Kodėl Michailas Saakašvilis drumsčia politinį vandenį Ukrainoje?

Ukrainoje užvirė tikra košė. Michailas Saakašvilis, įgijęs šios šalies pilietybę ir paragavęs Odesos gubernatoriaus posto, trūks plyš siekia atidaryti Maidaną-2. Kariauti su P. Porošenka kol kas jam sekasi, nes jį remia dabartinės valdžios opozicija, radikalai ir šiaip nepatenkinti valdžios reformomis. Kodėl malonybiškai vadinamas Miša panoro į šią šalį importuoti gruzinišką „rožių revoliuciją“, kuri kvepia ne rožių aromatu, o vėl degėsiais ir nauju pilietiniu karu? Continue reading…

Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį?

Važiuodamas iš Vilniaus link Švenčionių, už Pabradės dešinėje pusėje matai nuorodą „Zalavas“. Iškart atsimeni, kad šiame nedideliame kaime prieš 150 metų gimė Juzefas Pilsudskis – pirmiausia krikštytas katalikas, paskui liuteronas, iš pradžių socialistas, paskui tiesiog lenkų patriotas, pagarsėjęs kaip Lenkijos Valstybės Viršininkas, save laikęs lietuviu, bet kartu leidęs savo pavaldiniams tą Lietuvą sukapoti kalaviju. Tiesa, šis straipsnis ne apie jį, o apie garsių žmonių požiūrį į generolą, svajojusį atkurti ATR ir vėl paversti Lietuvą savo vasale.

Continue reading…

Česlovas Iškauskas. Parama Ukrainai: letalinių ginklų ji vis dar laukia… (II)

Laisvės kovas, pasipriešinimą okupantui mes tik sąlyginai skirstome į etapus, į laikotarpius, į rezistencijos vadovų veiklos tarpsnius. Bet kaip rodo istorija, ta kova niekada nesibaigia.

Naujas jos etapas atsivėrė aneksavus Krymą, Rusijos remiamoms pajėgoms užėmus pramoninius Rytų Ukrainos rajonus. Natūralu, kad Kijevas laukia paramos. Lietuvai taip pat kyla naujos grėsmės, mes taip pat tikimės sąjungininkų paramos. Continue reading…

Kas bendra tarp Ukrainos ir Lietuvos rezistencinių judėjimų? (I)

Solidžių bandymų lyginti lietuvių ir ukrainiečių pokario rezistencinę kovą tikrai būta, ir jų gilinti ar plėsti net nepretenduoju. Tai atliko garsūs abiejų šalių istorikai ir tyrinėtojai.

Bet vis tiek tos sąsajos įdomios keliais aspektais: kaip buvo bandoma koordinuoti tuos pasipriešinimo frontus? Kokios to pasipriešinimo sąsajos?Ar buvo koks ryšys, kontaktai, bendros pastangos? Continue reading…

Ko ambrija juodieji skalikai?

Lietuvos istorijos iškraipymai įgavo tokį pagreitį, kad nejučiom imi galvoti, jog jie kurpiami ne čia, o kažkur už šalies ribų.

Tiesa, tokie užsakovai randa vis daugiau vykdytojų „šestiorkų“ pačioje Lietuvoje. Kartais jie atsiprašo, teigia klydę, kartais neva reiškia tik savo nuomonę ir tai motyvuoja žodžio laisve, kartais sąmoningai iškraipo istorijos faktus ir garsių asmenybių veiklą.

