Ta naujiena tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme – kaip iš giedro pavasarėjančio dangaus: Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT, trumpiau – Hagos teismas) išdavė Putino ir  Rusijos prezidentūros vaiko teisių komisarės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderį. Kaip skelbia teismas, Putinas įtariamas atsakingas už karo nusikaltimą – neteisėtą vaikų deportavimą ir neteisėtą vaikų perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusiją. Jis yra šio nusikaltimo iniciatorius, o komisarė – uoli vykdytoja. Continue reading…

Šį kartą pradėsiu nuo įdomios Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyvos: jis pavedė vyriausybei parengti projektą, pagal kurį Rusija būtų pervadinta į Moskoviją. Šiam sumanymui šalies vadovas pasitelkė gyventojų peticiją, kuri surinko 25 tūkstančius parašų. Joje sakoma, kad Rusijos pavadinimas pasirodė tik prieš 300 metų, kai Petras I įkūrė imperiją, nors iki tol žemėlapiuose ir senuosiuose raštuose Rusija vadinama Maskvos caryste (ar kunigaikštyste) arba tiesiog Moskovija. Continue reading…

Lietuvoje ir Lenkijoje šiemet plačiai pažymimos 160-osios 1863 m. sukilimo metinės. Štai ir šią kovo 9-ąją Seime įvyko tarptautinė konferencija „Laisvės sampratų kaita: 1863 m. sukilimo patirčių reikšmė XXI a.“. Tačiau visoje šioje sukilimo istorijoje ir jo vadų likimuose yra viena įdomi bei intriguojanti detalė. Apie tai – knygoje „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022) paskelbtas, kiek paredaguotas straipsnis apie vieną šio sukilimo vadą, išvengusį mirties bausmės.

Continue reading…

Vasario pabaiga – lyg tas veržlus galingas dar neatėjusio pavasario ledonešis Nemune. Pamenu gal kokius 1957-uosius: pabundu ryte nuo keisto triukšmo. Nubėgu prie Nemuno. Ogi galinga upė juda, nešdama didžiules ledo lytis, kurios iškyla, lūžta, vėl grimzta, verčiasi, ardydamos krantus, raudamos medžius. Viskas ošia, treška, plūsta, veržiasi. Continue reading…

Sausio pabaigoje Vilnius paminėjo solidų jubiliejų – 700-ąsias metines nuo pirmo jo vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose, t.y. kunigaikščio Gedimino laiške Vokietijos (Hanzos) miestams. Žinoma, Vilniaus miesto istorija siekia dar ankstesnius laikus – dešimtąjį tūkstantmetį prieš Kristų. Tokia hipotezė pasitvirtino, kai Eiguliuose buvo aptikta paleolitinė gyvenvietė. Kita vertus, apie miesto įkūrimą byloja garsioji legenda: medžiodamas Gediminas susapnavo staugiantį Geležinį Vilką, o vyriausiasis žynys Lizdeika išaiškino, kad čia turi būti įkurtas miestas… Tačiau yra ir kitų Vilniaus įkūrimo versijų. Vieną neįtikėtinų istorijų šių eilučių autorius yra aprašęs savo knygoje „Lietuviais esame mes gimę“ (2022, Kaunas, Obuolio leidykla), kuri buvo pristatyta Vilniaus knygų mugėje. Continue reading…

Sausio 25-ąją Vilnius pažymėjo 700-ąsias miesto įkūrimo metines. Tokią tikslią senų įvykių datą pavyksta nustatyti retai, bet mokslininkams pasisekė: buvo surasti septyni Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai lotynų kalba, kurie 1323 m. sausio 25 d. buvo išsiuntinėti Hanzos miestų piliečiams arba, kaip rašoma laiške, „visiems krikščionims“. Juose buvo rastas ir Vilniaus vardas. Teisingiau, įrašas „mūsų mieste Vilniuje“ („in civitate nostra Vilna“) buvo aptiktas laiške, datuotame 1323 m. sausio 25 d. ir išsiųstame Liubeko, Sundo, Bremeno, Magdeburgo, Kiolno ir kitų miestų piliečiams. Kituose laiškuose dar pridedama: „mūsų karališkame mieste, vardu Vilnius“ („in civitate nostra regia Vilna dicta“). Continue reading…