė garsus bolševikinis veikėjas Vincas Mickevičius – Kapsukas savo veikale „Pirmoji Lietuvos proletarinė revoliucija ir tarybų valdžia“ (antras leidimas, Vilnius, 1968). Beje, Marxui priklauso ir garsus „Komunistų partijos manifeste“ paskelbtas perspėjimas: šmėkla klaidžioja po Europą – komunizmo šmėkla. Continue reading…
Komentarai
Vilniaus paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700-mečiui pažvelkime ir į vieną amžinybės požiūriu neilgą Vilniaus ir visos Lietuvos ar net LDK vystymosi tarpsnį – XVIII amžių. Ankstesniuose rašiniuose palietėme Vilniaus atsiradimo, ryšių su Romos imperija, netgi Cezario įtaką būsimos sostinės atsiradimui, taip kitus ankstyvųjų viduramžių iššūkius. Kodėl šį amžių pasirinkau naujai temai? Continue reading…
Jau antrą kartą žymiu istoriku tapęs Putinas, žiūrėdamas į jam pakištą žemėlapį, puolė tvirtinti, kad jokios Ukrainos niekada nėra buvę, o ją sugalvojo Leninas. Kitaip sakant, bolševikai, 1922 m. įkūrę Sovietų Sąjungą, esą buvusią Rusijos žemę pavadino Ukraina. Kremliaus šeimininkas dar kartą apsijuokė, ir šį jo „liapsusą“ netruko atskleisti žiniasklaida. Continue reading…
2022-ųjų pavasarį, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, opoziciniuose Kremliui sluoksniuose atsirado sumanymas, kuris turėjo pademonstruoti, kad ne visi Rusijos gyventojai pritaria „specialiajai karinei operacijai“ prieš brolišką tautą, kad Putino oponentams reikia suteikti visapusišką pagalbą, ypač siekiant jiems palikti Rusiją. Taip Rusijos antikarinis komitetas iškėlė „gerojo ruso paso“ idėją. Dokumentas turėjo liudyti, kad jo savininkas – tai ne tas pats kaip piliečio paso turėtojas, kad jis nepritaria agresijai prieš Ukrainą. Iš esmės ši idėja skirta politinių emigrantų likimo palengvinimui: gauti vizas, įsikurti kitoje šalyje, čia turėti darbą, pastogę, atidaryti sąskaitas banke ir t.t. Continue reading…
Atrodo, demokratija Lietuvoje, kaip sakoma, visame gražume. Pakako vieno visuomenininko, žurnalisto ir „įtakotojo“ Andriaus Tapino tyrimo, ir virsta visa Vyriausybė. Įdomiausia tai, kad užuot priešinęsis, kaip kažkada neįveikiama tapo Sauliaus Skvernelio komanda, premjerės Ingridos Šimonytės kabinetas pats sutiko atsistatydinti, o tai reiškia, kad bus rengiami priešlaikiniai Seimo rinkimai. Vadinasi, demokratija – iš tikrųjų „liaudies valdžia“? Continue reading…
Mes jau ne kartą rašėme apie Karaliaučiaus krašto baltiškųjų vietovardžių kaitą, tačiau šią gegužę daugelį nustebino, o Kremlių papiktino kaimyninės Lenkijos sprendimas pervadinti Kaliningradą ir šį kraštą į lenkiškąjį Kruleviecą (Królewiec). O mes iki šiol svarstome, kada gražinsime visus istorinius baltiškuosius pavadinimus. Pradėjusiai karą Ukrainoje Maskvai tai buvo dar vienas akibrokštas. Skaitytojui siūlome anksčiau skelbtą ir papildytą straipsnį apie šios baltų žemės toponimų kaitą. Continue reading…
Rusija vis labiau grimzta į izoliaciją, nors Kremlius nuduoda, kad jos ekonomika atvirkščiai – atsigauna. Jei įvestos sankcijos ir antikarinės priemonės būtų taikomos tokiai mažai valstybei kaip Lietuva, ją seniai būtų ištikęs bankrotas. O didžiulė (143 mln. gyventojų, 17,1 mln. kv. km ploto) imperija laikosi dėl savo milžiniškų resursų, regioninių išteklių ir galingos propagandos, nuteikiančios rusus bent jau neprotestuoti ir tikėti, jog viskuo kalti Vakarai. Continue reading…
Skaidrus, bet vėsus pavasaris šuoliuoja per Lietuvą, nešdamas su savimi dirbtinę darbo žmonių šventę, lietuviškos spaudos atgavimo, radijo darbuotojų, žiniasklaidos, visokias kitokias atmintinas dienas, kol galų gale atsiduria į Europos dieną arba į Rusijoje tebevadinamą Pergalės Antrajame pasauliniame kare dieną. Continue reading…
Kasmet gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena mums primena ne tik rusų carinės valdžios represijas prieš lietuvių kalbą, raštą ir laisvą žodį, bet ir tampa gera proga pasvarstyti dabartinės žurnalistikos padėtį bei jos veiksmingosios atšakos žiniasklaidos skaudulius. Prabėgus 120 metų nuo lietuviškos spaudos atgavimo tų profesinės žurnalistikos opų netrūksta… Siūlome pastabas iš almanacho „Žurnalistika“. Continue reading…
Karas visuomet yra ir nelaimė, ir tragedija. Bet teisūs yra ir tie, kurie teigia, kad kai kas iš karo turi naudos, o kiti netgi tvirtina, kad karas – pažangos variklis. Bet kodėl diktatoriai ir jų nusikalstami režimai griebiasi agresijos, jeigu žino, į ką ji gali išvirsti – į liūdną savo pačių baigtį, į nesuskaičiuojamas netektis? Saliamoniško atsakymo į šį klausimą dar neteko girdėti… Continue reading…