Ko verta „gerojo ruso“ idėja?

2022-ųjų pavasarį, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, opoziciniuose Kremliui sluoksniuose atsirado sumanymas, kuris turėjo pademonstruoti, kad ne visi Rusijos gyventojai pritaria „specialiajai karinei operacijai“ prieš brolišką tautą, kad Putino oponentams reikia suteikti visapusišką pagalbą, ypač siekiant jiems palikti Rusiją. Taip Rusijos antikarinis komitetas iškėlė „gerojo ruso paso“ idėją. Dokumentas turėjo liudyti, kad jo savininkas – tai ne tas pats kaip piliečio paso turėtojas, kad jis nepritaria agresijai prieš Ukrainą. Iš esmės ši idėja skirta politinių emigrantų likimo palengvinimui: gauti vizas, įsikurti kitoje šalyje, čia turėti darbą, pastogę, atidaryti sąskaitas banke ir t.t. Continue reading…

Savivaldoje siaučia korupcija

Atrodo, demokratija Lietuvoje, kaip sakoma, visame gražume. Pakako vieno visuomenininko, žurnalisto ir „įtakotojo“ Andriaus Tapino tyrimo, ir virsta visa Vyriausybė. Įdomiausia tai, kad užuot priešinęsis, kaip kažkada neįveikiama tapo Sauliaus Skvernelio komanda, premjerės Ingridos Šimonytės kabinetas pats sutiko atsistatydinti, o tai reiškia, kad bus rengiami priešlaikiniai Seimo rinkimai. Vadinasi, demokratija – iš tikrųjų „liaudies valdžia“? Continue reading…

Kada gražinsime baltiškuosius pavadinimus?

Mes jau ne kartą rašėme apie Karaliaučiaus krašto baltiškųjų vietovardžių kaitą, tačiau šią gegužę daugelį nustebino, o Kremlių papiktino kaimyninės Lenkijos sprendimas pervadinti Kaliningradą ir šį kraštą į lenkiškąjį Kruleviecą (Królewiec). O mes iki šiol svarstome, kada gražinsime visus istorinius baltiškuosius pavadinimus. Pradėjusiai karą Ukrainoje Maskvai tai buvo dar vienas akibrokštas. Skaitytojui siūlome anksčiau skelbtą ir papildytą straipsnį apie šios baltų žemės toponimų kaitą. Continue reading…

Latviai ir lenkai mus lenkia

Rusija vis labiau grimzta į izoliaciją, nors Kremlius nuduoda, kad jos ekonomika atvirkščiai – atsigauna. Jei įvestos sankcijos ir antikarinės priemonės būtų taikomos tokiai mažai valstybei kaip Lietuva, ją seniai būtų ištikęs bankrotas. O didžiulė (143 mln. gyventojų, 17,1 mln. kv. km ploto) imperija laikosi dėl savo milžiniškų resursų, regioninių išteklių ir galingos propagandos, nuteikiančios rusus bent jau neprotestuoti ir tikėti, jog viskuo kalti Vakarai. Continue reading…

Antrąkart Kremlius apsijuokė

Skaidrus, bet vėsus pavasaris šuoliuoja per Lietuvą, nešdamas su savimi dirbtinę darbo žmonių šventę, lietuviškos spaudos atgavimo, radijo darbuotojų, žiniasklaidos, visokias kitokias atmintinas dienas, kol galų gale atsiduria į Europos dieną arba į Rusijoje tebevadinamą Pergalės Antrajame pasauliniame kare dieną. Continue reading…

Kodėl žurnalistika praranda gylį?

Kasmet gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena mums primena ne tik rusų carinės valdžios represijas prieš lietuvių kalbą, raštą ir laisvą žodį, bet ir tampa gera proga pasvarstyti dabartinės žurnalistikos padėtį bei jos veiksmingosios atšakos žiniasklaidos skaudulius. Prabėgus 120 metų nuo lietuviškos spaudos atgavimo tų profesinės žurnalistikos opų netrūksta… Siūlome pastabas iš almanacho „Žurnalistika“. Continue reading…

Kaip atstatysime Ukrainą?

Karas visuomet yra ir nelaimė, ir tragedija. Bet teisūs yra ir tie, kurie teigia, kad kai kas iš karo turi naudos, o kiti netgi tvirtina, kad karas – pažangos variklis. Bet kodėl diktatoriai ir jų nusikalstami režimai griebiasi agresijos, jeigu žino, į ką ji gali išvirsti – į liūdną savo pačių baigtį, į nesuskaičiuojamas netektis? Saliamoniško atsakymo į šį klausimą dar neteko girdėti… Continue reading…

Bideno šaknys gali driektis į LDK

80-metis 46-asis Jungtinių Valstijų prezidentas ir antras katalikų tikėjimo prezidentas JAV istorijoje Joe Bidenas (visas angliškas vardas – Joseph Robinette „Joe“ Biden Jr.) neseniai buvo atvykęs trijų dienų vizito į Šiaurės Airiją ir Airijos Respubliką. Vizito metu jis ne tik dalyvavo oficialioje ceremonijoje, pažymėjusioje ketvirtį amžiaus nuo taikos susitarimo dėl Šiaurės Airijos, bet ir aplankė savo protėvių gimtąsias vietas. Continue reading…

Kas mus veda į giljotiną?

Kaip ne kartą rašėme, tokia jau žmogaus prigimtis: jam nusibosta nuolat kartojamos tiesos, peršamos gyvenimo taisyklės, užsitęsę konfliktai, karai, šmėžuojantys veidai. Tad nenuostabu, kad, kaip ir prognozavo specialistai, karas Ukrainoje jau kelia abuojumo, persisotinimo jausmą. Jau reikia didesnių pastangų, kad mus sukrėstų žudomi ukrainiečiai, griaunami jų namai, išvežami vaikai. Na, nebent dar paveikia vaizdai, kai koks patologinis rusų okupantas nupjauna galvą ukrainiečių kariui ir egzekuciją viešai demonstruoja… Continue reading…