abecele-zemaitiska

Lietuviško rašto draudimas: dabartis?

Mažos tautos kultūra, taip pat ir kalba bei raštas, visada pakibusi ant išlikimo briaunos, ir pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Lietuvių kalba, patyrusi ir patirianti rusifikacijos, polonizacijos ir net germanizacijos nagus, vargais negalais kapstėsi iš išnykimo liūno, bet – ar jau galime nusiraminti? Toliau

Savaitės pjūvis

Kaip paprastai, laidoje aptariami svarbiausi savaitės įvykiai. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė ir Savivaldybių asociacijos vadovė Roma Žakaitienė svarsto tiesioginių mero rinkimų galimybę, o įmonių grupės „Penki kontinentai“ Tinklo operacijų centro vadovas Tomas Okmanas svarsto kuriamo Kibernetinio saugumo centro perspektyvas.

Savaitės pjūvis

Šį kartą negalime apeiti skaudžios tremčių temos. Kokia visuomenės reakcija į jas šiandien, pasakoja istorikas Algimantas Liekis.

Politologas Lauras Bielinis komentuoja Prezidentės ryžtą kontroliuoti valdžios įstaigas ir Vyriausybę.

smetona

Ką žinome apie 1934 m. nepavykusį karinį pučą?

Kaip ir kiekviena šalis, patyrusi įvairias okupacijas, taip ir Lietuva neišvengė sukilimų, maištų, karų.

Daugiausiai tai buvo pasipriešinimas atėjūnams, imperijoms ir jų okupacinei politikai. Tačiau negalime pasigirti ir tuo, kad taikiai priėmėme kiekvieną išrinktą ar paskirtą valstybės vadovą. Ko gero, daugiausiai „atsiėmė“ Antanas Smetona. Vienas ryškesnių pučų prieš režimą kilo naktį iš 1934 m. birželio 6 į 7 d., taigi, dabar kai kas prisiminė pažymėti jo 80-ąsias metines. Toliau

Savaitės pjūvis

Šią vasarą pradedame laida apie lietuviškas naujoves. Europos Komisija pasiuntė Lietuvai gerą žinią – leido nuo kitų metų įvesti eurą. Apie tai ir apie mūsų bankininkystės problemas interviu su finansų ekspertu Kęstučiu Kupšiu.

VGTU Aviacijos instituto direktorius Jonas Stankūnas pasakoja apie mokslo naujovę – rudenį pradedamą mokymąsi pagal naują „kosminę“ programą „Avionika“.

dday

Ar kilus pavojui sulauktume „Dienos D“?

Vyresnieji galbūt prisimena su fanfarom SSRS demonstruotą 1960 m. sukurtą karinį filmą „Eskadrilė Normandija – Nemunas“, kuriame menine-agitacine forma buvo pavaizduoti prancūzų lakūnų būrio, priklausiusio Raudonajai armijai, oro mūšiai su vokiečių aviacija. Režisieriaus Jeane‘o Dreville‘o filmo premjeros tų metų pavasarį įvyko Paryžiuje ir Maskvoje. Toliau

400px-Volkstum-Verschiebung

Trečioji banga – lietuvių kalbos germanizacija

Tęsdami lietuvių kalbos išsaugojimo temą, akcentuokime ne tik jos rusifikaciją ir polonizaciją, bet ir germanizaciją. Tiesa, germaniškosios represijos prieš lietuvišką raštą, kalbą ir spaudą vyko kur kas mažesniame regione negu carinė Rusijos imperija arba nelygiateisė ATR. O ir apynasris lietuvių kalbai vokiečių buvo uždėtas laisvesnis, ne taip griežtai varžomas. Toliau

Savaitės pjūvis

Paklusdami įstatymui, kad prieš pat Prezidento rinkimus negalima jokia agitacija, mes nagrinėjame kitas temas. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Valentinas Stundys samprotauja apie spaudos ir žodžio laisvę, prabėgus 110 metų nuo lietuviško rašto atgavimo, o politologė Ainė Ramonaitė svarsto, kokia Lietuvos politinė komunikacija naujų grėsmių mūsų šaliai atžvilgiu.

„Vierchų“ papročiai ir lenkų kalbos ekspansija

Lenkų kultūra ir neatimama jos dalis kalba, beje, kaip ir rusų, visais laikais buvo ne tik bendravimo, bet ir ekspansijos priemonė.

Ir čia stebėtis nereikėtų: didžiosios Lietuvą supančios valstybės niekada nepaleido mūsų tautos iš savo dusinančio glėbio, viena iš slavų kalbų į ausį vis šnibždėdamos, kad, jei geri būsime, mus saugos, leis augti ir dar pamaitins. Kalėjimo kultūra, „vierchų“ papročiai, „zekų“ žodynas… Toliau