Šliaužiančioji lenkų autonomija

Lenkijos ir Lietuvos santykiai visada buvo jautrūs. Kaip tame lakiame posakyje: nuo meilės iki neapykantos – vienas žingsnis. Nuo 1569 m. pasirašytos Liublino unijos iki šių dienų tautinių santykių – štai tas ilgas ir prieštaringas mūsų valstybių sugyvenimo kelias, kuris kai kam pastaruoju metu rodosi vos ne rožėmis klotas.

Tiesa, pastaraisiais metais tie santykiai yra tarsi „pridengti“ maloniomis abiejų šalių prezidentų šypsenomis, šiltais rankų paspaudimais, kalbomis apie strateginės partnerystės stiprinimą. Mes nesakome, kad tie santykiai turi būti grįsti įtarinėjimais, nepasitikėjimu, vien tik istorinėmis nuoskaudomis, juo labiau, kad bendros pozicijos A. Lukašenkos režimo ir agresyvios Rusijos politikos atžvilgiu sutampa. Continue reading…

Advento tikėjimas

Atėjo Adventas, arba „leliumai“. Tai šventas kūdikėlio Jėzaus laukimo metas – susikaupimo ir apmąstymų laikotarpis iki šv. Kalėdų. Keturias savaites ir sekmadienius krikščionys susilaiko nuo triukšmingų linksmybių ir su džiugia viltimi laukia artėjančių didžiųjų švenčių. Continue reading…

Kaimyniški santykiai ar nuolaidžiavimas Lenkijai?

Lietuvos draugystė su Lenkija tęsiasi ir netgi stiprėja. Taip kaimyninės šalies prezidento Andžejaus Dudos neseno vizito Vilniuje metu kalbėjo abiejų šalių vadovai. Suprantama, geros kaimynystės santykiai yra geopolitinio stabilumo garantas. Šito nepasakysi apie santykius su Baltarusijos režimu ar Rusija. Ir ne dėl Lietuvos kaltės jie pašlijo. Bet ar Vilniaus ir Varšuvos santykius galima vadinti rožiniais? Continue reading…

Seimo spektaklis prasideda

Vargšui savaitės įvykių apžvalgininkui atėjo sunkus metas: jeigu rašysi, kas dedasi kokiame nors Kalnų Karabache, skaitytojas tavęs nesupras; imsi komentuoti COVID-19 plitimą Lietuvoje, jis tik suniurnės „Dar, mat, vienas gąsdintojas atsirado.“ Tad nori nenori, komentatorius priverstas lipti ant to paties grėblio, kurį po kojomis pakišo ne kas kitas, o Ramūnas Karbauskis. Continue reading…

Šaukštas deguto Seime

Štai ir turime lapkričio 13 dieną, penktadienį, prisiekusį 13-ąjį Lietuvos Respublikos Seimą. Neprisimenu nė vieno jo pirmojo posėdžio, kuriame vyrautų tokia šviesi, šventiška, optimistinė nuotaika. Nors visi ir kaukėti, nors ankstesnės valdžios paliktų darbų per akis, nors naujoji opozicija tylomis galanda kirvius, bet jų kol kas netraukia, nors tądien buvo 13-oji – „velnio tuzinas“… Manau, kad tą pakilią nuotaiką įprasmino neišnykstanti išrinktosios Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės – Nielsen šypsena. Continue reading…

Džo Baidenas – „konservatorius liberalo kailyje“

Visiškai sutiksiu, jeigu pavadinimo gale padėsite klaustuką. Koks 46-asis JAV prezidentas konservatorius ir koks jis liberalas? Tai svarstytina. Bet tai, kad Džo Baidenas (Joe Biden) laimėjo rinkimus, tepalikęs Donaldui Trampui (Donald Trump) vos vieną kadenciją Baltuosiuose rūmuose (taip jis tapo pirmuoju vieną kadenciją išbuvusiu prezidentu nuo 1992 m. Džordžo Bušo (George H.W.Bush), liudija, kad amerikiečiai, tiesa, po ilgų, vis dar nesibaigiančių antklodės tampymų į visas puses, pasirinko šią, vyriausią iš visų Amerikos prezidentų, asmenybę.

