Beveik prieš šešerius metus, kai Rusija dar tik telkė separatistų pajėgas ir ginkluotę Ukrainos pasienyje, o apie Krymo aneksiją sklandė tik gandai, viename iš straipsnių nerimą keliančiu pavadinimu „Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?“ svarsčiau ne apie artėjančią Kremliaus agresiją, bet apie kai kurių baltarusių istorikų ir politikų siekius savintis Lietuvos istoriją ir net revanšistines jų pretenzijas į Vilnių. Continue reading…
Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka ypač susijaudino, sužinojęs, kad į Lietuvą atgabenti galingi JAV tankai ir 500 Amerikos kariškių, kurie įsikurs Pabradėje, vos 15 km nuo Baltarusijos sienos.
Jis pareiškė, kad situacija prie šios sienos kaista ir pavedė parengti atsakomąsias priemones. Saugumo Tarybos sekretorius Stanislavas Zasis patvirtino, kad prezidentas pavedė gynybos ministerijai adekvačiai reaguoti į šį faktą. „Mums to nereikia, – pareiškė jis. – Ar Lietuvai reikia tokios papildomos įtampos tarp mūsų draugiškų tautų? Tegul patys priima sprendimą“. Continue reading…
Prezidento Gitano Nausėdos šimto darbo dienų šiame poste apžvalga (toks visuotinai sutartas „jubiliejus“ sukaks šeštadienį, spalio 19 d.) nuteikia pozityviai. Šalies vadovas nesigiria, neperdeda savo iniciatyvų ar užsienio vizitų reikšmės, nesigilina į nereikšmingus niuansus ar detales, bet akcentuoja, jo manymu, esminius valstybės vystymosi momentus. Continue reading…
O buvo taip: 2013-ųjų pavasarį per pažįstamą advokatą į mane kreipėsi viena Marijampolės rajono Kūlokų kaimo ūkininkė ir pasiūlė tarpininkauti, leidžiant žinomo to krašto žmogaus Jono Dapkūno atsiminimus. Įteikė 165 tvirta ir gražia rašysena išmargintų rankraščio puslapių kopiją, kurią paskui gavau surinktą kompiuterinėje laikmenoje. Suradau nedidelę leidyklą „Kriventa“, kuri per keletą metų visą tekstą surinko, suredagavo, parengė knygos maketą, sudėliojo atsiųstas nuotraukas. Įdėjom nemažai triūso: papildėme tekstą išnašomis, tarmybių paaiškinimais, ištisą skyrių redagavo žinomas Marijampolės istorikas Benjaminas Mašalaitis.
Bet kai leidinys buvo beveik parengtas spaudai, užsakovė staiga nutraukė kontaktus su leidėjais. Pasipylė priekaištai, grasinimai, reikalavimai… Gaila, nes įdėta nemažai darbo, pastangų, būta daug organizacinių rūpesčių, be to neatsilyginta leidyklai, o svarbiausia iškilus to krašto žmogus vėl paskendo užmaršty. Ir taip jau šešeri metai.
Šiandien bent prabėgomis pristatome šią asmenybę – paprastą valstietį, bet kartu ir inteligentą, leidėją, Lietuvos kariuomenės savanorį, tremtinį. Štai ką rašiau rengtos knygos įžanginiame žodyje…
Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio vizitą Armėnijoje galima vertinti nebent kaip politiko norą prasivėdinti, įkaitus ypač karštame Seimo katile. Parlamento vadovui jau, kaip jis pats sako, bene dveji metai kaista žemė po kojomis, kai jo viršininkas, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis su kolega elgiasi išdegintos žemės principu. Bet tai kita tema. Continue reading…
Vadinamasis „Ukrageitas“ įgauna apsukas. D. Trumpui šis skandalas, susijęs su artėjančia nuožmia rinkimine kova, kaip nuo žąsies vanduo, o štai Ukraina nuo jo gali smarkiai nukentėti. Continue reading…
Prezidentas G. Nausėda, vasarą pagrybavęs Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, atrodo, davė ženklą mūsų diplomatinei tarnybai, kad būtina atnaujinti kaimyniškus kaimynų santykius. Tai valstybės vadovas patvirtino ir savo rinkiminėse, ir porinkiminėse kalbose. Ir štai užsienio reikalų ministras L. Linkevičius Niujorke, JT Generalinės Asamblėjos metu, surengė susitikimą su kolega iš Minsko V. Makėjumi. Continue reading…
Beveik prieš du mėnesius, kai buvo ypač įkaitusi diskusija dėl savavališko naktinio paminklinės lentos Generolui Vėtrai nukabinimo, svarstėme, kodėl pastaruoju metu tapo madinga niekinti patriotizmą, kuris yra svarbus valstybės atsparumo, tautinės tapatybės, netgi nacionalinio saugumo dėmuo. Continue reading…
Kuro tiekimo trasos jau seniai tapo geopolitinio žaidimo dalimi. Dažnai naftotiekiai ir dujotiekiai lemia santykius tarp valstybių, diktuoja ne tik ekonominiam bendradarbiaviumui, bet ir ideologinėms nuostatoms. Lietuva prisimena naftotiekį „Družba“, kuris buvo tarsi flagmanas, vykdant Kremliaus įvestą ekonominę mūsų šalies blokadą. Bet iki šiol nesame visiškai išsivadavę nuo elektros ir dujų diktato. Continue reading…
Apie gimtąją kalbą esame girdėję daug sparnuotų išsireiškimų: ji yra tautos išlikimo pagrindas, tautinio tapatumo išsaugojimo garantas, stipriausias tautos pamatas, miršta kalba – miršta ir tauta… Bet šį kartą juos dedikuojame ne Lietuvai, kuri savo kailiu patyrė, kokie sunkūs kalbos draudimo ir rusifikavimo retežiai, o daugiau kaip 2000 km nuo Vilniaus nutolusiam Iževskui, Udmurtijos sostinei. Kodėl? Continue reading…