Jau ilgokai sukasi diskusija apie Kazio Škirpos – žinomo Lietuvos diplomato, Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) kūrėjo ir, kas nežino, lietuvių karinių tautinių dalinių Rusijoje organizatoriaus, savanorio, 1919 m. sausio 1 d. iškėlusio Trispalvę Gedimino bokšte – asmenybę. Į ją vėl įtraukiamos abejonės dėl LAF ir Birželio sukilimo reikšmės. Continue reading…

Pratybos baigėsi – egzistencinė grėsmė išlieka

Praėjo jau apie pusantro mėnesio nuo Rusijos ir Baltarusijos bendrų karinių pratybų „Zapad 2017“. Prie Lietuvos sienų nutilo tankų riaumojimas, paleidžiamų raketų žviegimas, lėktuvų gausmas. Išsisklaidė netikro karo dūmai. Tačiau grėsmės debesis kone pačiame NATO branduolyje toliau tvyro, o kai kurie ekspertai tvirtina, kad jis tampa tik dar tirštesnis. Pats buvusios Sovietų Sąjungos eksklavas, nugalėtojų suformuotas po Antrojo pasaulinio karo, darosi vis garsiau tiksinčia bomba Europos viduryje. Continue reading…

Nors žydai man buvo geri…

Blogų žydų gyvenime aš nesutikau. Girdėjęs, kad miesteliuose išbambindavo jų namų langus, piktai pašiepdavo, rėkaudavo kažkokias dainuškas. Pas žydą krautuvininką neturtėlis galėdavo dykai gauti kokią silkę, „bargan“ – saują uknolių („ui, ponulis atidos vėliau“) ar žiupsnį druskos. Kai kas ant jų grieždavo dantį, kad nešvarūs, nuolat dvokia naftalinu ar supelijusiais drabužiais, kad „sėdi ant lietuvio kupros“, atsiskyrę, kad turi savo keistus papročius… Continue reading…

Sankcijų karas: kuo jis gali virsti?

Europos „smėlio dėžėje“ – dar vienas nevaikiškas žaidimas sankcijomis. Šįkart toną davė – V. Putinui labai netikėtai – naujoji, vos pusmetį dirbanti Jungtinių Valstijų administracija, iš kurios Maskva daug tikėjosi, ypač po viešo ir slapto abiejų šalių prezidentų pokalbių G20 viršūnių susitikime Hamburge. Senatas ir Atstovų rūmai didžiąją balsų dauguma patvirtino įstatymo projektą, numatantį papildomas ekonomines sankcijas Rusijai, daugiausiai liečiančias energetikos sektorių. Rugpjūčio 2 d. jį pasirašė ir prezidentas Donaldas Trumpas. Continue reading…

Hitleris ir Stalinas: charizmatinės asmenybės ar tiesiog žudikai?

Vertinti pasaulio galinguosius iš skruzdėlės aukščio – nedėkingas užsiėmimas. Paprastai matai tik jų batų dydį ir būgštauji, kad tas batas tavęs nesutraiškytų. Viskas, kas aukščiau, o ypač ką tas monstras masto, kas jo galvoje, kuo jis ypatingas, kokie jo pomėgiai – ne mirtingajam duota. Bet žmonės – nebūtinai specialistai, mokslininkai – kapstosi tame įžymybių sąvartyne, juos klasifikuoja, nurašo arba užkelia ant pjedestalo, apšaukia nusikaltėliais arba užmauna šventųjų ir kankinių togas, ir tame nematytume nieko bloga, jei ne viena aplinkybė: mes niekada iki galo nepažinsime žmogaus, jo vidaus, o vien tik vertinsime apie keletą jo nuveiktų darbų, bendrą sukurtą to meto opiniją ir laiko padarytas geopolitines korekcijas. Continue reading…

Čikagos lietuviai nepasiduoda nykimo nuotaikoms

Amerika manęs niekada netraukė. Gerbiau jos galią, kažkada kritikavau dėl klestinčio rasizmo ir „vargingųjų išnaudojimo“, bet netrukus supratau, kad šito blogio pilna ir visuomenėse „su žmogišku veidu“. O ir Jungtinių Valstijų civilizacijos sparta, technologiniai laimėjimai neviliojo, netgi baugino. Tačiau trumpas apsilankymas Čikagoje, toje didžiausioje lietuviškos bendruomenės oazėje, vėjuotose Mičigano apylinkėse, Ilinojaus „kaimuose“ nuomonę pakeitė.

Continue reading…