Kas griauna Laisvės pamatus?

Baigėsi švenčių laikotarpis. Tyliai, susikaupę ir susigūžę sakėme virtualias kalbas, deginome laisvės laužus, namuose žiebėm žvakutes, taip pagerbdami Sausio 13-osios aukas ir nukentėjusiuosius. Atrodo, išmokome ne išoriškai, bet vidumi jausti pagarbą, dėkingumą, viltį. O čia dar neblogos žinios iš mūšio su koronavirusu fronto: užkratas lyg ir traukiasi, lėtai ir nenumaldomai grįžta į savo irštvą. Continue reading…

Sausio 13-oji: savas šovė į savą…

Nors ir slegiami įvairių negandų, Sausio 13-ąją mes ir vėl pagerbiame tą naktį žuvusius, visus nukentėjusiuosius, lenkiame galvas prieš tuos, kurie (nebijau to skambaus įvaizdžio) savo krūtinėmis pridengė Lietuvos nepriklausomybę, kaip minime ir tuos, kurie – dažniausiai bevardžiai, valdžios pamiršti ir jaučiantys nuoskaudą – budėjo karščiausiose mūsų šalies vietose, taip išreikšdami viena: iškovotą laisvę stojo ginti kone visa Lietuva. Continue reading…

Kaip Gorbačiovas Vilniuje patyrė fiasko

Likus metams iki tragiškosios Sausio 13-osios ir keletui mėnesių iki atkurtos Nepriklausomybės akto, dar vis formaliai sovietinė Lietuva sulaukė svarbaus svečio: savo žvaigždžių valandą pasiekęs, negirdėtais demokratijos užkeikimais „perestroika“ ir „glasnost“ visame pasaulyje pagarsėjęs Michailas Gorbačiovas aplankė Sąjūdžio apimtą šalį.

Continue reading…

Ką gali Jautis?

Štai mes ir už tos sąlyginės ribos, kuri vadinama Naujaisiais metais. Gamtoje šis etapas prasideda nuo saulėgrįžos, tai yra, nuo prieškalėdžio, gruodžio 22-osios, kai saulė pamažu iš pietinio dangaus pusrutulio grįžta į mūsiškį šiaurinį. Dienos pradeda ilgėti, ir tai nemaža dingstis gerai nuotaikai. Continue reading…

Mintys apie skaidrų liūdesį

Nesakykite, kad praėjusios Jėzaus gimimo šventės buvo liūdnos. Turkų rašytojo, Nobelio premijos laureato Orhano Pamuko romane „Tos keistos mano mintys“ pagrindinio herojaus Stambulo gatvėmis klajojančio vargetos Kartašo lūpomis vis kartojama: liūdesys – tai meilė. Sunku nesutikti. Continue reading…

V. Dekanozovas – susitepęs Maskvos emisaras

Hitlerio planas pulti Sovietų Sąjungą, dar nebaigus karinei kampanijai prieš britus, subrendo prieš pat 1940-ųjų Kalėdas. Gruodžio 18 d. jis išleido griežtai slaptą direktyvą Nr. 21, kuri reiškė įsakymą pradėti vykdyti „Barbarosos“ planą. Tiesa, konkrečios puolimo datos jame nebuvo.  Tik pasiruošimą jam, kaip nurodoma direktyvoje, „jeigu jis dar nepradėtas“, reikia pradėti tučtuojau ir baigti iki kitų metų gegužės 15 d. Continue reading…

Ar reikia Nepaprastosios padėties?

Didžiosios šventės jau čia pat, o mes galvojame apie Nepaprastosios padėties (NP) įvedimą šalyje. Kaip ir per Velykas, antrąkart pagaliau sugriežtinus karantiną, tokių priemonių gali nepakakti, jei infekcijos atvejų skaičius per parą laikysis virš 3000, o mirčių – virš 30. Pasaulyje vėl esame pirmi, ir – užteks tokios nešlovės! Continue reading…

Kas mums teikia viltį?

Nenusiminkime: nors pilkas gamtos metas, nors nuožmus virusas nesitraukia ir visi priversti susigūžti, šviesa tunelio gale visada matyti. Juk tais sunkiausiais karų, marų ir tremčių laikais žmonės nepalūžo, o ėjo į tą šviesą, kovojo dėl laisvės spindulio, ir jų kova buvo vainikuota pergale. Continue reading…

Ko pykstame ant valdžios?

Kai skaitytojas į rankas paims šį laikraštį, greičiausiai Lietuva po Kovo 11-osios jau turės 18-ąją Vyriausybę. Nelengva jos formavimo procedūra, kai į ją kiek dirbtinai įsijungė pats Prezidentas, į šalį nustūmė gyvybiškai svarbius, netgi tautos išlikimą sąlygojančius reiškinius.

Bet padarykime trumpą ekskursą į praeitį. Continue reading…

Šliaužiančioji lenkų autonomija

Lenkijos ir Lietuvos santykiai visada buvo jautrūs. Kaip tame lakiame posakyje: nuo meilės iki neapykantos – vienas žingsnis. Nuo 1569 m. pasirašytos Liublino unijos iki šių dienų tautinių santykių – štai tas ilgas ir prieštaringas mūsų valstybių sugyvenimo kelias, kuris kai kam pastaruoju metu rodosi vos ne rožėmis klotas.

Tiesa, pastaraisiais metais tie santykiai yra tarsi „pridengti“ maloniomis abiejų šalių prezidentų šypsenomis, šiltais rankų paspaudimais, kalbomis apie strateginės partnerystės stiprinimą. Mes nesakome, kad tie santykiai turi būti grįsti įtarinėjimais, nepasitikėjimu, vien tik istorinėmis nuoskaudomis, juo labiau, kad bendros pozicijos A. Lukašenkos režimo ir agresyvios Rusijos politikos atžvilgiu sutampa. Continue reading…