Lapkričio 23 – ąją minėsime Lietuvos ginkluotųjų pajėgų įkūrimo 104 – ąsias metines. Jau visą savaitę vyksta šioms metinėms skirti renginiai. Nesiruošiu nei išsamiai kartoti Lietuvos kariuomenės istorijos, nei skaičiuoti jos pajėgumų, nei atskleisti jos vaidmens šiandienos grėsmių akivaizdoje. Šįkart – pakalbėkime apie patriotizmą. Continue reading…
Komentarai
Lietuva, kaip, beje, ir visas pasaulis, išgyvena nelengvą krizės, karų ir nepriteklių laikotarpį. Galima tik pasiguosti: o kada buvo kitaip? Kada viskas ėjosi kaip per sviestą? Kada Lietuvos pilietis džiaugėsi gyvenimu ir nieko nekoliojo? Continue reading…
Nėra abejonių, kad Chersono išlaisvinimas iš rusų okupantų yra didžiulis Ukrainos kariuomenės laimėjimas. Prieš karą šis dešiniojo Dniepro upės kranto srities centras turėjo daugiau kaip 300 tūkst. gyventojų. Šių metų kovo 3 d. Rusija miestą okupavo ir pasiskelbė savo teritorija. Dabar Ukrainos karius pasitiko tik nedideli būreliai džiūgaujančių miestiečių, kurie išvengė prievartinės okupantų surengtos deportacijos į Rusijos gilumą ir Krymą. Continue reading…
Visi Šventieji ir Vėlinės mums pridavė daugiau rimties, susikaupimo ir susimąstymo, kad viskas šiame pasaulyje yra laikina. Tai nereiškia, kad į viską galime numoti ranka ir rūpintis tik savo gerove, nepadėti artimam ir vargstančiam. O būtent tokios pagalbos šiandien reikia Ukrainai. Continue reading…
Atrodo, tik Visų Šventųjų ir Vėlinių sakralinis metas kiek pristabdė aršų ginčą, įsiplieskusį tarp Vidaus reikalų ministrės ir dabar jau buvusio Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado. Kaip ir tikėtasi, jis išsiplėtė į visą valdymo piramidę, palietė aukščiausius valdžios pareigūnus, galbūt išskyrus visada ramų ir išlaikytą Prezidentą. Į diskusiją įsivėlė ir žiniasklaida, nors šiaip jos atstovai turėtų išlaikyti neutralias pozicijas, jeigu norėtų atskleisti kuo objektyvesnes aplinkybes. Ką gi, matyt, ją pagrįstai vadina „ketvirtąja valdžia“… Continue reading…
Žiniasklaidoje seniai šmėsčioja teroristinio kvapelio prisisunkęs klausimas: kaip likviduoti Putiną? Prisipažinsiu, kad kone kiekvienam ukrainiečių kovą palaikančiam kirba tokia idėja, kurios rezultatas būtų gana pažangus: karas Ukrainoje baigtųsi… Apie tai rašau tariamąja nuosaka, nes šis sumanymas ne tik fantastinis, bet ir paikas. Su Kremliaus valdovo baigtimi karas nesibaigtų. Continue reading…
Kažkada Amerika buvo pažadėtoji žemė. Tūkstančiai lietuvių sėdo į garlaivius, plūdo už Atlanto ir ieškojo savo eldoradų. Daug kas sekinančiu darbu šachtose prisikrovę kapšelius grįžo į Lietuvą, nusipirko žemės ir joje vertėsi tol, kol istorijos gūsiai nenušlavė jų sodybų nuo žemės paviršiaus, o visokie okupantai – neišdraskė šeimų, giminių, tėviškių. Continue reading…
Pagaliau teisėsauga sukruto: kaip pranešė Generalinė prokuratūra, dėl asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ (TGKF) ir su juo susijusių asmenų galimo veikimo prieš Lietuvą, jau atliekamos kratos, teikiami pranešimai apie įtarimus ir atliekami kiti suplanuoti tyrimo veiksmai. Sulaikytų asmenų dar nėra, bet prokuratūra daugiau detalių nepraneša, nes tai gali pakenkti ikiteisminiam tyrimui, kuris pradėtas rugpjūčio 5 d. Continue reading…
Rusų ir baltarusių (gudų) tautinių mažumų dislokacija Lietuvoje bei istoriniai Lietuvos santykiai su kaimyninėmis slavų valstybėmis – tai labai plačios ir skirtingos tyrimo sritys. Pastarąją temą šįkart palikime užsienio politikos tyrinėtojams, o daugiau dėmesio kreipkime į šių tautinių bendrijų istorines sąsajas su mūsų valstybe ir sugyvenimo problematiką. Beje, ukrainiečių tautinė mažuma pastaruoju laikotarpiu dėl Rusijos karo Ukrainoje gerokai pasipildė pabėgėliais ir šiuo metu sudaro ypatingą populiacijos sanklodą Lietuvoje, todėl vėlgi tai tebūna atskira tema. Continue reading…
Šis straipsnis dar 2010 m. buvo patalpintas žurnale „Apžvalga“, o paskui įėjo į 2014 m. išleistą knygą „Paaukota Lietuva“, kurioje tarsi prašuoliavau mūsų valstybės tūkstantmetį. Kodėl šiandien primenu šį publicistinį, knygos baigiamąjį kūrinėlį? Gal dėl to, kad profesorius ir toliau maišomas su žeme, puldinėjamas ir neonomenklatūrininkų ir jų klapčiukų žurnalistų, o kai kurie, net neprisidengdami slapyvardžiu, ragina jį užsičiaupti ir kastis sau duobę… Tai ne liaupsės pirmajam nepriklausomos šalies vadovui. Tai greičiau impresija, pagarbos ženklas, o ne vertinimas. Continue reading…