Ar moralė politikai svetima?

Mus visus valdo tik vienas – laikas“, – pasakė kažkoks garsus filosofas, ir jis buvo teisus. Prabėgo Dainų šventės 100-mečio šurmulys, nuščiuvo patriotinis Valstybės dienos pakilimas. Dabar vieniems atėjo atostogų metas, kitiems – sunkių rūpesčių ir darbų periodas. Pasaulis gyvena panašiu ritmu. Atokvėpio nėra. Continue reading…

Laikas gyventi savo protu ir išgalėmis

Pranešdami naujienas dažnai sakome: yra gerų ir blogų žinių. Geros žinios – tai ukrainiečių didvyriškos pastangos ginti savo žemę, V. Zelenskio komandos atkaklumas nesusigundant saldžiomis Rusijos ir Vakarų pasakomis apie būtinybę bet kokia kaina ir nežmoniškomis aukomis siekti vienašališkos taikos. Dar gaunamos viltingos žinios, kad pirmojoje liepos pusėje Milvokyje (Viskonsino valstija) vyksiančiame 75-me NATO viršūnių susitikime Ukraina gaus pažadą pradėti derybų procesą, ruošiantis stoti į Aljansą. Continue reading…

Kuo nusikalto K. Škirpa?

Lietuva negali be eilinės erzelynės: štai vėl iš kapo keliame Lietuvai atsidavusį diplomatą ir patriotą Kazį Škirpą. Kas su valdžios nesankcionuotu atminimo lentos kabinimu, kas su „kuvaldomis“ ir rankų išsukinėjimais senjorams, kas su sausa ir akla savivaldybės klerkų teisine retorika… Continue reading…

Vienur riejamės, kitur – pražiopsom

Kas sakė, kad vasara – atostogų metas? Politikus įaudrina ne tik treji šiemet vykstantys rinkimai, bet ir tarpusavio rietenos. Mes tik ką aikčiojome dėl promaskvietiškojo kandidato Eduardo Vaitkaus populiarumo ir svarstėme, kaip gi čia atsirado dvi Lietuvos. Paskui nustebino Petro Gražulio taiklus šūvis rinkimuose į Europarlamentą ir jo juokingi ketinimai susprogdinti ES iš vidaus. Galų gale prisidirbo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kuri anksčiau su likimo bičiuliu Arvydu Anušausku buvo populiariausi dešiniųjų Vyriausybės nariai. Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos lyderės Vilijos Blinkevičiūtės išsisukinėjimai, ar ji pasiliks Briuselyje, ar sutiks su Prezidento siūlymu tapti premjere, priminė nekaltos mergelės maivymąsi, kuris labai nepatiko rinkėjams, ir politikei per antruosius rinkimus teko gana skaudžiai užmokėti. Kažin, kokių dar politinių razinų sulauksime prieš spalį įvyksiančius Seimo rinkimus? Continue reading…

Įžiebtos taikos viltys Ukrainoje

Birželio viduryje, tarsi primenant pasauliui plėšikišką Hitlerio karo žygį į Rytus, įvairiose Europos vietose vyko forumai, skirti pasipriešinti agresoriui, apginti skriaudžiamus ir ieškoti kelių į taiką. Italijos pietuose rinkosi galingųjų klubo G7 lyderiai, numatę 50 mlrd. dol. pagalbos Ukrainai paketą ir pareikalavę iš Rusijos sumokėti 486 mlrd. dolerių už Ukrainai padarytą žalą, Briuselyje posėdžiavo ES vadovai, jau birželio 25 d. numatę pradėti derybas dėl Ukrainos ir Moldovos stojimo, NATO gynybos ministrai svarsto dėl privalomo 40 mlrd. dolerių skyrimo Ukrainos gynybai, aktyviai ruošiamasi Aljanso viršūnių susitikimui Vašingtone liepos 9 – 11 dienomis. Continue reading…

Ar šiandien įmanomas „juodasis birželis“?

Vos ne kasmet, artėjant pirmųjų trėmimų metinėms arba oficialiai Gedulo ir vilties dienai, rašau vieną ir tą patį: primenu tuos baisius ketvirto dešimtmečio birželius – Lietuvos okupaciją, pirmąsias tremtis ir karo pradžią. Viename komentare netgi paklausiau: ar šiandien galimi trėmimai? Tuomet vienasjaunas politologas nesuprato: o kas ir kur lietuvius tremtų? Continue reading…

Kuo panašūs Gapšys ir Trumpas?

Mano patyrimas apie Ameriką ir Donaldą Trumpą labai menkas: Čikagoje plaukiant upe iš tolo krantinėje švietė jo valdomas tarptautinis viešbutis „Trump“ ir Čikagos bokštas, o iš Mičigano gatvės užėjus į šio komplekso vestibiulį stebino nebent didžiulės erdvės, bet ne ištaigingumas ar prabanga. Sako, pats D. Trumpas su svita čia turi du aukštus, nors pagrindinė jo buveinė Niujorke, o užsakomi numeriai nėra labai brangūs – apie 600-700 dolerių nakčiai. Continue reading…

Lietuva pasaulinėse sąjungose: pasirinkimo neturime

Neseniai Lietuva paminėjo įsijungimo į vienas pagrindinių Europos tarptautinių organizacijų ES ir NATO 20 – metį. Tačiau pasaulyje tokių sutartinių struktūrų veikia šimtai, o tarpvalstybinių ir tarpžinybinių susitarimų pagrindu – tūkstančiai. Be abejo, kiekviena šalis gali ir privalo atsirinkti, kuri organizacija, sąjunga ar blokas atitinka jos interesus – politinius, ekonominius, karinius, mokslinius, kultūrinius. Ne paslaptis, kad ilgainiui vienos jų tampa žalingomis, priešiškomis, kitos pačios praranda aktualumą ir įtaką. Continue reading…