Ištikimybės garantai: interviu su Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininku, profesoriumi Adu Jakubausku

Kokios tikrosios totorių atsiradimo Lietuvoje aplinkybės?

Po patirtų dviejų pralaimėjimų Timūridų imperijos įkūrėjui ir valdovui Timūrui Lenkui (Europoje žinomam Tamerlano vardu), reiškusių Džučio uluso (Aukso Ordos) griūties pradžią, 1397 m. chanas Tochtamyšas su savo palyda ir kariuomenės likučiais atvyko į tuo metu LDK valdomą Kijevą, kur jam buvo priskirta Lydos pilis ir miesto apylinkės. Aukso Ordos chano palyda buvo gausi. Yra padavimas, kad, atvykdamas į LDK, chanas Tochtamyšas keliose gurguolėse atsivežė visą savo valstybės iždą. Iki šiol jau keletą šimtmečių šalia Lydos ieškoma mistinio „Tochtamyšo lobio“. Čia chanas išbuvo keletą metų, vėliau išvyko į Tiumenę, kur 1405 m. neaiškiomis aplinkybėmis žuvo – greičiausiai buvo nunuodytas ar nušautas užnuodyta strėle. Manoma, kad tarp dviejų valdovų – Tochtamyšo ir Vytauto – buvo sudarytas sandėris, jog totoriai padės lietuviams kare su kryžiuočiais, o mainais lietuviai padės jam sugrįžti į sostą. Bet šios sutarties vaisiais chanas nepasinaudojo, tačiau ji buvo įvykdyta jo vyriausiojo sūnaus caraičio, vėliau Auko Ordos chano Dželal-ad-Dino, kuris 1412 m. vieneriems metams atsisėdo į Aukso Ordos sostą. Caraičio vadovaujami totorių raiteliai ir LDK apsigyvenę totoriai kolonistai 1410 m. liepos 15 d. dalyvavo didžiausiame viduramžių Europos mūšyje, vėliau gavusiame Griunvaldo arba Žalgirio pavadinimą. Kiek tiksliai totorių buvo Žalgirio lauke, sunku pasakyti. Lenkų istorikas Janas Dlugošas, nenorėdamas išaukštinti totorių įnašo į bendrą pergalę, rašė, kad jų buvo viso labo 300, tuo tarpu kryžiuočiai, dėl pralaimėto mūšio kaltinę totorius, jų skaičių padidino iki 30 000. Tad kurgi tiesa? Ją, be abejonės, sunku rasti, tačiau karo istorikai pripažįsta, kad totorių raitelių Žalgirio mūšyje turėjo būti keli tūkstančiai. Continue reading…

Karaimai – lojalūs Lietuvos valstybė piliečiai

Vytautui Didžiajam atkelti karaimus ir totorius į Lietuvą nebuvo tuščia užgaida. Jis norėjo apgyvendinti laisvus žemės plotus, statyti pilis, miestus, pagyvinti prekybą bei ekonominį gyvenimą, prieš 12 metų rašė žurnalas „Voruta“.

Iš pradžių karaimai kompaktiškai apgyvendinti Trakuose, tarp dviejų kunigaikščio pilių, dabartinėje Karaimų gatvėje. Anuomet vandens lygis ežeruose buvo kur kas aukštesnis, o per miestelio vidurį tekėjo upelis. Į pietus nuo jo gyveno įvairių tautų žmonės, o į šiaurę – tik karaimai. Jie pusiasalio smaigalyje tikriausiai buvo įkurdinti neatsitiktinai: kas norėjo patekti į pilį, turėjo vykti per karaimų teritoriją. Jų kariai saugojo ne tik tiltus, bet ir Karaimų salą. Continue reading…

Vakarų konsolidacija ar simuliacija?

Rusija karas prieš Ukrainą įgauną vis įžūlesnį pagreitį. Kremliaus strategai V. Putino lūpomis nė nemirkteldami jau kalba apie naujus smūgius šiai slavų šaliai – branduolinę ataką, cheminio ginklo panaudojimą, o Vakarai tebetūpčioja ir iš anksto praneša Kremliui, kokių sankcijų imsis netrukus. Continue reading…

Hitleris ir Putinas: abu labu tokiu

XXI amžiaus tikrovė: Rusija, kuri visuose istorijos vadovėliuose gyrėsi visada buvusi tik besiginančioji šalis, dabar pati puola savo tautinius brolius slavus, niokoja Ukrainą, žudo vaikus ir moteris. O tuo rusiškojo maro metu botokso pripumpuotas ir madinga italų dizainerių striuke dėvįs V. Putinas švenčia Lužnikų stadione ir giriasi savo karo nusikaltimais. Minia suvežtų gerbėjų šlovina savo fiurerį ir Z svastiką. Continue reading…

Ar sugrįš į Ukrainą Maskvos klapčiukas?

