Praėjus šimtui metų nuo Steigiamojo Seimo štai ir turime 13-ąją Lietuvos žmonių atstovybę. “Velnio tuzinas” kelia įtarimų, kad naujas dešiniųjų parlamentas patirs daug galvos skausmo dėl antrosios koronaviruso bangos, kaip ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybė per 2008-2009 m. ekonominę krizę. O kaip tik šiuo valdžios pasikeitimo metu – dar vienas nemalonus akcentas: užsikrėtus vienam Seimo nariui, “valstiečiui” Valerijui Simulikui, dalis senojo Seimo turės izoliuotis. Continue reading…
Priešingai negu sporto rekordais, koronaviruso antrosios bangos rekordiniais užsikrėtusiųjų skaičiais mes nesidžiaugiame. Juk kyla nerimas, kad jiems augant vieną kartą ši banga apims mūsų artimuosius ir mus pačius. Ir tuomet negalėsime numoti ranka: ai, aš „kovido“ nebijau, turiu imunitetą, visa tai politikų išsigalvojimas. Continue reading…
Štai ir turime aštuntąjį Seimą atkūrus Nepriklausomybę, o nuo Vasario 16-osios – tryliktąjį. Tiesa, rašant šias eilutes, dar nežinojome galutinių balsavimo rezultatų, o renkant 71 vienmandatininką net dėl 68 mandatų vyks antras rinkimų turas. Per 2016 metų rinkimus į Seimą jau pirmojo turo metu taip pat buvo išrinkti tik trys politikai. Išrinktas Seimo narys įgaliojimus įgys po priesaikos. Įprastai pirmas naujojo Seimo posėdis vyksta lapkričio viduryje.
Štai tuomet vėl pradėsime niurzgėti: ne tas išrinktas, politikai rado šiltas vieteles, užprogramuoti nauji skandalai… Kitaip sakant, rinkėjas nemėgsta savęs apkrauti atsakomybe, skundžiasi apžavėtas kandidatų pažadais, o jau per kitus rinkimus… Nesiskųskime: kiti rinkimai bus tokie patys. Juk niekas neapribos pažadukų ir paplonintų liežuvių savininkų skaičiaus, į save lenktų politikų nagų, niekas neįves patriotiškumo, doros ir aukštos moralės kriterijų.
Taigi, valdžios švytuoklė vėl pakrypo į dešinę. Savo žvaigždžių valandos pagaliau sulaukė konservatoriai, kone 10 metų buvę opozicijoje. Anuomet Andriaus Kubiliaus vyriausybė srėbė pasaulinės ekonominės krizės užvirtą košę, o dabar turbūt Ingridai Šimonytei teks kautis su antrąja koronaviruso banga ir jos sukeltu ūkio nuosmukiu. Už TS-LKD kandidatus balsavo apie ketvirtadalis rinkėjų, tad jie turės 23 mandatus, be to beveik dar tiek po antrojo rinkimų turo jie laimės vienmandatėse.
Jų sėkmė ekspertus kiek nustebino, nes pagal reitingus jie ilgą laiką žygiavo lygiai su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri pastaruoju metu net buvo priekyje. Bet Ramūnui Karbauskiui naktis į spalio 12-ąją tikrai buvo niūri: balsavimo rezultatai mažose kaimiškose apylinkėse iš pradžių jam buvo palankūs, bet paskui, skaičiuojant balsus rajonų centruose ir didmiesčiuose, politiko veidas niaukėsi, ir „valstiečiai“ prarado viltį išlaikyti valdančiųjų statusą.
Bet konservatorius sėkmė lydėjo tik dėl to, kad „valstiečiai“ ėmė buksuoti. Jiems nepadėjo nei gana sėkminga kova su COVID-19, nei pensininkams ir bedarbiams išdalinti 200 eurų, nei savo pagrindinių oponentų įkyrus linčiavimas. Neblizgėjo ir opozicija, o juk Gabrielius Landsbergis neturi tokios charizmos kaip jo senelis…
Kas dar nustebino? Darbo partijos iškilimas į trečią vietą. Matyt, dalis rinkėjų vis tik „pasimovė“ ant nežabotų Viktoro Uspaskicho pažadų, be to nepamiškime, kad didelę įtaką rinkimų kampanijai paprastai daro ir pinigai, o prieš rinkimus „darbiečiai“ atgavo dar 2007-2008 m. paskirtas ir dėl „juodosios buhalterijos“ teismo sulaikytas 1,8 mln. eurų dotacijas. Prisiminkime, kad 2004 m. Seimo rinkimuose jie išleido net 8 milijonus, tiesa, litų…
Daugiausiai jaunimo balsai lėmė, kad 5 procentų ribą peržengė Aušrinės Armonaitės Laisvės partija. Dar truputis, ir LP galėjo pakliūti į trečią vietą. Vieno teisininko nuomone, ji pasisavino TS-LKD elektoratą, ypač jaunus žmones, kurie įžvelgia korupcinius, „mafijinius“ konservatorių veiksmus. Bet A. Armonaitės genderizmo pozicijos, ketinimai legalizuoti narkotikus ar LGBT toleravimas atbloškė didelę dalį pagyvenusių rinkėjų.
