Lietuvoje ir Lenkijoje šiemet plačiai pažymimos 160-osios 1863 m. sukilimo metinės. Štai ir šią kovo 9-ąją Seime įvyko tarptautinė konferencija „Laisvės sampratų kaita: 1863 m. sukilimo patirčių reikšmė XXI a.“. Tačiau visoje šioje sukilimo istorijoje ir jo vadų likimuose yra viena įdomi bei intriguojanti detalė. Apie tai – knygoje „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022) paskelbtas, kiek paredaguotas straipsnis apie vieną šio sukilimo vadą, išvengusį mirties bausmės.
Taip pavadindamas straipsnį, pasidomėjau, ką gi reiškia nuo jaunystės žinomas terminas „Kovo idos“. Žinynuose rašoma, kad taip romėnų kalendoriuje buvo apibūdinama kovo 15 d. arba mėnesio vidurys (lot. Idus). Ši tradicija buvo pažeista, įsigalėjus Julijaus kalendoriui, tačiau terminas dar ilgą laiką dažniausiai naudotas nusakyti pavasario mėnesio viduriui. Continue reading…
Vasario pabaiga – lyg tas veržlus galingas dar neatėjusio pavasario ledonešis Nemune. Pamenu gal kokius 1957-uosius: pabundu ryte nuo keisto triukšmo. Nubėgu prie Nemuno. Ogi galinga upė juda, nešdama didžiules ledo lytis, kurios iškyla, lūžta, vėl grimzta, verčiasi, ardydamos krantus, raudamos medžius. Viskas ošia, treška, plūsta, veržiasi. Continue reading…
Sausio pabaigoje Vilnius paminėjo solidų jubiliejų – 700-ąsias metines nuo pirmo jo vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose, t.y. kunigaikščio Gedimino laiške Vokietijos (Hanzos) miestams. Žinoma, Vilniaus miesto istorija siekia dar ankstesnius laikus – dešimtąjį tūkstantmetį prieš Kristų. Tokia hipotezė pasitvirtino, kai Eiguliuose buvo aptikta paleolitinė gyvenvietė. Kita vertus, apie miesto įkūrimą byloja garsioji legenda: medžiodamas Gediminas susapnavo staugiantį Geležinį Vilką, o vyriausiasis žynys Lizdeika išaiškino, kad čia turi būti įkurtas miestas… Tačiau yra ir kitų Vilniaus įkūrimo versijų. Vieną neįtikėtinų istorijų šių eilučių autorius yra aprašęs savo knygoje „Lietuviais esame mes gimę“ (2022, Kaunas, Obuolio leidykla), kuri buvo pristatyta Vilniaus knygų mugėje. Continue reading…
Sausio 25-ąją Vilnius pažymėjo 700-ąsias miesto įkūrimo metines. Tokią tikslią senų įvykių datą pavyksta nustatyti retai, bet mokslininkams pasisekė: buvo surasti septyni Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai lotynų kalba, kurie 1323 m. sausio 25 d. buvo išsiuntinėti Hanzos miestų piliečiams arba, kaip rašoma laiške, „visiems krikščionims“. Juose buvo rastas ir Vilniaus vardas. Teisingiau, įrašas „mūsų mieste Vilniuje“ („in civitate nostra Vilna“) buvo aptiktas laiške, datuotame 1323 m. sausio 25 d. ir išsiųstame Liubeko, Sundo, Bremeno, Magdeburgo, Kiolno ir kitų miestų piliečiams. Kituose laiškuose dar pridedama: „mūsų karališkame mieste, vardu Vilnius“ („in civitate nostra regia Vilna dicta“). Continue reading…
Vasario pabaigoje, kai buvo rašomos šios eilutės, į mus dvelktelėjo ištisa svarbių įvykių puokštė. Sukako 365 dienos, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Prof. V. Landsbergis patikslina: karas tęsiasi nuo 2014-ųjų kovo, kai buvo aneksuotas Krymas ir Rusijos remiami separatistai atplėšė Donbasą. O jeigu būtume visiškai tikslūs, tai rusiškoji agresija prieš suverenias valstybes pasireiškė jau 2008 m. rugpjūtį, kai Sakartvelas (tuomet dar Gruzija) su Maskvos pagalba neteko dviejų pietinių respublikų. Likimo grimasa: šiandien kartvelai pamiršę ir 1989-ųjų balandžio pogromus Tbilisyje, kurių metu nuo sovietinių kareivių žuvo 19 žmonių, ir prieš keliolika metų Rusijos atplėštus kraštus, kurių iki šiol nepripažino nė viena demokratinė pasaulio šalis. Continue reading…
Rašysiu tiesiai šviesiai: šioms pastaboms mane paskatino tik ką paskelbto Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureato, muziejininko ir visatos žinovo Jono Vaiškūno bei garsios kalbos specialistės, buvusios Lietuvių kalbos instituto vadovės, o nuo 2019 m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausiosios metodininkės‑tyrėjos Jolantos Zabarskaitės mintys kalbos puoselėjimo klausimais. Continue reading…
Vasario 24-ąją žmonija įsimins ilgam. Prieš metus sulig Rusijos įsiveržimu į Ukrainą jei ir neprasidėjo Trečiasis pasaulinis karas, tai tikrai įsižiebė žemyninis, europinis. Tą rytą prabudę su pasibaisėjimu išgirdome, kad apie 130 tūkstančių rusų okupantų įžengė į suverenios valstybės teritoriją. Continue reading…
Pats metas pakalbėti apie sportą. Ne todėl, kad Lietuva kažkaip smarkiai ūgtelėjo šioje visuomeninio gyvenimo srityje ar krepšinis pagrįstai tapo oficialia valstybės religija, o kad sportas vėl susivėlė su didžiąja politika, ir jo iš šio vėlinio niekaip negalima atpainioti. Continue reading…
Pavymui geroms naujienoms apie į Ukrainą judantį didesnį puolamosios ginkluotės srautą iš Vakarų ataidi ir tokie „ekspertų“ balsai, kurie verčia suklusti, ar jie iš tiesų nuoširdžiai nori Ukrainos pergalės ir Rusijos pralaimėjimo. O gal tik įšaldyti šį konfliktą, kad, kaip sakoma, visiems būtų ramiau? Continue reading…