Sutikime, kad tautiniai ar religiniai konfliktai yra vieni pavojingiausių pasaulyje. Juos įžiebti labai lengva. Pakanka melagingos naujienos, grupelės smarkuolių išpuolio, politikos veikėjo neapgalvoto, nors ir iš tautosakos lobyno ištraukto raginimo, – ir neapykantos laužas liepsnoja. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia.
Nuo seno Lietuva buvo gana tolerantiška atvykėliams, persikėlėliams, tautinėms mažumoms. Net nereikdavo demonstruoti didelio lojalumo mūsų valstybei, kad lietuviai priglaustų, sudarytų sąlygas bendruomenių plėtrai, savo tikybos išpažinimui. Tik svetima ideologija pakaustyti imigrantai, okupacinių valstybių veikėjai bandydavo uždegti tą nesantaikos degtuką. Tai neturi nieko bendro su sovietiniais laikais propaguota internacionalizmo idėja.
Mūsų skaitytojas turbūt nujaučia, į kur kalbą kreipiu. Bet iš pradžių pacituosiu žinomos politikės Viktorijos Čmilytės – Nielsen žodžius jos veidaknygėje: „Jeigu kažkas sako, kad rūpinasi lietuvių Tauta, degindamas Koraną ar mosuodamas kiaulės galva, jie meluoja. Nes tai yra visiškai priešingas veiksmas. Tai yra konflikto žiebimas ir agresijos eskalavimas, tikintis, kad ugnis apims kuo didesnę visuomenės dalį. Tai ir rankos tiesimas rusijai, kurios pagrindinis pastarųjų metų tikslas mūsų regione – skaldyti žmones ir sėti baimę, provokuoti agresiją bei tautinę neapykantą…“
Šis perspėjimas susišaukia su šešiasdešimties visuomenės veikėjų viešu pareiškimu, pasmerkusių radikaliai nusiteikusių baikerių bandymą sutrukdyti musulmonų pamaldas prie Kauno mečetės. „Mes smerkiame bet kokį bandymą neapykantos, pažeminimo ar bauginimo veiksmus paversti įprasta politinės kovos forma“, – pabrėžiama pareiškime.
Bet sutikime, kad problema nėra vienalytė. Ji sena kaip pasaulis. Kodėl į karus išbujojo nesantaika tarp žydų ir arabų Artimuosiuose Rytuose? Kodėl 2020-ųjų sausį po Prancūzijos satyrinio laikraščio „Charlie Hebdo“ prieš islamą nukreiptos karikatūros kilusiuose neramumuose žuvo devyni redakcijos darbuotojai, o šalyje ir visame pasaulyje kilo neapykantos vieni kitiems banga? Kodėl Lietuvoje savo palaidu liežuviu garsėjantys politikai leidžia sau skanduoti bjaurias dainuškas ir taip telkti apie save juos šlovinančius partiečius?
„Kiaulės galvos“ išpuolis Kaune jau turi pasekėjus. Ilgai laukti nereikėjo, ir rugsėjo 13-osios naktį viename Vilniaus bare buvo sudegintas Koranas – islamo išpažinėjų pagrindinė religinė knyga. Incidentą buvo kam nufilmuoti, bet niekas nesustabdė veidą užsidengusio jaunuolio su ant apsiausto rankovės uždėtu Lietuvos vėliavos antsiuvu vykdyti savo įžūlų aktą. Menkniekis? Taip. Bet jis yra išpuolio Kaune atkartojimas…
Su Koranu mano santykis kitoks. Vieną jo egzempliorių rusų kalba pirkau dar 1992 m. rudenį Grozne, kai su grupe politikų nuvykau į Čečėnijoje vykusias iškilmes pirmųjų nepriklausomybės metinių pažymėti. Po dviejų metų, kai Ičkerijos kalnuose jau griaudėjo rusų pabūklai, kitą Šventojo rašto egzempliorių arabų kalba man padovanojo ir tuojau pat pašventino iš Azerbaidžano pas Džoharą Dudajevą atvykęs imamas… Nuo tol šios knygos yra mano garbingiausių leidinių lentynoje.
Kaip jau rašiau, tai problema, susijusi su niekaip neišnarpliojimu imigracijos klausimu. Jis nėra toks paprastas. Sunku nuspėti, kur gali plykstelėti neapykantos ugnis, kuris iš atvykėlių turi blogų ketinimų, kur apskritai pasisuks agresyvių kaimynų politika. Nutylėti šią problemą irgi ne išeitis. Mat, drumstame vandenyje velniai veisiasi, sako liaudies išmintis…
Tuo metu didieji patriotai, iškėlę kiaulės galvą ir trukdydami atlikti musulmonų apeigas, šaukia, kad ateiviai trukdo tautos pažangai. Jie reikalauja apskritai neįsileisti imigrantų, o atvykusius kito tikėjimo žmones išvyti iš šalies. „Lietuva – tik lietuviams!“, – mosuoja ant kartono nupieštu šūkiu koks jaunuolis.
Tiesą sakant, jūsų apžvalgininkas irgi kartais neatsilaiko prieš tokį reikalavimą, nes jis… tautiškai saldus. Net krūtinę užlieja šilta pasididžiavimo savimi banga, kad štai – koks tu esi lietuvis! Bet ši emocija labai pigi ir net pragaištinga. Pasaulis ir Lietuva niekada nebus vienatautė, vieno tikėjimo, vienos politinės orientacijos.
Todėl man neramu, kai žinoma įtakotoja ir TV laidų apie žmonių gerumą kūrėja puola apibendrinti: jei jos vos nenudaužė kokio tamsiaodžio pavėžėjo „Toyota Prius“, tai kalti visi, kurie įsileidžia „gastarbaiterius“, juos įdarbina maisto išvežiotojais, netgi tie, kurie nesutvarko kormoranų, invazinių šliužų ar Sosnovskio barščių… Žodžiu, išrauti su šaknimis visa, kas priklauso invaziniams! Gal kolegei reikėtų atsistoti į protestuotojų prie Kauno mečetės gretą?
Eskaluoti tautinius ar religinius neramumus, prisidengiant patriotiniais šūkiais – negarbingas ir nusikalstamas kelias. Jis tik įpila žibalo į priešo propagandos mašiną. Demokratija ir tolerancija turi ribas, o jas kontroliuoti ir reguliuoti turi valstybė, o ne radikalių emocijų mėgėjai.
Palikti komentarą