Lietuviškosios specifikos frontas pasidalino į keletą apkasų: viename jų su visa galinga mass media artilerija įsitaisė LRT su jos 12 personų taryba, palaikoma kai kurių žiniasklaidos batalionų, kituose knibžda dalis Seimo politikų, nuskriausti prodiuseriai ir visokie kritikai savanoriai, nepatenkinti tokia LRT vadovų arogancija. Continue reading…
Sausio 13-oji, kaip ir visos atmintinos, tragiškos ir linksmos datos, ateina ir nueina, palikdamos kraujuotą tragedijos pėdsaką, neišpasakytą sopulį ar malonų, vertą pasididžiavimo prisiminimą, kurie mus vienaip ar kitaip moko, auklėja ir perspėja. Būtent – perspėja. Continue reading…
Gal skaitytojas man atleis, kad pradžioje nuklysiu į nostalgiškus savo žurnalistinio darbo pradžios prisiminimus. Tačiau praeityje visada įžvelgiu sąsajų su dabartimi, o juk iš tolimos ir netolimos istorijos mokomės. Continue reading…
Lietuvos žemę įvairiais tikslais buvo aplankę daug karalių, monarchų, diktatorių, prezidentų, šiaip pirmo ryškumo pasaulinių žvaigždžių. Vieni čia pabuvojo kaip užkariautojai, kiti gi – geranoriškai siekiantys draugiškų santykių, abipus naudingo bendradarbiavimo, teikiantys paramą. Bet buvo ir yra trečia kategorija pasaulio galingųjų, kurie vengė ir vengia užsukti į mūsų šalį. Pavyzdžiui, V. Putinas. Continue reading…
Sausio 13-oji dar ilgai neišblės iš atminties. Tūkstančiai lietuvių (ir ne tik jie: tarp mano pažįstamų ir bendradarbių buvo nemažai rusų, žydų, ukrainiečių, moldavų, kitų tautybių žmonių) į šią tragediją ėjo iškėlę „dainuojančios revoliucijos“ vėliavas, ir sovietinės mašinos brutalumas buvo didžiulis akibrokštas laisvės troškimams.
Bet ar visi? Iš tikrųjų, juk atsirado tokių, kad – perkeltine prasme – „savi šaudė į savus“. Ir tebešaudo. Continue reading…
Anąkart šešiamečio anūko klausiu: ar žinai, kas yra Sausio 13-oji?
Žinau, – išpūtė tas akis. – Darželyje aiškino. Tada rusai užpuolė lietuvius…
Va taip. Kad tai buvo ne „rusai“, o Kremliaus statytiniai, ištikimi jau vos ne karste gulinčios SSRS šunys, kad jie vykdė agresiją ne tik prieš lietuvius, bet prieš visą laisvą Lietuvą, ir ne tik prieš ją, – aiškinti tokiam vaikui per anksti. Continue reading…
Tapo įprasta: baigdami metus, susumuojame, kaip gyveno pasaulis šiemet ir kas mūsų laukia kitąmet. Nes žmogus – ne vienadienė būtybė, jam būdingas apibendrinimas, išvados, prognozės, kurios leidžia išlikti, išgyventi, kurti ateitį, statyti skurdesnį ar prabangesnį gyvenimo būstą sau ir savo vaikams. Visa tai vadinama pažanga. Ar buvo jos 2017-aisiais? Išskirkime bent tris globalius aspektus. Continue reading…
Kaip prieš penkerius metus DELFI paskelbė mano straipsnį provokuojančiu pavadinimu „Ar reikia referendumo dėl grįžimo į SSRS?“, daugelis komentatorių patarė nepiktnaudžiauti juoduoju humoru ir neprovokuoti tautos. Continue reading…
Ukrainoje užvirė tikra košė. Michailas Saakašvilis, įgijęs šios šalies pilietybę ir paragavęs Odesos gubernatoriaus posto, trūks plyš siekia atidaryti Maidaną-2. Kariauti su P. Porošenka kol kas jam sekasi, nes jį remia dabartinės valdžios opozicija, radikalai ir šiaip nepatenkinti valdžios reformomis. Kodėl malonybiškai vadinamas Miša panoro į šią šalį importuoti gruzinišką „rožių revoliuciją“, kuri kvepia ne rožių aromatu, o vėl degėsiais ir nauju pilietiniu karu? Continue reading…
Važiuodamas iš Vilniaus link Švenčionių, už Pabradės dešinėje pusėje matai nuorodą „Zalavas“. Iškart atsimeni, kad šiame nedideliame kaime prieš 150 metų gimė Juzefas Pilsudskis – pirmiausia krikštytas katalikas, paskui liuteronas, iš pradžių socialistas, paskui tiesiog lenkų patriotas, pagarsėjęs kaip Lenkijos Valstybės Viršininkas, save laikęs lietuviu, bet kartu leidęs savo pavaldiniams tą Lietuvą sukapoti kalaviju. Tiesa, šis straipsnis ne apie jį, o apie garsių žmonių požiūrį į generolą, svajojusį atkurti ATR ir vėl paversti Lietuvą savo vasale.