Nėra abejonių, kad NATO viršūnių susitikimas Ankaroje ir Donaldo Trumpo pažadai Volodymyrui Zelenskiui po jų beveik valandą trukusio pokalbio (beje, JAV prezidentas Putinui taip ir nepaskambino) yra Kyjivo sėkmė ir Maskvos galvos skausmas. Bet pulti į euforiją neverta, perspėja apžvalgininkai. Ir štai kodėl. Continue reading…
Kartais įvykiams, reiškiniams nerasi bendro vardiklio, apibendrinimo. Dirbtinai sugretinti, ieškoti vienodų priežasčių ar ištakų – tai reiškia kurti dar vieną sąmokslo teoriją ar tiesiog klastoti istoriją. Ir vis dėl to tas nelaimingas istorinis trikampis Ukraina – Lenkija – Lietuva vienu aspektu verčia ieškoti tam tikrų paralelių, o kiekvienas nusikaltimas – priežasčių.
Taip atsitiko ir su Volynės (Voluinės) tragedija, kai prieš 83-jus metus, 1943 m. liepos 11 d. įvyko „Kruvinasis Volynės sekmadienis – Ukrainos sukilėlių armija (UPA) išpjovė tūkstančius lenkų užimtų teritorijų gyventojų.
Šiandien tai tapo atverta valstybių nesutarimų Pandoros skrynia. Siūlome prieš 12 metų, 2014 m. gruodį, jau po Rusijos intervencijos į Ukrainą ir Krymo aneksijos, parengtą ir kiek pakoreguotą straipsnį. Continue reading…
Pasikėsinimai į pasaulio lyderius ar žymius politikus jau nieko nestebina. Kartais jie pakeičia valstybės raidą ir suteikia viltį permainoms. Pagal šį rodiklį iki šiol pirmumo niekam neužleidžia buvęs Kubos vadovas Fidelis Castro, į kurį kėsintasi nuo 200 iki 600 kartų.
Rusija – vienas iš tų monstrų, kurių valdovams – nuo carų iki partinių bonzų – taip pat niekada nebuvo saugu. Baimės dėl savo likimo apimtas ir dabartinis Rusijos diktatorius, vadinamas „bunkeriniu“ 73 – jų Vladimiras Putinas, kuris kaip pranešama, jau patyręs penkiolika bandymų jį pašalinti. Štai kodėl imtasi dar negirdėtų priemonių jo saugumui užtikrinti, praneša Nepriklausomas naujienų portalas „Verstka“.
O mes siūlome nenaują istoriją, kaip buvo rengiamas pasikėsinimas į visų laikų iškiliausią sovietinį stagnatorių Leonidą Brežnevą, ir dar kur – šalia Kremliaus… Pakoreguotas straipsnis skelbtas prieš 13 metų.
Nei Donaldo Trumpo nesėkmės atkuriant taiką aplink Hormūzo sąsiaurį, nei Rusijos ekonomikos nuopuolis ir krintantis Putino populiarumas artėjant Dūmos rinkimams rugsėjį, net nei pasaulio futbolo čempionatas negali pritraukti tiek dėmesio, kiek pastarieji įvykiai aplink Lietuvą. Turiu galvoje keistus „paskutinio Europos diktatoriaus“ Lukašenkos viražus ir „medalių konfliktą“ Ukrainos bei Lenkijos santykiuose. Continue reading…
Toks įspūdis, kad tolimieji, net per 85-rius metus nuo šiandienos nutolę 1941 m. Birželio sukilimo įvykiai, visai arti, čia pat, jie alsuoja ta pačia spontaniško pasipriešinimo bet kokiam okupantui ir laisvės troškimo dvasia. Jie nori nenori iškelia gyvybiškai reikalingą klausimą, kuris puikiai išgvildentas pernai išleistoje Arvydo Sekmoko knygoje iškalbingu pavadinimu „Birželio sukilimas nėra baigtas“. Continue reading…
„Birželio sukilimo aplinkybės ir istoriniai dokumentai turi būti tiriami toliau ir skelbiami visuomenei“. Tokia mintis nuskambėjo Seime vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „1941 m. Lietuvos sukilimas: tarptautiniai kontekstai“. Joje akcentuota, kad tai ne vietinės reikšmės trumpai vykęs pasipriešinimas sovietinei okupacijai, o visos Lietuvos sukilimas, kuris mėgino atkurti valstybės nepriklausomybę. Continue reading…
„Pasveikinkite Donaldą Trumpą su gimtadieniu“, – norėjosi patarti Lietuvos vadovams birželio 14-ąją. Mat, tą dieną JAV prezidentui sukako 80 metų. Tačiau rengdamas šį komentarą dar nebuvau aptikęs žinios apie ištikimos sąjungininkės sveikinimą. Kita vertus, Amerikos prezidentas sugalvojo, kokią dovaną įteiks pats sau. Continue reading…
„Alio, alio – Lietuvos radijas“. Tokiais žodžiais ir gergždžiančiu garsu 1926 metų birželio 12 dieną iš Kauno studijos prasidėjo Lietuvos radijo transliacijos. Pažymime jau 100 metų nuo šio įspūdingo rytmečio… Iki šiol man Lietuvos radijas, kuriame kartu su televizija praleidau 17 metų (o iš viso eteryje išbuvau daugiau kaip keturis dešimtmečius), yra pirmasis iš visų šių dienų medijų informacijos šaltinis. Tad keletas prisiminimų iš knygos „Dviejų ąžuolų istorija“ (2020, BMK leidykla, Vilnius). Continue reading…
„Jeigu būtų mano valia, Volodymyrui Zelenskiui Nobelio taikos premiją įteikčiau nelaukdamas gruodžio“, – prasitarė vienas politologas. Tokį jo sprendimą lėmė ne tik Ukrainos atsparumas Rusijos agresijai fronte, bet ir neįtikėtini Kyjivo diplomatiniai manevrai. Continue reading…
Kol Donaldas Trumpas „tempia gumą” žaisdamas savo sprendimais dėl Irano, kol Putinas žarstosi naujais popieriniais grasinimais Baltijos šalims, kol Lietuvos valdžioje viešpatauja neįtikėtinas chaosas, pažvelkime į savo kiemą. Birželio 3 d. sukanka 38 metai, kai ėmė kurtis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS). 1988 m. susirinkime Mokslų Akademijoje buvo nuspręsta išrinkti LPS iniciatyvinę grupę. Continue reading…