Lietuvos savanoriai – uolūs laisvės gynėjai

Šiemet, pažymėdami Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto šimtmetį, dalyvavome neįprastoje akcijoje: lygiai 11 val., kai 1918 m. tądien 20 signatarų Vilniuje susirinko pasirašyti šį istorinį valstybės atkūrimo dokumentą, ant 184 kapinių esančių savanorių kapų uždegėme žvakutes. Būtent jie – paprasti kaimo artojai, inteligentai, kareiviai ir karininkai, nuo knygelių atsitraukę studentai ir kitas patriotinis jaunimas – padėjo pamatus atsirasti Lietuvos kariuomenei. Tiesą sakė šią iniciatyvą iškėlęs LTV laidų „Istorijos detektyvai“ autorius Virginijus Savukynas, kad jų dėka žodis – Nepriklausomybės Aktas – tapo kūnu, padėjusiu apginti valstybę. Continue reading…

Krymo totoriai: kitais metais Krymas grįš Ukrainai

Krymo aneksija 2014-ųjų kovą buvo suplyšusiais lopais sulopyta avantiūra, kuri sudavė smūgį pačiai Maskvai ir Rusijos lyderiui V. Putinui, bet kartu ir Krymo totorių bendruomenei. Represijos prieš juos priminė 1944 m. gegužę, kai Stalinas, apkaltinęs bendradarbiavimu su naciais, apie 200 tūkstančių totorių deportavo į Vidurinę Aziją, o iš gyvuliniuose vagonuose vežamų ir į skurdžias žemes ištremtų žmonių mirė iki 46 proc. Krymo totorių gyventojų. Į savo namus, kuriuose jau buvo apsigyvenę atėjūnai, jiems buvo leista grįžti tik 1989 m. Continue reading…

Putinas susirgo, kad nekiltų trečias pasaulinis

Nesąmonė, numos ranka tūlas skaitytojas. Europoje siaučia gripas. Prezidentas persišaldė. Kam nebūna.

Net karatė juodojo diržo – aštuntojo dano savininkui. Net Sankt Peterburgo daugkartiniam sambo čempionui, taip pat dziudo meistrui. Ne generalisimui – ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui, kuris valdo lagaminėlį su branduolinio ginklo mygtuku. Continue reading…

Lenkų autonomijos idėjos – kaip nenumalšinamas troškulys…

Lenkijos ir Lietuvos santykiai nuo neatmenamų laikų buvo ir yra sudėtingi. Istorikai primena, kad galbūt keletas Abiejų Tautų Respublikos (ATR arba Žečpospolitos) egzistavimo šimtmečių – nuo 1569 m. pasirašytos Liublino unijos iki III ATR padalijimo 1795 m. ir bendros 1791 m. gegužės 3-osios Konstitucijos – rodė šiokius tokius bendrumo ir konsolidacijos ženklus, tačiau tuomet lietuvių savimonė ribojosi vien bajorijos, o ne plačiųjų gyventojų sluoksnių interesais. Žinoma, galima akcentuoti bendras kovas prieš carizmą, dalyvavimą sukilimuose prieš caro priespaudą, netgi tam tikrus neilgus pasipriešinimo bolševizmui laikotarpius. Visa kita – ilgi politinio, karinio ir ekonominio susipriešinimo dešimtmečiai. Continue reading…

Groznas prieš Vilnių: liliputų mūšis

Ach, koks nusivylimas: Čečėnija galutinai komplikavo santykius su Lietuva.

Arba atvirkščiai: Vilnius nuvylė Grozną, kai sausio viduryje Seimas priėmė įstatymą dėl vadinamojo „Magnitskio sąrašo“, kuriame tarp 49 Rusijos Federacijos asmenų yra ir trys Čečėnijos lyderių – prezidento Ramzano Kadyrovo, parlamento pirmininko Mahomedo Daudovo ir vidaus reikalų ministro pavaduotojo Apti Alaudinovo – pavardės. Jiems uždrausta įvažiuoti į Lietuvos teritoriją. (Visą sąrašą galima rasti čia.) Vienas iš 91 už įstatymą balsavusių parlamentarų, jo iniciatorius, politologas Laurynas Kasčiūnas tuomet portalui „Kavkaz.Realii“ pareiškė, kad priimant šį įstatymą „didelę įtaką darė Sergėjaus Magnitskio ir Boriso Nemcovo likimas. Manome, kad abiem tragiškais atvejais reikia kalbėti, negalima jų užmiršti, o kaltieji turi būti surasti ir nubausti“. Continue reading…