Donaldas Trumpas vis labiau suka agresorės Rusijos farvateriu, ir Europoje dėl auga nerimas. Juo labiau, kad ir kiti Ukrainos partneriais laikomi žemyno lyderiai vengia kritikuoti D. Trumpo politiką, taip pat pataria elgtis ir Ukrainai. Jie kaip ir Kyjivas tampa JAV įkaitais, nuolat skelbiančiais, kad be Vašingtono pastangų Europos saugumas pakimba ant plauko.
Prabėgusią savaitę apžvalgininkai Ukrainai vadina „juoda“. Sandėris su Rusija dėl dyzelino, nedraugiška D. Trumpo retorika Volodymyro Zelenskio atžvilgiu, palydovinės žvalgybos sistemos „Starlink“ dirbtiniai trikdžiai, pagaliau JAV prezidento atsisakymas įvesti Rusijai „pragariškas“ sankcijas gerokai pakerta pasitikėjimą kažkada „pasaulio žandaru“ vadinta Amerika.
Įvairūs analitikai spėlioja, kas pasidarė su Jungtinėmis Valstijomis, kaip ir su rusais užzombintais amerikiečiais, jų Kongresu, kuris bus perrinktas po dviejų savaičių, bei 80-mečiu jų lyderiu, aklai besiveržiančiu į Nobelio taikos premijos laureatus. Kai dėl D. Trumpo, tai psichoanalitikai mano, jog tai narcizinis stambaus oligarcho pavyzdys, kai savo derybinius sugebėjimus jis automatiškai perkelia į didžiąją politiką, atmetant visuotinai priimtas demokratines vertybes.
Šįkart nesiimsiu analizuoti jo santykių su Rusija ir Ukraina, tik dar kartą priminsiu vieną sąmokslo teoriją, apie kurią kalbama jau nuo 2017 metų. Ji iš dalies tarsi paaiškina, kodėl D. Trumpas išsaugojo tokį prieraišumą Maskvai. Daug kas šia teorija netiki, bet, kaip sakoma, kiekviename gande ar anekdote yra dalis teisybės…
Turiu galvoje 1987 metus, kai 40-metis Niujorko nekilnojamojo turto rinkos magnato sūnus, perėmęs iš tėvo viešbučių, kazino ir statybos kompanijos vairą, kartu su žmona čekų slidininke ir modeliu Ivana Marie Zelníčková liepą atvyko į Maskvą agentūros „Inturist“ kvietimu. Šią agentūrą, kaip ir visą visuomeninį gyvenimą, kontroliavo KGB. Tuo metu, kai M. Gorbačiovas jau buvo paskelbęs „glastostj“ kursą, sovietinis saugumas, neva pritraukdamas investicijas verbavo užsienio verslininkus atlikti žvalgybines funkcijas. D. Trumpui buvo siūloma statyti elitinį viešbutį Maskvos centre. Būtent tuo metu, kaip prieš dešimtmetį paliudijo buvęs KGB 6-osios valdybos karininkas ir Kazachstano nacionalinio saugumo komiteto vadovas Alnuras Musajevas, verslininkas ir užkibo ant saugumo kabliuko. Jam, esą, buvo suteiktas „Krasnovo“ slapyvardis. D. Trumpo buvo prašoma teikti informaciją apie JAV galimybes vystyti statybų verslą Sovietų Sąjungoje ir daryti įtaką Amerikos ekonomikai rinktis reformų keliu sukančią šalį.
Užsieniečių verslininkų verbavimo praktiką patvirtino kiti liudininkai, pavyzdžiui, buvęs KGB bendradarbis Jurijus Švecas, dirbęs saugumo rezidentūroje Vašingtone, tapęs svarbiausiu Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo liudininku. Minimas ir JAV specialaus prokuroro Roberto Muellerio tyrimas, kaip rusų operatyvininkai kišosi į D. Trumpo rinkimų kampaniją 2017 – 2019 m. Dar daugiau žibalo į ugnį įpylė leidinio BuzzFeed 2017 m. paskelbtas vadinamas „Stylo dosjė“ – britų žvalgybininko Christopherio Davido Steele‘o dokumentų rinkinys apie tai, kad Putinas saugo kompromatą apie D. Trumpą, kai Amerikos politikas 2013 m. siautėjo Maskvoje su prostitutėmis. Tada jo nuotykiai su Mis Visata buvo slapčia filmuojami, ir taip būsimas prezidentas vėl pateko į KGB akiratį…
Nei seno saugumiečio A. Musajevo liudijimas (jo „Facebook“ paskyroje yra ir nuotrauka iš D. Trumpo susitikimo su M. Gorbačiovu), nei keli tyrimai dar neįrodo ano meto JAV statybų magnato pažinties su SSRS užsienio žvalgybos agentu Drezdene. Juk sunaikinęs saugumo dokumentus, Putinas į Leningradą grįžo tik 1990-ųjų sausį. Bet dirbdamas kontržvalgyboje jis turėjo priėjimą prie KGB archyvų. Tad šiandien nebe reikalo internautai juokauja, kad „Krasnovo“ agentūrinę veiklą išduoda jo mėgstamas dėvėti raudonas kaklaraištis…
Gali būti, kad jau keli dešimtmečiai, kaip D. Trumpas Putino „pakabintas ant kabliuko“. Net nebūtina nešti KGB agento naudą. Psichologai sako, kad žmogaus pasąmonėje ilgam išlieka prieraišumas praeičiai, svarbiems įvykiams ir žmonėms. Jis nevalingai tampa jo įkaitu. Todėl patekęs į atsakingą postą politikas priima sprendimus, kurie jam primena malonius jo gyvenimo posūkius. Jis jaučia turįs gražinti skolą. Taip agentūrinės veiklos asas Putinas gali valdyti 47-ąjį Amerikos prezidentą.
Šiandien išaušo 1700-oji Rusijos karo Ukrainoje diena. Du skirtingo pasaulio diktatoriai vienijasi ir dirba ranka rankon, kad Europą užtrauktų juodais debesimis.
Palikti komentarą