Esu pokario vaikas. Tik iš patyliukais tartų tėvų pasakojimų žinojau, kad „prie Smetonos“ gyventi buvo gerai, o štai kai atėjo rusai, gyvenimas daug kam apsivertė aukštyn kojom. Tas kalbas paįvairindavo liaudišku intarpu: užėję sovietų kareiviai apdergė visus pašalius, o po metų įžengę vokiečiai pirmiausiai ėmė statyti tualetus. Continue reading…
Psichologai tvirtina, kad Donaldas Trumpas – tipiškas narcizas, kurį jo aplinkos žmonėms suvaldyti bus sunku, o nevaldomas jis gali nueiti labai toli. Jie sako, kad ir šiuo atveju negalima neigti vaikystės svarbos jo charakterio bruožams. Continue reading…
Kas dedasi! Ne klaustukas, bet šauktukas. Su apykoje iš belangės išleistas Antanas Kandrotas – Celofanas tapo iškiliu laikraščio „Respublika“ žurnalistu ir iš karto puolė grasinti baltarusių opozicijos lyderei Sviatlanai Cichanouskajai ir vyrui Siarhejui Cichanouskiui ir juos nepagarbiai apšaukti „bulbašais“. Na, jie pernlyg nenutolo nuo šio leidinio stiliaus. Continue reading…
Atbukome ne tik nuo karo Ukrainoje, nuo ukrainiečių kančių ir rusių (baškirių, tuvių, čečėnių…) motinų sielvarto, bet ir nuo Donaldo Trumpo gražbylystės bei Putino pataikavimo. O kai ta retorika nuolat kartojasi, pasitikėjimas smarkiai krinta. Continue reading…
Izraelis tampa visų nelaimių Artimuosiuose Rytuose epicentru. Į kairę ir į dešinę skrieja raketos, ir palyginus jaunai, tik pokariu susikūrusiai valstybei tenka sunki dalia – kęsti nesantaiką su arabų šalimis. Nesiimu spręsti, kuri iš konfliktuojančių užsitęsusio karo dalyvių yra teisi. Galbūt tai kolonizatorių – prancūzų ir britų – palikimas: pirmieji iš Sirijos ir Libano pasitraukė 1943 m., o anglai – kai 1948 m. susikūrė Izraelio valstybė, ir jie turėjo išeiti iš Palestinos. Bet kaltinti kolonizatorius – sovietinių ideologų metodas. Nesantaikos šaknys gilesnės. Šiaip ar taip tai istorikų analizės kryptis. Continue reading…
Litvinizmas – kaip skrandžio opa: gyvybei grėsmės gal ir nekelia, bet sveikatą gerokai trikdo. Tokia mintis buvo išsakyta kovo pabaigoje Seimo rūmuose vykusioje negausioje, bet įdomioje konferencijoje „Istorijos perrašinėjimas ir valstybės simbolių savinimosi grėsmės“. Diskusiją vedė žinomas TV laidų vedėjas Saulius Pilinkus. Dalyvius pasveikino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas, politologas Laurynas Kasčiūnas. Continue reading…
Ši gegužė nelepino nei daržininkų, nei sodininkų, nei politikų: netikėta šiluma, paskui šalnos, užplūdusi vėsa, gaivališki lietūs. Geopolitikoje – taip pat: sveikam protui nesuvokiama naujosios JAV administracijos taktika, kurią publicistai taikliai pavadino lakiu posakiu „nuo varčios ir vėl iš pradžios“, įaudrino visuomenę ir sukėlė dar daugiau baimių bei neaiškumų dėl pasaulio ateities. Continue reading…
Niekas– nei kvailai tapatinamas penktadienis su 13-ąja mėnesio diena, nei Izraelio ir Irano apsišaudymas, net ir Rusijos piktadarybės Ukrainoje – negali užgožti Birželio 14-osios – Gedulo ir vilties dienos. Tai simbolinė data, nes trėmimai, žudymai, tautinio aukso fondo naikinimas vyko daugiau kaip dešimtmetį, neišskiriant ir nacistinių nusikaltimų. Continue reading…
Savo kompiuteryje turiu keletą nuorodų į rusiškus portalus, žinoma, prokremliškus. Kartais juos pasižiūriu, kad suprasčiau, kuo kvėpuoja Putino propaganda, kur, kokiomis kryptimis savo užsienio politikoje sukiojasi Kremlius ar joje yra nors grūdelis teisingos, bent objektyvios, pagal visuotinai priimtus žurnalistikos kanonus pateikiamos informacijos. Nesulauksi! Continue reading…
Vaikystėje mėgdavome knygas ar filmus apie šnipus. Riebiais ideologiniais potėpiais nuspalvinti rusų žvalgai visada buvo išaukštinami, kovojantys su nuožmiu priešu, tik ir galandančiu kapitalistinius dantis prieš nekaltą tarybų šalį. Kas pasikeitė šiandien? Niekas. Continue reading…