O jau visiškai stebėtina, kad už 5 procentų barjero netikėtai buvo nublokšta nacionalinis lenkų darinys – Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kuriai nepadėjo net prisijungtas skambus Krikščioniškų šeimų sąjungos priedėlis. Valdemaras Tomaševskis prasitarė, kad jis pasitrauks iš partijos pirmininko posto. Vis tik keletas „lenkiškųjų“ rajonų politikų vienmandatėse apygardose patenka į Seimą jau pirmame ture…
Kas dabar? Kokios kursis koalicijos? Ar susitars centro dešinė ir centro kairė? Politologas Mažvydas Jastramskis tvirtina, kad pasikartos 2016 m. konservatorių ir „valstiečių“ varžytynės, tik platesne prasme. Plačią koaliciją gali sudaryti konservatoriai, liberalų sąjūdis ir Laisvės partija, nors ir joje gali būti užprogramuotas skilimas. Darbo partija, „valstiečiai“ ir socialdemokratai tikriausiai liks opozicijoje. Bet dėl pastarųjų neaišku: jei dešinieji išduos savo principus ir į draugus pasikvies socdemus, nuo TS-LDP nusigręš dalis rinkėjų. Tačiau ko dėl valdžios godulio nepadarysi…
Ir tikrai šimtu procentų teisus apžvalgininkas Rimvydas Valatka: spalvingais rudeniniais miškais ateina miglotas supratimas, kad vėl ne tuos rinkom. Tik su viltimi žvelgiame į politinę švytuoklę, kuri šį kartą švystelėjo dešiniop…
Po keleto dienų, spalio 11 – ąją, mūsų laukia naujas pasirinkimas – po Nepriklausomybės atkūrimo 60 – ieji rinkimai į įvairius mūsų šalies valdžios organus, tarp jų – nauji rinkimai tam tikrose apygardose, taip pat Prezidento rinkimai, į Europos Parlamentą bei referendumai, o į Seimą – aštunti. Continue reading…
Kuo labiau artėja Seimo rinkimų diena, tuo daugiau „kibišo“ viešojoje erdvėje. Paaiškinsiu, kad „kibišas“ arba „kibis“ – tai varnalėšos dagys, kimbantys už drabužių, besiveliantis į plaukus, na, apskritai nemalonus gamtos sutvėrimas. Štai apie tokius dagius visuomeniniame gyvenime – mūsų pastabos. Continue reading…
Pasaulis pilnas keistenybių. Jų begalė gamtoje, politikoje ir ekonomikoje. Negali atsistebėti šiųmečiu baravykų ir kitų miško bei daržo gėrybių derliumi, partijų ir politikų reitingų svyravimais, neįtikėtinu mūsų ekonomikos stabilumu COVID-19 akivaizdoje. Continue reading…
Lietuviai lyg apduję nuo grybų gausos. Šių eilučių autorius – ne išimtis. Tačiau stebina ir visas šiųmetis laukų, daržų ir sodų derlius. Antai, ūkininkai, iš pradžių skundęsi, kad kai kur javai buvo išguldyti, o kitus nualino sausra, tad vėl prakalbo apie kompensacijas, dabar trina rankomis, koks puikus grūdų derlius. Bet ir vėl bėda: elevatoriai nespėja sutalpinti, jų kaina krinta, valstybė turi padėti. Continue reading…
Sakoma, kad savi marškiniai arčiau kūno. Žmonėms labiau rūpi ne kokios ten A. Navalno apnuodijimo peripetijos, A. Lukašenkos represijos ar D. Trumpo retorikos šuoliai, o savi reikalai: kaip rajone ar miestelyje sekasi gintis nuo koronaviruso, kada kelininkai pataisys rudens darganų apgadintą žvyrkelį, kokią ir kada gaus išmoką, na, dar – ką iš vietinių rinks į Seimą spalio 11 – ąją… Continue reading…
Taip, Rugsėjo 1-oji! Kodėl Mokslo ir žinių dieną rašome iš didžiosios raidės? Ne dėl to, kad taip sugalvojo dėdės iš Seimo ar kokie ministerijos galvočiai. Jį įaugusi mumyse – mažuose ir dideliuose, mokinukuose, studentuose ir senjoruose kaip jaunystės, džiaugsmo, žinių troškulio, neužmirštamo draugų ūžesio ir šypsenų šventė. Continue reading…
„Neduokite šventenybių šunims ir nebarstykite savo perlų kiaulėms,
kad kartais jų nesutryptų ir apsigręžusios jūsų pačių nesudraskytų“
(Naujasis testamentas. Evangelija pagal Matą, Vaga, Vilnius, 1992).
Jau seniai šį ausyse skambantį posakį bandau iššifruoti. Tikiu, kad jis turi gilią prasmę, nes visi šv. Rašto žodžiai yra gerai išmąstyti, gyvenimo patikrinti, juose nėra nieko nereikalingo, kasdienei retorikai būdingo „vandenėlio“. Continue reading…