Kas nebuvo Kryme, tas nežino, kaip spindi tikras gamtos perlas. Čia nerasi viešos prabangos, didelio komforto, maginančių all included paslaugų, bet kurortų bobutės tokios paslaugios, kad už keletą dolerių (nuo seno „žaliasis“ nukonkuruoja rublį ar grivną) suteiks ne tik pastogę, bet ir savo darže išaugintą pomidorą ar kibirą trešnių. Taip buvo bent jau sovietiniais laikais, kai visa nuo vėsių orų sustirusi Sovietų Sąjunga plūdo į šį Ukrainos pusiasalį. Ukrainos? Toliau
Šioje laidoje su vaikų ir paauglių psichiatru Dainiumi Pūru aptariame visuomenėje klestintį negatyvizmą, europarlamentaras ir buvęs užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas tęsia pokalbį apie nesavalaikę ES paramą Ukrainai, o sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas pasakoja apie Maidano kovotojų gydymą Lietuvoje.
Šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje žinomi du pagrindiniai valstybės nepriklausomybės dokumentai, priimti 1918 ir 1990 m. Bet dažnai pamirštamas trečias, kuris gimė išties baisiomis okupacijos ir nepaprastos konspiracijos sąlygomis – prie spingsulės partizanų slėptuvėje. Jokiu būdu nedėdami šių dokumentų ant svarstyklių, drįstame teigti, kad 1949-ųjų vasario 16-osios Deklaracija tiesiogine prasme pasirašyta tautos patriotų krauju.
Bet iš pradžių pasikartokime istoriją. Toliau
Šioje laidoje atsirado „karšta“ tema – įvykiai Maidane. Apie geopolitinę įvykių eigą regione pasakoja Rytų Europos studijų centro ekspertas Laurynas Kasčiūnas. Europarlamentaras Algirdas Saudargas komentuoja dažnai supriešinamus nacionalinius interesus su ES politika.
Šioje šventinėje laidoje – nešventinės temos. Su Seimo ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoju Artūru Skardžiumi kalbėsime apie Lietuvos derybas su Rusijos koncernu „Gazprom“, o Sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas svarstys, kaip pažaboti korupciją medicinos įstaigose.
Vartau solidžią neseniai išleistą ir visuomenei pristatytą vyresnės kartos istorikės Vandos Kašauskienės knygą „Istorijos spąstuose. Justo Paleckio gyvenimo ir veiklos bruožai, 1899 – 1980“. Ir prisimenu, kaip mus, augesnius Lietuvos radijo ir televizijos vyrus, surinko padėti iš vadinamų Muravjovo-koriko rūmų (dabar Prezidentūra) nešti sunkų ąžuolinį velionio karstą. Toliau
Sporto klubo Vilniaus „Statybos senjorai“ veteranui, legendiniam Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės, Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Plastiko“ žaidėjui Vytautui Geštautui šių metų vasario 6 dieną sukanka 80 metų. O jį dar ir šiandien galima matyti klubo senjorų treniruotėse bei trenerio vaidmenyje – atsakingose varžybose Lietuvoje ir užsienyje.
Ilgaamžis sportininkas V. Geštautas vasario 8 d. 14 val. bus pagerbtas Lietuvos krepšinio veteranų čempionato Vilniaus turo metu „Ekinstos“ sporto salėje, Vytenio g. 46.
Trumpa sportinė biografija:
Šis straipsnis taip pat publikuotas 
Visi suprantame, kad rašytojo darbas nelengvas. Atrodo, paskrebenai plunksna (žąsies plunksna buvo naudojama iki XIX a., kai atsirado metalinė) ar pabarbenai rašomąja mašinėle (pirmoji buvo patentuota 1868 m., o išleista į apyvartą ir parduota 1874 m. ginklų kompanijos „Remington“), o dabar – ir kompiuteriu (pirmas šiuolaikinis asmeninis rašomasis kompiuteris „Apple Macintoch“ pasirodė tik 1984 m.), ir pajunti kūrybinę palaimą, be to ir pinigėlis byra. Kita vertus, kurdami rašytojai taip pat pelno šlovę ir pretenduoja į valdžią. Bet ar viskas taip paprasta? Štai apie tos politinės valdžios troškulį ir pakalbėkime. Toliau
Šioje laidoje su Seimo nariu Arvydu Anušausku ir buvusiu švietimo ministru Gintaru Steponavičiumi aptariame Rusijos pasiūlymą plėsti rusiškų mokyklų tinklą Lietuvoje, o su politologu Vytautu Dumbliausku ir politiku A. Anušausku tęsiame pokalbį apie vadinamųjų marginalų galimą dalyvavimą Prezidento rinkimų kampanijoje.
Žiemos olimpiada Sočyje jau čia pat, o įtampa aplink ją auga. Neturiu galvoje beprecedenčių saugumo priemonių, „juodųjų našlių“ grėsmės, įvairių pasaulio lyderių atsisakymo dalyvauti žaidynių atidaryme, nors tai irgi demonstruoja, kad šių metų Sočis bus panašus į 1936 m. Berlyną. Toliau