Bet kuris bendrapilietis pasakytų, kad Tėvynės išdavimas yra sunkus nusikaltimas. Paprastai už jį griežtai baudžiama. O tokių veikėjų atsiranda kiekvienoje visuomenėje, kiekvienoje tautoje ir įvairiais istorijos etapais. Šiaip jau jie išryškėja tuomet, kai valstybei sunku – kyla karai, konfliktai, grėsmės, vidinė suirutė. Lietuva – ne išimtis. Continue reading…
Prieš keliolika dienų penkių Rytų Europos šalių – Lietuvos, Rumunijos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos vadovai – laišku kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos (EVT) Pirmininką Charles‘į Michelį, Europos Komisijos (EK) Pirmininkę Ursulą von der Leyen ir ES Tarybai pirmininkaujančios Čekijos Ministrą Pirmininką Petrą Fialą dėl istorinės atminties išsaugojimo. Continue reading…
Drąsiai galima teigti, kad žodis „infliacija“ pasaulyje ir Lietuvoje yra baisesnis negu karas Ukrainoje. Tai ne kažkur skrajojantis baubas, o tikras mūsų gerovės duobkasys, kurio pražūtingą vėsą junta kiekvienas, nepertekęs turtu ir pinigais. O tokių, kurie atsidūrė už skurdo ribos, naujausiais tyrimų duomenimis, Lietuvoje yra daugiau kaip 21 procentas. Continue reading…
Praėjusią savaitę nušvito vilties kibirkštėlė: bent vienoje srityje – grūdų eksporte iš Ukrainos – atsirado optimizmo teikianti naujiena. Penktadienį Stambule keturios šalys – Rusija, Ukraina, Turkija ir Jungtinės Tautos – pasirašė susitarimą, kuris užtikrina iki 25 mln. tonų kviečių, šiuo metu įstrigusių Odesos uostuose ir Ukrainos saugyklose, nekliudomą išgabenimą pirkėjams visame pasaulyje. Taip apie 47 mln. gyventojų, ypač vargingose šalyse, susidūrusių su ūmiu maisto stigiumi dėl karo Ukrainoje, išvengs bado. Continue reading…
Trys vasaros mėnesiai – birželis, liepa, rugpjūtis, ko gero, yra lemtingiausi Lietuvos likimui. Tuomet, 1939 – 1941 m., šis sudėtingas laikotarpis atnešė tautai negirdėtas tragedijas ir netektis. Tad grįžkime į 1940 – ųjų liepą, kai vyko vadinamojo Liaudies Seimo rinkimų spektaklis, o paskui, liepos 21 d., Kauno Valstybės teatre buvo suvaidinta tikra tragikomedija – pirmame posėdyje priimtas aktas dėl naujo Lietuvos pavadinimo ir deklaracija dėl stojimo į SSRS. Continue reading…
Kaliningrado sritį galime vadinti kaip norime – Karaliaučiumi, Kenigsbergu, Memeliu. Jos padėties tai nekeičia. Po Potsdamo konferencijos, kai sąjungininkai, užhipnotizuoti sovietų laimėjimais ir skubantys kuo greičiau nusikratyti karo pelenus, šį kraštą paliko laikinam SSRS administravimui – iki Taikos konferencijos, kuri taip ir neįvyko, jis virto tikru Europos skauduliu. Ir jis vėl išopėjo šiandien. Continue reading…
Renkant medžiagą apie nepriklausomybės kovas Dūkšto ir aplinkinių gyvenviečių apylinkėse, kaip paprastai karštą vasarą su anūkais nuvykstu išsimaudyti ir poilsiauti prie nepaprastai skaidraus Šventojo ežero. Prie jo susirenka šeimos net iš Visagino. Nors girdisi ir rusiška šneka, bet ji mūsų nejaudina, jeigu tik tie poilsiautojai ramūs, netriukšmauja, negirtauja ir nereiškia „didžiojo brolio“ pretenzijų. Continue reading…
Rašydamas apie nedidelį Rytų Aukštaitijos miestelį Dūkštą – buvusį rajono centrą, svarbų transporto mazgą, nuožmių kovų su okupantais lenkais ir Armija Krajova smogikais vietą – paminėjau čia gimusių ir veikusių garsių žmonių pavardes. Na, sovietinei partizanei Marytei Melnikaitei, vietos senolių pasakojimais, kovose su naciais pasižymėjusiai ir tam tikromis paslaugomis savo būrio draugams, daug vietos neskirsime. Geriau prisiminkime išties iškilią asmenybę, kuri apie 14 metų iki jaunuolio amžiaus gyveno Senajame Dūkšte – vos už kelių kilometrų į šiaurę nuo miestelio link Salako. Continue reading…
Apžvalgininkui visados maga pakomentuoti ką nors artimo, savo, mielesnio, tinkančio vasaros skaitiniams, o ne tik gasdinti skaitytoją karu Ukrainoje, tranzito į Kaliningrado anklavą peripetijomis ar vėl atsigaunančiu koronavirusu. Taigi, praėjusią savaitę “nuvirto” Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas. Paklausite, kodėl ši asmenybė tokia artima? Atsakymas sukels ne mažiau prieštaringų minčių. Continue reading…
Valstybės dieną viso pasaulio lietuviai sugiedojo Tautišką giemę – Lietuvos himną. Tai iš tiesų jaudinančios akimirkos, nors trunka vos keletą minučių. V. Kudirkos žodžiai tarsi pakylėja, įžiebia išdidumo, meilės Tėvynei jausmą, kuris kasdienybėje nublankęs, nusitrynęs, apsinešęs vartotojiškumo ir vulgaraus pragmatizmo dulkėmis. Continue reading…