Parama Ukrainai mažėja. Ar tai viskas?

Atrodo, Ukrainai ateina tikrai sunkus metas. Turiu galvoje, ne tik artėjančius žiemos šalčius, stiprinamą rusų fronto liniją, o ir besikeičiančią Kijevo rėmėjų poziciją. Visa tai kelia bruzdesį Ukrainos vadovybėje ir visuomenėje. Antai, Kijevo centre, Maidane, jau renkasi protestuotojai, kurie nepatenkinti mobilizacinėmis valdžios priemonėmis. „Kagėbė“ išmuštruotas Putinas, tarsi ta hiena, laukia savo valandos… Continue reading…

Kam reikia nusiraminimo kėdutės?

Šalia Lietuvos miestuose ir miesteliuose vis įsižiebiančių šventinių eglučių mirgėjimo, kylančio beprotiško apsipirkimo šurmulio, o ir skaudžių netekčių (šių eilučių autoriui ypač liūdna dėl kartu dirbusio LTV operatoriaus Liongino Grigonio bei Kovo 11-osios signataro Sauliaus Pečeliūno išėjimo), šalyje nerimo sėklą pasėjo dar kai kas. Tai valdančiųjų ir Prezidento susidūrimas. Continue reading…

Vienoje tebėra monumentas sovietiniams „išvaduotojams“

Keliaudamas po stebinančiu karališkuoju palikimu alsuojančią Vieną, gal ir nebūčiau pastebėjęs vienos įdomios vietos, jei ne netikėtas susitikimas su… lietuvių turistų pora. Nedidelėje parduotuvėlėje išgirdome lietuvišką šneką ir, kaip įprasta, maloniai apsikeitėme viešnagės Austrijos sostinėje įspūdžiais. Pagyvenusi moteris pasiūlė:

  • Bet jūs aplankykite monumentą tarybiniams kariams išvaduotojams…
  • O ką, jo dar nenugriovė? – iš nuostabos net žiobtelėjo mano sutuoktinė.
  • Kaip? Tokį paminklą? – pavymui nustebo ir pašnekovė.

Kol aš mokėjau už saldumynus, lietuvių porelė staiga dingo iš parduotuvės. Kaip sakoma, nuomonės nesutapo. Continue reading…

Atgal nuo Maidano kelio nėra

Maidano 10 – metis, kurį pažymėjome lapkričio 21 d., tėra sutartinis to nepaprastai karšto ukrainiečių pakilimo, siekusio išsivaduoti iš sovietinio diktato, pavadinimas. Nuo pat 2004 m. Oranžinės revoliucijos rusenęs žaizdras pagaliau išsiveržė lyg ugnikalnis ir nušlavė nekenčiamą prorusišką prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimą. Continue reading…

Suomijos iššūkis: prisimenant Žiemos karą

Suomija priminė 1940-ųjų Žiemos karą: Helsinkis vėl metė iššūkį Maskvai. Tiesa, jis ne toks skaudus kaip anuomet, kai ši Šiaurės šalis sėkmingai pasipriešino sovietų okupaciniams užmojams, o suomių karo didvyris, maršalas Carlas Mannerheimas 1941 – ųjų rugsėjį vokiečių remiamas nužygiavo beveik iki Leningrado (iki jo buvo likę vos 19 km). Continue reading…

Kodėl Lietuvoje nesaugomi miškai?

Šįsyk pakalbėkime ne politologine tema – apie miškus. Ne iš profesionalo miškininko, o iš eilinio gamtos mylėtojo arba „vartotojo“ pozicijų. Gal kažkas pasakys, kad jo požiūris į miško kirtimus yra savanaudiškas, vienpusiškas ir ne valstybinis, bet juk būtent gamtos puoselėjimas ir savo turtų saugojimas ir yra didžioji politika. Net jei tos mėgėjiškos pastangos ir kertasi su ekonomine nauda. Continue reading…

Šv. Juozapato mokymas: kas kiša pagalius į ratus?

2023-aisiais minėdami šv. Juozapato kankinystės 400-metį, vėl prisimename jo puoselėtus idealus bei priesakus, įtvirtintus aktyvia ekumenine ir socialine veikla. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos leidinys „Teesie“ (Nr. 88), išryškindamas šios asmenybės siekius vienyti bažnyčias, pabrėžia, kad jo ganytojiška veikla kaip niekada aktuali ir šiandien. Continue reading…

Filmas apie Antaną Lukšą primena ir moko

Kiek kartų bežiūrėčiau autorės ir režisierės Rūtos Sinkevičienės filmą „Antanas Lukša. Brolio pažadas“, kaskart jis mane jaudina. Užtat, kad – tikras. Kad baisias kančias iškentėję liudininkai pasakoja tikras, nepagražintas tremties istorijas. Kad beveik valandos trukmės juosta pulsuoja tautos kančia, nenumaldomu laisvės siekiu, noru sutramdyti agresorių ir okupantą. Continue reading…

Kodėl Europa tokia neryžtinga?

Praėjusią savaitę niūraus geopolitinio rudens fone sulaukėme ypač malonios žinios iš Europos Parlamento: ši kolektyvinė ES institucija rekomendavo Europos Tarybai pradėti derybas dėl Ukrainos ir Moldovos priėmimo į bendriją, o Sakartvelui (Gruzijai) suteikė kandidato į jos narius statusą. Bet pradėsiu nuo kito įvykio. Continue reading…

Istorijos klastojimas ar didybės manija?

Rusijoje atverta plati „žalia gatvė“ istorijos klastotėms. Jų tikslas – pateisinti karą prieš Ukrainą, o tolimesnėje perspektyvoje – parengti Rusijos visuomenę gyventi diktatūros sąlygomis, primenančiomis stalinizmo laikus. Oficialų signalą savaip interpretuoti perdirbtus istorijos faktus davė pats Putinas, prieš pat intervenciją į Ukrainą neva pagrįsdamas vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“. Continue reading…