Baigėsi švenčių laikotarpis. Tyliai, susikaupę ir susigūžę sakėme virtualias kalbas, deginome laisvės laužus, namuose žiebėm žvakutes, taip pagerbdami Sausio 13-osios aukas ir nukentėjusiuosius. Atrodo, išmokome ne išoriškai, bet vidumi jausti pagarbą, dėkingumą, viltį. O čia dar neblogos žinios iš mūšio su koronavirusu fronto: užkratas lyg ir traukiasi, lėtai ir nenumaldomai grįžta į savo irštvą. Continue reading…
Nors ir slegiami įvairių negandų, Sausio 13-ąją mes ir vėl pagerbiame tą naktį žuvusius, visus nukentėjusiuosius, lenkiame galvas prieš tuos, kurie (nebijau to skambaus įvaizdžio) savo krūtinėmis pridengė Lietuvos nepriklausomybę, kaip minime ir tuos, kurie – dažniausiai bevardžiai, valdžios pamiršti ir jaučiantys nuoskaudą – budėjo karščiausiose mūsų šalies vietose, taip išreikšdami viena: iškovotą laisvę stojo ginti kone visa Lietuva. Continue reading…
Tragiškų Sausio įvykių 30-mečio proga talpiname ištrauką iš Česlovo Iškausko knygos „Dviejų ąžuolų istorija“. Žurnalistas pasakoja, ką jis patyrė tomis dienomis ir po jų. Continue reading…
Likus metams iki tragiškosios Sausio 13-osios ir keletui mėnesių iki atkurtos Nepriklausomybės akto, dar vis formaliai sovietinė Lietuva sulaukė svarbaus svečio: savo žvaigždžių valandą pasiekęs, negirdėtais demokratijos užkeikimais „perestroika“ ir „glasnost“ visame pasaulyje pagarsėjęs Michailas Gorbačiovas aplankė Sąjūdžio apimtą šalį.
Štai mes ir už tos sąlyginės ribos, kuri vadinama Naujaisiais metais. Gamtoje šis etapas prasideda nuo saulėgrįžos, tai yra, nuo prieškalėdžio, gruodžio 22-osios, kai saulė pamažu iš pietinio dangaus pusrutulio grįžta į mūsiškį šiaurinį. Dienos pradeda ilgėti, ir tai nemaža dingstis gerai nuotaikai. Continue reading…
Nesakykite, kad praėjusios Jėzaus gimimo šventės buvo liūdnos. Turkų rašytojo, Nobelio premijos laureato Orhano Pamuko romane „Tos keistos mano mintys“ pagrindinio herojaus Stambulo gatvėmis klajojančio vargetos Kartašo lūpomis vis kartojama: liūdesys – tai meilė. Sunku nesutikti. Continue reading…
Hitlerio planas pulti Sovietų Sąjungą, dar nebaigus karinei kampanijai prieš britus, subrendo prieš pat 1940-ųjų Kalėdas. Gruodžio 18 d. jis išleido griežtai slaptą direktyvą Nr. 21, kuri reiškė įsakymą pradėti vykdyti „Barbarosos“ planą. Tiesa, konkrečios puolimo datos jame nebuvo. Tik pasiruošimą jam, kaip nurodoma direktyvoje, „jeigu jis dar nepradėtas“, reikia pradėti tučtuojau ir baigti iki kitų metų gegužės 15 d. Continue reading…
Didžiosios šventės jau čia pat, o mes galvojame apie Nepaprastosios padėties (NP) įvedimą šalyje. Kaip ir per Velykas, antrąkart pagaliau sugriežtinus karantiną, tokių priemonių gali nepakakti, jei infekcijos atvejų skaičius per parą laikysis virš 3000, o mirčių – virš 30. Pasaulyje vėl esame pirmi, ir – užteks tokios nešlovės! Continue reading…
Nenusiminkime: nors pilkas gamtos metas, nors nuožmus virusas nesitraukia ir visi priversti susigūžti, šviesa tunelio gale visada matyti. Juk tais sunkiausiais karų, marų ir tremčių laikais žmonės nepalūžo, o ėjo į tą šviesą, kovojo dėl laisvės spindulio, ir jų kova buvo vainikuota pergale. Continue reading…
Kai skaitytojas į rankas paims šį laikraštį, greičiausiai Lietuva po Kovo 11-osios jau turės 18-ąją Vyriausybę. Nelengva jos formavimo procedūra, kai į ją kiek dirbtinai įsijungė pats Prezidentas, į šalį nustūmė gyvybiškai svarbius, netgi tautos išlikimą sąlygojančius reiškinius.
Bet padarykime trumpą ekskursą į praeitį. Continue reading…