Gal mūsų skaitytojas pastebėjo, kad šiuose savaitės komentaruose apžvalgininkas vengia nagrinėti šalies vidaus problemas – pigius skandalus, konvulsinius valdžios veiksmus, pareigūnų rokiruotes „pirmyn – atgal“, valdančiųjų partijų nesutarimus, protestų priežastis. Palikime tai garsiems „įtakotojams“ (angl. influence – įtaka). Continue reading…
Kai sėdau rašyti šias eilutes, Rusijoje pompastiškai pažymima Liaudies vienybės diena (rus. День народного единства). Vadinamoji šventė tęsėsi keturias dienas. Ji tarsi susijungė su lapkričio 7 – ąja – bolševikinės 1917 m. revoliucijos, teisingiau – lenininio perversmo metinėmis. Rusai švenčia visą savaitę, bet Rusijos propagandistai skundžiasi, kad ana „liaudies“ šventė ne visiškai šventiška. Jie tikina, kad ją geriau įprasmins „specialioji karinė operacija“, tai yra, Rusijos karas prieš Ukrainą, kurio pergalės Putinas taip ir nesulaukia… Continue reading…
Prisimenate seną fizikos energijos tvarumo dėsnį: niekas iš nieko neatsiranda, niekas niekur nedingsta? Jį savo dainoje panaudojo net Andrius Mamontovas. Bet šį kartą – ne apie fiziką ar muziką, o apie kitką.
Rusija ir JAV vėl krinta į ginklavimosi smegduobę. Skirtumas tik toks, kad agresorė Rusija, pradėjusi karą prieš Ukrainą, naudoja milžiniškus savo ekonominius resursus bei išteklius, taip skurdindama savo žmones, o turtingesnėje Amerikoje tos disproporcijos taip nejaučiama. Taigi, ir čia veikia minėtas fizikos dėsnis: karinės pramonės arba vadinamojo karinio pramoninio komplekso (KPK) nepagyvinsi, neatnešdamas nuostolių visam ūkiui. Rusijos pavyzdys tai puikiai įrodo. Continue reading…
Kaip ten Winstonas Churchillis sakė apie optimistą ir pesimistą? Optimistas yra tas, kuris problemose sugeba įžvelgti galimybes, o pesimistas – galimybėse problemas. Buityje girdėjau kitą svarstymą: pesimistas skundžiasi, kad už priduodamą tarą mažai moka, optimistas – kad dabar butelių nereikia plauti. Continue reading…
Mes be Vilniaus nenurimsim!
Ei, pasauli, būki rimtas ir teisingas:
Mes be Vilniaus nenurimsim!
Kaupias skausmas… ir dangus toks debesingas…
Jeigu reiks – laisvi mes mirsim!
Taip rašė Petras Vaičiūnas (1890 – 1959) – lietuvių poetas, dramaturgas, vertėjas, savo kūrybą skyręs Nepriklausomybę atgavusiai Tėvynei. 1922 m. spalio 9 d., praėjus lygiai dvejiems metams po Vilniaus krašto okupacijos, jo eilėraštis „Mes be Vilniaus nenurimsim“ buvo tapęs tarsi antruoju Lietuvos himnu. Muziką šiai giesmei sukūrė kompozitorius Antanas Vanagaitis. Pirmąkart eilėraštis buvo paskelbtas spalio – lapkričio mėnraštyje „Atspindžiai“, Nr. 14-15. Continue reading…
Žmogus gyvas viltimi. Ne veltui sakoma, kad viltis miršta paskutinė. Taip kaskart su didžiule viltimi laukiame eilinės atsainiai mestelėtos Donaldo Trumpo frazės ar prezidentų susitikimo ir dažniausiai tuo nusiviliame. Gal tos mūsų viltys visada pernelyg „užaukštintos“? Gal apskritai numoti rankas į pasaulinio elito žarstomus pažadus, lakias idėjas, kandžias frazes, kurios tėra tik tuščia savimeilę glostanti retorika? Continue reading…
Šiemetinę Nobelio taikos premiją, kurios laureatą išgirdome praėjusį penktadienį, gal ir galėtume vadinti eiline, jei ne vienas niuansas: kaip niekas kitas staiga į ją puolė pretenduoti 47-asis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Savimylos ir pataikūniškų raginimų jam netrūko, tačiau iš tikrųjų – gal jis jos buvo daugiau vertas, negu ja įvertinta Venesuelos politikė, opozicijos lyderė Maria Corina Machado? Continue reading…
Kai pamini Čekijos valstybės pavadinimą, dažno vaizduotėje iškyla gražuolė Praha, slidininkų pamėgti Tatrai, kai kam – nuostabus čekiškas alus ar jų nacionalinis patiekalas „knedlikai”. Kiti gi vertina tai, kad čekai išsaugojo savo valiutą kroną, nors dėl to jų ekonomika nepakilo, o artimiausi kaimynai kelia daugiau nerimo negu pritarimo. Continue reading…
Pirmadienio rytą su džiaugsmu sužinojome, kad, suskaičiavus beveik visus balsus proeuropietiška 54-rių metų Maios Sandu „Veiksmo ir solidarumo“ partija (PAS, „Partidul Acțiune și Solidaritate“) surinko apie pusę visų rinkėjų balsų (naujausiais duomenimis– 50,2 proc.) ir iš 101 mandato parlamente turės 54 ar net 55 vietas. Anksčiau, po pernai spalį vykusiuų pirmalaikių rinkimų, jie buvo gavę net 61 mandatą. Putino numylėtinio, buvusio Moldovos prezidento Igorio Dodono „Patriotinis blokas“ („Blokul Patriotic“), į kurį įeina socialistų, komunistų partijos, kiti prorusiški susivienijimai, tegavo pusę tiek balsų – apie 24,19 proc. ir gavo 27 vietas parlamente. Trečias – taip pat integracijai į Europą pritariantis blokas „Alternatyva“, gavęs beveik 8 proc. balsų. Dabar tarp 22 rinkimuose dalyvavusių partijų, politinių susivienijimų bei atskirų pretendentų M. Sandu teks ieškoti tvirtesnės parlamentinės daugumos, tačiau be kitų paramos PAS gali formuoti naują vyriausybę. Manoma, kad į koaliciją pirmiausiai įeis „Alternatyva“, turinti 9 mandatus, o gal ir kitos proeuropietiškos jėgos. Continue reading…
Nors štai jau beveik pusšimtis savo žurnalistinės veiklos metų, nuo pat Vilniaus universiteto studijų, esu labiau paniręs į užsienio politikos analizę (kai kas tai vadina propaganda), tačiau rugsėjo pabaigos sambrūzdis šalies viduje ir nė vieno negali palikti abejingu. Užtat kad šis politinis chaosas rodo mūsų valstybės nestabilumą, kad jis potencialiam Lietuvos priešui tarsi signalas, kad kuriamos geros sąlygos pradėti naują agresiją. Continue reading…