Perversmas – staigus ko nors virsmas, pasikeitimas ar pakeitimas, jeigu tai ne gamtos, mokslo ar šiaip gyvenimo permaina, – suprantamas dažniausiai su ideologiniu atspalviu. Žinynai apibrėžia santvarkos, revoliucinius, karinius, valstybės perversmus, kai valdžia pereina iš rankų į rankas, keičiasi lyderiai, diktatoriai, imperatoriai. Dažniausiai jie nepaliečia gyventojų daugumos, o vyksta tarsi paviršiniuose visuomeniniuose vandenyse. Toliau
Šioje šventinėje velykinėje laidoje – ne visai šventinės temos: ar pavyks „prisikelti“ „Rail Baltica“ projektui po to, kai EK užprotestavo Lietuvos ketinimus nutiesti atšaką į Vilnių? Komentuoja Seimo narys, buvęs Ūkio ministras Dainius Kreivys, o apie projekto terminus kalba Susisiekimo ministerijos atstovas Arenijus Jackus. „Prisikelia“ ir nekilnojamojo turto rinka. Jos tendencijas atskleidžia bendrovės „Inreal“ analitikas Gintaras Toločka.
Šią savaitę du garvežiai pajudėjo: perkeltine prasme – kandidatų į prezidento postą rinkimų kampanija, kurią komentuoja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vedėjas Andrius Šuminas, ir tiesiogine prasme – „Rail Baltica“ projektas. Jo eigą aptaria Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Arenijus Jackus.
Rusijoje tirštėjantis šovinistinis smogas apima vis platesnes politines lankas. Kaip Adolfas Hitleris po Versalio sutarties, kuri nurėžė apie 70 tūkst. kv. km Vokietijos žemių, sugebėjo įkvėpti III Reichą pražūtingam atgimimui, taip Vladimiras Putinas kelia rusų šovinistus į žūtbūtinę kovą atkurti SSRS imperinę galią. Toliau
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius, politologas Ramūnas Vilpišauskas tikisi, kad ne balandžio 1-osios pokštas buvo Rusijos laikraščio „Kommersant“ pranešimas, jog nebus statoma Baltijos atominė jėgainė Kaliningrado srityje. Apie pasiūlymus leisti asmens dokumentuose pavardes rašyti originalo kalba, pasakoja Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas. Jis taip pat komentuoja ES rekomendaciją leisti užsieniečiams steigti Lietuvoje politines partijas.
Gūdžiais pokario laikais sunkiausia buvo tikram žemės artojui. Naktį jo troboj viešėjo „miško broliai“, dieną sugužėdavo „liaudies gynėjai“. Ir tie, ir tie reikalavo lašinių, naminės ir pasakyti, ką priešas veikia. Suglausdavo vargšas žmogelis ausis ir, kad išvengtų kuriems nors pritarti, griebdavosi už pilvo ir per duris – neva vidurius susuko… Jis nenorėjo rizikuoti savo ūkiu ir šeima, ir tokių buvo dauguma. Toliau
Šioje laidoje su politikais, apžvalgininkais, visuomenininkais aptarsime Seime skaitytą Prezidentės metinį pranešimą, o parlamentaras Eligijus Masiulis ir Tautininkų sąjungos vadovas Julius Panka diskutuos apie referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams rengimo datą.
Prieš kelerius metus rašiau apie politikų kūno kalbą – šį nemažiau išraiškingą negu jų verbalinis bendravimas komunikacijos būdą.
Tuomet pastebėjau, kad mūsų šalies vadovė prieš auditoriją dažnai reikšmingai iškelia pirštą, atlieka kitus valdingumą demonstruojančius judesius. Citavau 2003 m. lietuvių kalba išleistą australų gestų, komunikacijos ir motyvacinės psichologijos specialisto, šiaip jau kompozitoriaus Allano Pease‘o knygą „Kūno kalba“, kurioje neverbalinės kalbos specialistas pateikia daug praktinių patarimų. Toliau
Kiekviena tauta turi savo didvyrius ir niekšus. Tik viena valdžia juos linkusi šlovinti, kita – niekinti.
Galbūt nėra bendro vardiklio, kuris leistų juos amžiams užkelti ant pjedestalo arba nugramzdinti į nešlovingą užmarštį. O vis dėl to gal yra vienas matas? Koks? Nejaugi kova už laisvę? Bet kokiomis priemonėmis.. Toliau
Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą grėsmių nemažėja ir Lietuvai. Laidoje apie visuomenei pateiktą VSD ataskaitą ir žiniasklaidos vietą informaciniame kare kalbamės su Seimo nariais Arvydu Anušausku bei Kęstučiu Masiuliu, o Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis aptaria sankcijų Rusijai poveikį mūsų šalies ekonomikai ir verslui.