Baltijas valstu lauksaimnieku ugunskuru akcija

Baltijos šalys: daugiau nesutarimų, negu bendrumo ženklų

Yra šventų dalykų, kurių dergti neleidžia sąžinė, pilietiškumas ir paprasčiausias padorumas. Tačiau Baltijos kelias, kurio 25-metį neseniai džiugiai ir su nostalgija pažymėjome, kai kam kelia šleikštulį, ir, kaip metinių išvakarėse rašė vienas restoranų patiekalais permaitintas kolega, tą unikalų Baltijos vienybės pasireiškimą laikas pamiršti. „Nors ir nežmoniškai, kad tik kitoniškai“, – apie tokius orakulus sako garsi patarlė. Toliau

ak

Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“

Gal vadinamas Vilniaus „išvadavimas“ iš nacių 1944-ųjų liepos 13 d. ir nebūtų atkreipęs tiek dėmesio, jei ne ambicingas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pareiškimas, paskelbtas prieš Valstybės dieną. Jame partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis teisinamas, kodėl jis Pergalės dieną ryšėjo Georgijaus juostelę. Toliau

ldk

Kodėl kaimynai savinasi mūsų istoriją ir kunigaikščius?

Kam, kur ir kokį paminklą statyti ar nugriauti – kiekvienos šalies reikalas. Antai, lenkai pastatė besišlapinančio Lenino stovylą, lietuviai niekaip neišgali nuversti sovietinės realybės simbolių, stūksančių ant Žaliojo tilto Vilniuje (reiktų referendumo), Volgogradui rusai žada gražinti Stalingrado ar suteikti Putinogrado vardą, žinoma, su daugybe „tautų vado“, o gal dabartinio karingojo prezidento biustų… Toliau

kompartijos_vadai_lenino_paminklas_antanas_snieckus-500x359

Lietuviškoji sumažinta L.Brežnevo kopija

Minint Algirdo Mykolo Brazausko mirties ketvirtąsias metines, klausantis gausių pagiriamųjų žodžių velioniui, nejučia iškyla ir kitų sovietinės Lietuvos partinių lyderių statulos, vienaip ar kitaip praturtinusios respubliką ir valstybę sovietiniu mentalitetu arba dar tampriau ją pririšusios prie Maskvos. Toliau

Savaitės pjūvis

Atsisveikindami iki rudens, vėl parengėme svarbiausių šios savaitės įvykių apžvalgą. Naujai į Europos Parlamentą išrinktas aplinkos ministras Valentinas Mazuronis kalba, kodėl jis pasirinko darbą Briuselyje, o Tautininkų sąjungos vadovas Julius Panka ragina rinkėjus sekmadienį balsuoti referendume dėl žemės pardavimo.

abecele-zemaitiska

Lietuviško rašto draudimas: dabartis?

Mažos tautos kultūra, taip pat ir kalba bei raštas, visada pakibusi ant išlikimo briaunos, ir pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Lietuvių kalba, patyrusi ir patirianti rusifikacijos, polonizacijos ir net germanizacijos nagus, vargais negalais kapstėsi iš išnykimo liūno, bet – ar jau galime nusiraminti? Toliau

Savaitės pjūvis

Kaip paprastai, laidoje aptariami svarbiausi savaitės įvykiai. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė ir Savivaldybių asociacijos vadovė Roma Žakaitienė svarsto tiesioginių mero rinkimų galimybę, o įmonių grupės „Penki kontinentai“ Tinklo operacijų centro vadovas Tomas Okmanas svarsto kuriamo Kibernetinio saugumo centro perspektyvas.

Savaitės pjūvis

Šį kartą negalime apeiti skaudžios tremčių temos. Kokia visuomenės reakcija į jas šiandien, pasakoja istorikas Algimantas Liekis.

Politologas Lauras Bielinis komentuoja Prezidentės ryžtą kontroliuoti valdžios įstaigas ir Vyriausybę.

smetona

Ką žinome apie 1934 m. nepavykusį karinį pučą?

Kaip ir kiekviena šalis, patyrusi įvairias okupacijas, taip ir Lietuva neišvengė sukilimų, maištų, karų.

Daugiausiai tai buvo pasipriešinimas atėjūnams, imperijoms ir jų okupacinei politikai. Tačiau negalime pasigirti ir tuo, kad taikiai priėmėme kiekvieną išrinktą ar paskirtą valstybės vadovą. Ko gero, daugiausiai „atsiėmė“ Antanas Smetona. Vienas ryškesnių pučų prieš režimą kilo naktį iš 1934 m. birželio 6 į 7 d., taigi, dabar kai kas prisiminė pažymėti jo 80-ąsias metines. Toliau