Gal vadinamas Vilniaus „išvadavimas“ iš nacių 1944-ųjų liepos 13 d. ir nebūtų atkreipęs tiek dėmesio, jei ne ambicingas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pareiškimas, paskelbtas prieš Valstybės dieną. Jame partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis teisinamas, kodėl jis Pergalės dieną ryšėjo Georgijaus juostelę. Toliau
Kam, kur ir kokį paminklą statyti ar nugriauti – kiekvienos šalies reikalas. Antai, lenkai pastatė besišlapinančio Lenino stovylą, lietuviai niekaip neišgali nuversti sovietinės realybės simbolių, stūksančių ant Žaliojo tilto Vilniuje (reiktų referendumo), Volgogradui rusai žada gražinti Stalingrado ar suteikti Putinogrado vardą, žinoma, su daugybe „tautų vado“, o gal dabartinio karingojo prezidento biustų… Toliau
Minint Algirdo Mykolo Brazausko mirties ketvirtąsias metines, klausantis gausių pagiriamųjų žodžių velioniui, nejučia iškyla ir kitų sovietinės Lietuvos partinių lyderių statulos, vienaip ar kitaip praturtinusios respubliką ir valstybę sovietiniu mentalitetu arba dar tampriau ją pririšusios prie Maskvos. Toliau
Atsisveikindami iki rudens, vėl parengėme svarbiausių šios savaitės įvykių apžvalgą. Naujai į Europos Parlamentą išrinktas aplinkos ministras Valentinas Mazuronis kalba, kodėl jis pasirinko darbą Briuselyje, o Tautininkų sąjungos vadovas Julius Panka ragina rinkėjus sekmadienį balsuoti referendume dėl žemės pardavimo.
Mažos tautos kultūra, taip pat ir kalba bei raštas, visada pakibusi ant išlikimo briaunos, ir pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Lietuvių kalba, patyrusi ir patirianti rusifikacijos, polonizacijos ir net germanizacijos nagus, vargais negalais kapstėsi iš išnykimo liūno, bet – ar jau galime nusiraminti? Toliau
Kaip paprastai, laidoje aptariami svarbiausi savaitės įvykiai. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė ir Savivaldybių asociacijos vadovė Roma Žakaitienė svarsto tiesioginių mero rinkimų galimybę, o įmonių grupės „Penki kontinentai“ Tinklo operacijų centro vadovas Tomas Okmanas svarsto kuriamo Kibernetinio saugumo centro perspektyvas.
Šį kartą negalime apeiti skaudžios tremčių temos. Kokia visuomenės reakcija į jas šiandien, pasakoja istorikas Algimantas Liekis.
Politologas Lauras Bielinis komentuoja Prezidentės ryžtą kontroliuoti valdžios įstaigas ir Vyriausybę.
Kaip ir kiekviena šalis, patyrusi įvairias okupacijas, taip ir Lietuva neišvengė sukilimų, maištų, karų.
Daugiausiai tai buvo pasipriešinimas atėjūnams, imperijoms ir jų okupacinei politikai. Tačiau negalime pasigirti ir tuo, kad taikiai priėmėme kiekvieną išrinktą ar paskirtą valstybės vadovą. Ko gero, daugiausiai „atsiėmė“ Antanas Smetona. Vienas ryškesnių pučų prieš režimą kilo naktį iš 1934 m. birželio 6 į 7 d., taigi, dabar kai kas prisiminė pažymėti jo 80-ąsias metines. Toliau
Mums visiems įsimintina tiesa: turime kuo daugiau žinoti apie savo tautos ir valstybės praeitį, iš jos mokytis, semtis išminties ir patyrimo. Aišku, vien praeitimi negyvensi, tačiau koks užaugs jos pilietis, jeigu nieko nenutuoks apie pačius lemtingiausius savo šalies istorijos posūkius. Toliau
Šią vasarą pradedame laida apie lietuviškas naujoves. Europos Komisija pasiuntė Lietuvai gerą žinią – leido nuo kitų metų įvesti eurą. Apie tai ir apie mūsų bankininkystės problemas interviu su finansų ekspertu Kęstučiu Kupšiu.
VGTU Aviacijos instituto direktorius Jonas Stankūnas pasakoja apie mokslo naujovę – rudenį pradedamą mokymąsi pagal naują „kosminę“ programą „Avionika“.