Continue reading…

Tarpuvaldžio grėsmės

Sulig niūria vėlyvojo rudens dargana Lietuva, kaip ir visas pasaulis, įbrido į dar vieną karantininę COVID-19 tamsą. Tačiau keista: jei per pirmąją pandemijos bangą šaukėme negalėsią išgyventi, verslas žlugs, vaikučiai be mokslo liks analfabetai (kai kas brovėsi į ligonines patikrinti, ar ten tikrai guli tiek infekuotųjų), tai per karantiną Nr. 2 viskas einasi kur kas ramiau. O juk užsikrėtusiųjų skaičius per parą pasiekė 2000. Gal išmokome pamokas? Continue reading…

Pabudome kitokioje Lietuvoje

Praėjus šimtui metų nuo Steigiamojo Seimo štai ir turime 13-ąją Lietuvos žmonių atstovybę. “Velnio tuzinas” kelia įtarimų, kad naujas dešiniųjų parlamentas patirs daug galvos skausmo dėl antrosios koronaviruso bangos, kaip ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybė per 2008-2009 m. ekonominę krizę. O kaip tik šiuo valdžios pasikeitimo metu – dar vienas nemalonus akcentas: užsikrėtus vienam Seimo nariui, “valstiečiui” Valerijui Simulikui, dalis senojo Seimo turės izoliuotis. Continue reading…

Kai politika aukščiau pandemijos

Priešingai negu sporto rekordais, koronaviruso antrosios bangos rekordiniais užsikrėtusiųjų skaičiais mes nesidžiaugiame. Juk kyla nerimas, kad jiems augant vieną kartą ši banga apims mūsų artimuosius ir mus pačius. Ir tuomet negalėsime numoti ranka: ai, aš „kovido“ nebijau, turiu imunitetą, visa tai politikų išsigalvojimas. Continue reading…

Politinė švytuoklė – dešinėn

Štai ir turime aštuntąjį Seimą atkūrus Nepriklausomybę, o nuo Vasario 16-osios – tryliktąjį. Tiesa, rašant šias eilutes, dar nežinojome galutinių balsavimo rezultatų, o renkant 71 vienmandatininką net dėl 68 mandatų vyks antras rinkimų turas. Per 2016 metų rinkimus į Seimą jau pirmojo turo metu taip pat buvo išrinkti tik trys politikai. Išrinktas Seimo narys įgaliojimus įgys po priesaikos. Įprastai pirmas naujojo Seimo posėdis vyksta lapkričio viduryje.

Štai tuomet vėl pradėsime niurzgėti: ne tas išrinktas, politikai rado šiltas vieteles, užprogramuoti nauji skandalai… Kitaip sakant, rinkėjas nemėgsta savęs apkrauti atsakomybe, skundžiasi apžavėtas kandidatų pažadais, o jau per kitus rinkimus… Nesiskųskime: kiti rinkimai bus tokie patys. Juk niekas neapribos pažadukų ir paplonintų liežuvių savininkų skaičiaus, į save lenktų politikų nagų, niekas neįves patriotiškumo, doros ir aukštos moralės kriterijų.

Taigi, valdžios švytuoklė vėl pakrypo į dešinę. Savo žvaigždžių valandos pagaliau sulaukė konservatoriai, kone 10 metų buvę opozicijoje. Anuomet Andriaus Kubiliaus vyriausybė srėbė pasaulinės ekonominės krizės užvirtą košę, o dabar turbūt Ingridai Šimonytei teks kautis su antrąja koronaviruso banga ir jos sukeltu ūkio nuosmukiu. Už TS-LKD kandidatus balsavo apie ketvirtadalis rinkėjų, tad jie turės 23 mandatus, be to beveik dar tiek po antrojo rinkimų turo jie laimės vienmandatėse.