Maskva neslepia, kad, okupavusi Ukrainos teritoriją, į visus valdžios postus vietoj „narkomanų ir neonacikų“ pasodins savo žmones, kurie uoliai vykdys jai ištikimą politiką. Kitaip sakant, ši didžiulė nepriklausoma valstybė taps Rusijos vasalu arba pietų gubernija. Ir štai Kremliaus atrinktiems statytiniams liepta krautis lagaminus ir sukiotis kažkur netoli fronto linijų, kad reikalui esant būtų pasodinti į marionetinės valdžios kėdes. Continue reading…

Karaimai – reformuoto judaizmo (karaizmo) išpažinėjai (II)

Pirmajame mūsų straipsnyje rašėme apie karaimų tautinę mažumą (bendriją), kuri nuo seno egzistuoja Lietuvoje šalia totorių – kur kas didesnės tautinės grupės, tačiau kilusios iš tų pačių tiurkų etninio sluoksnio. Minėjome, kad nepriklausomoje Lietuvoje totorių skaičius bemaž nekito, ir dabar Statistikos departamento duomenimis sudaro apie 0,1 proc. visų gyventojų. Dar mažesnę dalį sudaro karaimai (karaitai) – tiurkų grupės tauta, kurių gana seniai (2011 m.) atlikto surašymo duomenimis Lietuvoje tegyveno 273, daugiausiai Trakų apylinkėse. Čia apie 100 jų kalbėjo vadinamąja Trakų tarme*.

Continue reading…

Rusiškojo karo absurdas

Aš visą laiką galvoju: na gerai, Rusija užkariaus Ukrainą, išdraskytą, suniokotą, be gyvybės ženklų. Pasodins į valdžios kėdes savo statytinius, tokį kaip Viktorą Janukovyčių, kuris savo atgabenimo Kijevan laukia Minske (beje, jo senelė prieškariu gyvenusi Vilniuje). Šie bent minimaliai turės atstatyti sugriautą šalį ir pelnyti dalies likusių gyventojų pritarimą. Continue reading…

Didvyris iš pramogų verslo

Mus užvaldė karas Ukrainoje. Primiršome koronavirusą, nors jis tebegalanda dantis ir niekur nesitraukia, kažkur nutolo migrantų problema, nors ir ji dar teberusena. Tereikia Minsko režimui apgręžti savo kariuomenę nuo Ukrainos sienos prie Lietuvos, ir pabėgėliai lyg buferis bus mesti ją šturmuoti. Nustojo jaudinti kainų pasiutpolkė: juk suprantame – ukrainiečiai kenčia kur kas labiau… Continue reading…

Ukraina – irgi „nuo seno rusų žemė“?

Publicistas Vidmantas Valiušaitis priminė vieną įdomią frazę: „Это исконно русские земли“ („Tai nuo seno rusų žemės“). Tiesa, ji nuskambėjo gana seniai, prieš 20 metų Rusijos Dūmoje. Jos autorius – irgi ne koks Sibiro glūdumoje meškų apsuptyje išauklėtas rusofilas, o mūsų kaimynas – latvis. Nors V. Valiušaitis šią frazę pritaikė sovietams ypač skaudaus Žiemos karo Suomijoje kontekste, bet iš tikrųjų anuomet Dūmos deputatas Viktoras Alksnis ją mestelėjo turėdamas galvoje Rusijos valdomą Kaliningrado sritį. Tuomet jis tvirtino, kad Klaipėdos kraštas turi tapti „laisvuoju uostu“, kuris užtikrintų Kaliningrado srities interesus, nes esą SSRS išleido 2 mlrd. rublių kelto Klaipėda – Kaliningradas – Mukranas statybai. Kitaip sakant, jis buvo už Klaipėdos krašto atplėšimą nuo Lietuvos. Continue reading…