Sakoma, kad žmogus ne vien darbu gyvas. Jam reikia atsigauti, atsiplėšti nuo kasdienių reikalų ir rūpesčių. Tai – kelionės. Bet žurnalisto darbas visuomet susijęs ne tik su poilsiu, relaksacija nuo kasdienybės, bet ir su naujais profesiniais potyriais, pažinimo malonumu. Vadinasi, keliauti – tai ne tik drybsoti palmių pavėsy ar prisiryti skanių valgių penkių žvaigždučių viešbutyje bei „padėti paukščiuką“ aplankytų šalių sąraše, bet ir domėtis, kuo ta tauta gyvena, kokia jos istorinė prigimtis, politinės aplinkybės, santykis su šiandienos iššūkiais, galų gale pramokti keletą svetimų žodžių… Kaip pasakytų garsus Vatsono padėjėjas, „tai elemtaru, Vatsonai“. Continue reading…
Jeigu skaitytojo paklausčiau, kaip supranta terminą „litvinizmas“, jis tik pakraipytų ūsą ir suglumęs neatsakytų nieko. Tikras patriotas tikintų, kad jis reiškia pasididžiavimą savo Tėvyne, jos istorija, pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo laikų, kai lietuviai apjungė Baltijos ir Juodąją jūras. Objektyvumo siekiantis istorikas teigtų, kad lietuviai nepagrįstai stengiasi savintis kai kuriuos istorijos tarpsnius, ypač LDK iškovojimus, nors tam nėra rimto pagrindo. Continue reading…
Dar vienas savaitgalio pasakojimas. Šį kartą – apie Zigmantą Mineiką, vieną iš 1863 m. sukilimo vadų, stebuklingai išsigelbėjusį nuo mirties bausmės. Straipsnis paskelbtas knygoje „Lietuviais esame mes gimę“.
2019-ųjų pabaigoje Vilniuje buvo iškilmingai perlaidoti 1863-1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių palaikai, rasti Gedimino kalne. Kas tie žmonės, kurių apipilti kalkėmis kūnai surištomis už nugaros rankomis daugiau kaip pusantro šimto metų gulėjo šalia Gedimino pilies bokšto, mums daugmaž žinoma. Continue reading…
Kol karas Ukrainoje perėjęs į lėtą vienas kito marinimo fazę, visus sukrėtė naujas įžūlus Putino manevras: nutaikęs progą jis sunaikino savo priešininką Prigožiną (mes ir toliau didžiausių banditų pavardes iš nepagarbos jiems rašysime be vardų ir tėvavardžių – Aut.). Tokią jo baigtį galėjo prognozuoti kiekvienas, žinodamas, koks kerštingas yra Putinas, bijantis būti nuverstas ar pašalintas. Taip ir atsitiko. Continue reading…
Dar vienas savaitgalio pasakojimas iš „Įdomių istorijų“ serijos – apie lietuvių kilmės garsų amerikiečių dainininką, komiką, Brodvėjaus pažibą nuo Seredžiaus. Straipsnis publikuotas knygoje „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022). Continue reading…
Paprastai valstybės didžiuojasi ir vertina, tai kad jos ribojasi su jūra. Jūrinės valstybės statusas tarsi papildo jos galimybes santykiuose su kitomis šalimis, didina jos ekonominę galią, strateginį statusą. Continue reading…
Ketvirtadienį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso konferencijų salė netalpino norinčių pažiūrėti žurnalistės Rūtos Sinkevičienės, operatoriaus ir montažo režisieriaus Tomo Medekšos dokumentinio filmo „Antanas Lukša. Brolio pažadas“ premjeros. Šalia veikė įspūdinga paroda „Laikom frontą“, žymaus partizano gimimo 100-ųjų metinių proga keliaujanti per Lietuvą. Continue reading…
Jau esame atkreipę dėmesį į rugpjūčių fatališką reikšmę Lietuvai ir jos nepriklausomybei. Tegul tuos laikotarpius – tarp 1939-ųjų rugpjūčio 23-osios ir 1991 m. rugpjūčio 19 – 22 d. pučo Maskvoje – skiria daugiau kaip pusė amžiaus, tačiau anas vasaros pabaigos metas lėmė valstybės likimą. Continue reading…
Turbūt retas yra girdėjęs apie lietuviškų šaknų turėjusį didį pasaulinio garso galvanikos pionierių, prilygusį net Albertui Enšteinui. Kas jis toks? Apie jį – šis savaitgalio pasakojimas iš knygos „Lietuviais esame mes gimę“. Continue reading…
Rusija nuduoda, kad Vakarų sankcijos, karas Ukrainoje ir apskritai pasaulio ekonomikos nuosmukis jai žalos nedaro, tačiau yra kitaip: milijardinės išlaidos agresijai prieš Ukrainą, nors ir gana švelnios, bet efektyvios sankcijos, pajamų už energijos išteklius mažėjimas, darbo jėgos trūkumas Maskvą vis labiau stumia į recesiją. Continue reading…