Jų sėkmė ekspertus kiek nustebino, nes pagal reitingus jie ilgą laiką žygiavo lygiai su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri pastaruoju metu net buvo priekyje. Bet Ramūnui Karbauskiui naktis į spalio 12-ąją tikrai buvo niūri: balsavimo rezultatai mažose kaimiškose apylinkėse iš pradžių jam buvo palankūs, bet paskui, skaičiuojant balsus rajonų centruose ir didmiesčiuose, politiko veidas niaukėsi, ir „valstiečiai“ prarado viltį išlaikyti valdančiųjų statusą.

Bet konservatorius sėkmė lydėjo tik dėl to, kad „valstiečiai“ ėmė buksuoti. Jiems nepadėjo nei gana sėkminga kova su COVID-19, nei pensininkams ir bedarbiams išdalinti 200 eurų, nei savo pagrindinių oponentų įkyrus linčiavimas. Neblizgėjo ir opozicija, o juk Gabrielius Landsbergis neturi tokios charizmos kaip jo senelis…

Kas dar nustebino? Darbo partijos iškilimas į trečią vietą. Matyt, dalis rinkėjų vis tik „pasimovė“ ant nežabotų Viktoro Uspaskicho pažadų, be to nepamiškime, kad didelę įtaką rinkimų kampanijai paprastai daro ir pinigai, o prieš rinkimus „darbiečiai“ atgavo dar 2007-2008 m. paskirtas ir dėl „juodosios buhalterijos“ teismo sulaikytas 1,8 mln. eurų dotacijas. Prisiminkime, kad 2004 m. Seimo rinkimuose jie išleido net 8 milijonus, tiesa, litų…

Daugiausiai jaunimo balsai lėmė, kad 5 procentų ribą peržengė Aušrinės Armonaitės Laisvės partija. Dar truputis, ir LP galėjo pakliūti į trečią vietą. Vieno teisininko nuomone, ji pasisavino TS-LKD elektoratą, ypač jaunus žmones, kurie įžvelgia korupcinius, „mafijinius“ konservatorių veiksmus. Bet A. Armonaitės genderizmo pozicijos, ketinimai legalizuoti narkotikus ar LGBT toleravimas atbloškė didelę dalį pagyvenusių rinkėjų.

O jau visiškai stebėtina, kad už 5 procentų barjero netikėtai buvo nublokšta nacionalinis lenkų darinys – Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kuriai nepadėjo net prisijungtas skambus Krikščioniškų šeimų sąjungos priedėlis. Valdemaras Tomaševskis prasitarė, kad jis pasitrauks iš partijos pirmininko posto. Vis tik keletas „lenkiškųjų“ rajonų politikų vienmandatėse apygardose patenka į Seimą jau pirmame ture…

Kas dabar? Kokios kursis koalicijos? Ar susitars centro dešinė ir centro kairė? Politologas Mažvydas Jastramskis tvirtina, kad pasikartos 2016 m. konservatorių ir „valstiečių“ varžytynės, tik platesne prasme. Plačią koaliciją gali sudaryti konservatoriai, liberalų sąjūdis ir Laisvės partija, nors ir joje gali būti užprogramuotas skilimas. Darbo partija, „valstiečiai“ ir socialdemokratai tikriausiai liks opozicijoje. Bet dėl pastarųjų neaišku: jei dešinieji išduos savo principus ir į draugus pasikvies socdemus, nuo TS-LDP nusigręš dalis rinkėjų. Tačiau ko dėl valdžios godulio nepadarysi…

Ir tikrai šimtu procentų teisus apžvalgininkas Rimvydas Valatka: spalvingais rudeniniais miškais ateina miglotas supratimas, kad vėl ne tuos rinkom. Tik su viltimi žvelgiame į politinę švytuoklę, kuri šį kartą švystelėjo dešiniop…