Didvyris iš pramogų verslo

Mus užvaldė karas Ukrainoje. Primiršome koronavirusą, nors jis tebegalanda dantis ir niekur nesitraukia, kažkur nutolo migrantų problema, nors ir ji dar teberusena. Tereikia Minsko režimui apgręžti savo kariuomenę nuo Ukrainos sienos prie Lietuvos, ir pabėgėliai lyg buferis bus mesti ją šturmuoti. Nustojo jaudinti kainų pasiutpolkė: juk suprantame – ukrainiečiai kenčia kur kas labiau… Continue reading…

Ukraina – irgi „nuo seno rusų žemė“?

Publicistas Vidmantas Valiušaitis priminė vieną įdomią frazę: „Это исконно русские земли“ („Tai nuo seno rusų žemės“). Tiesa, ji nuskambėjo gana seniai, prieš 20 metų Rusijos Dūmoje. Jos autorius – irgi ne koks Sibiro glūdumoje meškų apsuptyje išauklėtas rusofilas, o mūsų kaimynas – latvis. Nors V. Valiušaitis šią frazę pritaikė sovietams ypač skaudaus Žiemos karo Suomijoje kontekste, bet iš tikrųjų anuomet Dūmos deputatas Viktoras Alksnis ją mestelėjo turėdamas galvoje Rusijos valdomą Kaliningrado sritį. Tuomet jis tvirtino, kad Klaipėdos kraštas turi tapti „laisvuoju uostu“, kuris užtikrintų Kaliningrado srities interesus, nes esą SSRS išleido 2 mlrd. rublių kelto Klaipėda – Kaliningradas – Mukranas statybai. Kitaip sakant, jis buvo už Klaipėdos krašto atplėšimą nuo Lietuvos. Continue reading…

Jo laukia Hagos tribunolas

Ir vėl godojame tas pačias godas: kas galėjo pagalvoti, kad XXI amžiuje vidury Europos pasaulio išpuoselėtas diktatorius ryšis tiesioginei agresijai prieš savo tikėjimo ir etninius brolius? Ne, nepasimokyta nei iš prieškario, nei iš 2008 m. karo Kaukaze, nei iš 2014 m. Krymo aneksijos, nei iš pietryčių Ukrainos atplėšimo. Continue reading…

Kokia baigtis laukia Putino?

Ašaromis apsipylęs penkerių metų vaikutis, su mama lindintis metro tunelyje, virpančiu balseliu į TV kamerą sako, kad jį gąsdina bum-bum, jam baisu, karas yra blogai… Ir tai ne propaganda: siaubingas Rusijos karas, pradėtas prieš slavų ir tikėjimo brolius, negali palikti nieko abejingo. V. Putinas primena Staliną ir Hitlerį kartu sudėjus, o kai kas į šią draugiją prideda ir kruviną khmerų lyderį Pol Potą. Continue reading…

Karaimų atsiradimas ir įsitvirtinimas Lietuvoje (I)

Tautinės mažumos yra kiekvienos valstybės savastis ir turtas. Jos tarsi nuspalvina ir praturtina tos šalies gyvenimą sodresnėmis spalvomis, suteikia visuomenei turtingesnio ir įvairesnio vystymosi galimybių. Tautiniu atžvilgiu monogamiškas valstybinis darinys yra nepalyginamai skurdesnis ir blankesnis. Sunku net pasakyti, ar kurią nors pasaulio tautinę bendruomenę tesudaro vienos ir vienintelės tautos atstovai. Continue reading…

Knygose – lietuviškos kilmės paieškos

Prisipažinsiu, niekada neketinau rašyti knygos. Man tai atrodė ir sunkiai pasiekiama (darbo daug, o išleidimo kaštai ne pagal kišenę), ir šiek tik grafomaniška. Juk dabar kiekviena „pupytė“, norėdama pasigirti savo svaiginančia „žvaigždutės“ karjera, iškepa knygą apie savo meninius ir asmeninius potyrius. Knygų iš tiesų daug, ir jas rašo kone visi. Continue reading…

Laikas dalgius aštrinti

Šiai savaitės apžvalgai, kurią dabar pradėsiu (ji rašoma prieš keletą dienų pasirodant laikraščiui), kažin ar tiktų posakis „Savi marškiniai arčiau kūno“. Bet, kita vertus, tai kas dedasi prie Ukrainos sienų, betarpiškai liečia ir mus. Ne todėl, kad Kijevas nuo Vilniaus nutolęs mažiau (750 km) negu Maskva (950 km), kad mus sieja bendra istorija ir kova už laisvę, o todėl, kad 44 milijonų tautai grasina tas pats agresorius, kurio nagus yra patyrusios visos posovietinės šalys. Continue reading…

Trys Nepriklausomybės Aktai: kuris yra primirštas?

Prieš aštuonerius metus viename portale paskelbiau straipsnį apie žinomiausius Lietuvos valstybės aktus. Artėjant iškilioms datoms, vėl siūlau jį skaitytojams bemaž netaisytą, išskyrus vieną esminį papildymą: per tą laiką pagaliau buvo rastas 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas.

Šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje žinomi du pagrindiniai valstybės nepriklausomybės dokumentai, priimti 1918 ir 1990 m. Žinoma, jeigu tokiais nelaikysime senųjų aktų – Liublino unijos ar 1792 m. gegužės 2 d. ATR Konstitucijos, nes jie vienaip ar kitaip įteisino Lenkijos dominavimą ir nereiškė Lietuvos suvereniteto. Tačiau dažnai pamirštamas trečias, kuris gimė išties baisiomis okupacijos ir nepaprastos konspiracijos sąlygomis – prie spingsulės partizanų slėptuvėje. Jokiu būdu nedėdami šių dokumentų ant svarstyklių, drįstame teigti, kad 1949-ųjų vasario 16-osios Deklaracija tiesiogine prasme pasirašyta tautos patriotų krauju. Continue reading…

Dvi Vasario 16 – osios: kuri vertingesnė?

Istorija nuo pat Brunono Lietuvai nepašykštėjo iškilių valstybinių datų. Jeigu net neminėtume bendrų su Lenkija dokumentų – Liublino unijos ir 1792 m. gegužės 2-osios ATR Konstitucijos, kurie vienaip ar kitaip įteisino Lenkijos dominavimą ir nereiškė Lietuvos suvereniteto, praėjusį šimtmetį buvo priimti bent du nepriklausomybės aktai – 1918 m. ir 1990 m. Continue reading…

Ar galime išvengti purvo?

Tikriausiai mūsų skaitytojas yra girdėjęs anekdotą apie tą, kuriam ir blogos naujienos virsta geromis, ir tą, kuris ir pozityve įžvelgia negatyvą. Tai štai praėjusią savaitę abiem asmenybių tipams pasireikšti buvo kur. Ir pasireiškė. Continue reading…