Paminklus statome arba griauname, niekiname arba puoselėjame, prižiūrime arba apleidžiame. Toks jau jų likimas: valstybės barometras pakrypo į blogą orą – puolame naikinti, nušviečia žydra padangė – ryžtamės statyti panteonus. Panašiai svyruoja požiūris ir į mūsų valstybės veikėjus, karalius ir prezidentus. Continue reading…
Šį kartą analizuojame dar „šviežius“ sociologinius tyrimus: bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas komentuoja partijų reitingus prieš savivaldos rinkimus, o Viešosios politikos ir vadybos instituto direktorė Dovilė Žvalionytė pasakoja apie didėjantį grįžtančių emigrantų srautą.
Politikos apžvalgininko Česlovo Iškausko trečioji knyga “Paaukota Lietuva. Nuo Vytauto Didžiojo iki Dalios Grybauskaitės” bus pristatyta Knygų mugėje vasario 19 d. 18 val. salėje 5.5. Pristatyme dalyvaus istorikas Rymantas Vitas Sidaravičius, politologas Lauras Bielinis, etnokosmologas, portalo Alkas.lt redaktorius Jonas Vaiškūnas. Autorius 10-13 val. ir po pristatymo prie leidyklos „Obuolys“ ekspozicijos susitiks su skaitytojais, pasirašinės savo knygą.
Č. Iškauskas sako, kad iš svarbiausių straipsnių sudarytoje knygoje tarsi bėgsime visą Lietuvos istorijos maratoną – nuo šv. Brunono iki profesoriaus V. Landsbergio ir dar toliau, iki pat šių dienų. Pavydas suėmė, kai autoriaus dėmesį atkreipė solidus leidinys „Rusijos istorija. Nuo Riuriko iki Putino“. Žinoma, sunku pasiekti tokį istorinių tyrimų lygį. Bet šioje knygoje lyg iš paukščio skrydžio pamėginta pažvelgti į mūsų krašto istorinį reljefą nuo Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose, jos virtimo valstybe iki pat šiuolaikinių grėsmių, kurios, deja, tampa vis akivaizdesnės…
Iš esmės knyga atitinka šių metų Knygų mugės detektyvinę dvasią: juk daugiau kaip 30-yje straipsnių taip pat atskleidžiamos tamsiosios, ne visiems pažintos Lietuvos istorijos detalės. Beje, autorius didžiuojasi, kad šis rinkinys baigiamas emocionaliu, jautriu prisipažinimu meile – Gimtinei ir Tėvynei, publicistiniu-poetiniu rašiniu „Tas saldus žodis – Gimtinė“.
Jeigu mes vertiname valstybingumą kaip laisvės ir nepriklausomybės formą, tai Lietuva per tūkstantmetį tuo pasigirti nelabai gali. Žinoma, ankstyvieji amžiai, paskui karaliaus Mindaugo laikai, LDK, iš dalies Abiejų Tautų Respublika – tai periodai, kai mūsų kraštas priimdavo daugiau ar mažiau savarankiškus sprendimus, bet visą laiką tęsėsi grubus spaudimas iš trečiųjų šalių. Continue reading…
Artėjančiai Vasario 16-ajai skiriame interviu su V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinio muziejaus direktoriumi Vladu Turčinavičiumi. Skandalingas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimas nenukelti Žaliojo tilto skulptūrų privertė jos pirmininką Romą Pakalnį atsistatydinti. Kuo pagrįstas šis poelgis? Apie sovietinių simbolių prasmę kalba ir žurnalistas Virginijus Savukynas.
Pasaulyje būta visokių respublikų (lot. res publica – „viešasis reikalas“). Žinome antikinę Romos respubliką. Bene garsiausia ir galingiausia daugiau kaip du šimtmečius buvo labai jau demokratiškai pavadinta Abiejų Tautų Respublika (ATR) – Lietuvos ir Lenkijos federacinė monarchija, sudaryta po Liublino unijos 1569 m. ir išsilaikiusi iki pirmojo jos padalijimo 1791 m. Ir žinoma, bent trys Lietuvos respublikos (kai kas mano, kad jos buvo dvi: 1918 – 1940 m. ir nuo 1990 iki šių dienų). Continue reading…
Šioje laidoje paliečiame temas, susijusias su valstybės saugumu. Baltijos šalyse kaip grybai po lietaus dygsta portalai, kuriuose skleidžiamos separatinės, „liaudies respublikų“ kūrimo idėjos. Apie tai kalba Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas.
Valstybinės kalbos įstatymui sausio pabaigoje sukako 20 metų. Interviu su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke Daiva Vaišniene.
Europoje pakvipo nauju Miunchenu. Taip galima vertinti Vokietijos kanclerės A. Merkel ir Prancūzijos prezidento F. Hollande`o vizitą į Kijevą ir Maskvą, kurio metu Vakarai ir Rusija derina Ukrainos krizės sureguliavimo planus. Iš esmės šis vizitas nuteikia pozityviems poslinkiams, stabdant karo veiksmus Rytų Ukrainoje, tačiau kartu parodo, kad, Vakarų Europos lyderiai, belsdamiesi į Kremliaus vartus, siūlydami įvairius planus sureguliuoti situacija, ketina nuolaidžiauti V. Putinui. Continue reading…
Klaipėdos krašto likimas painus ir tragiškas. Jo istorija, ko gero, labiau komplikuota negu Vilniaus krašto. Vilnijos žemė buvo kunigaikščių ir karalių sostinė, o pamarys – Lietuvos vartai į platųjį pasaulį, kaip dabar sakytume, geopolitinis strateginis valstybės placdarmas. Gal todėl čia visais laikais vyko nuožmiausi mūšiai. Continue reading…
Paskutinėje sausio laidoje nagrinėjame dvi svarbias, nors ir skirtingas problemas.
Kokia kalba Lietuva turi kalbėtis su Rusija jos agresijos Ukrainoje atžvilgiu, svarsto Rytų Europos studijų centro ekspertas Marius Laurinavičius.
Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentas Tomas Bagdanskis komentuoja darbo paieškos ir personalo atrankos sistemą Lietuvoje.