Naktį iš penktadienio į šeštadienį amerikiečių kosminė misija „Artemida – 2“ po 9 dienų ir vienos valandos odisėjos kosmose grįžo į Žemę. Kapsulė, atsiskyrusi nuo aparato, iš viso įveikusio 1 mln. 117 tūkst. km atstumą, po 3 val. nakties Lietuvos laiku nusileido Ramiajame vandenyne netoli San Diego (Kalifornija).

Įvykis neeilinis. Tai nebuvo bandymas pakartoti 1969 m. liepos 20 d. pirmąjį žmogaus išsilaipinimą šiame Žemės palydove. Jis numatytas per ketvirtąją astronautų misiją, kuri greičiausiai vyks 2028 m. Tuomet čia ketinama įkurdinti kosminę bazę, kuri lyg tarpinė stotelė vėliau taptų startu į Marsą. Šįkart keturi astronautai ištyrinėjo šešėlinę (nematomą) Mėnulio pusę.

Skrydis į nematomą Mėnulio pusę (1970 m. astronautai taip pat ją apskrido, bet nebuvo įėję į palydovo orbitą) nušluostė nosį rusams ir kinams. Mėnulio tyrinėjimuose jau anksčiau Kinija išsiveržė į trečią vietą po SSRS ir JAV. Jos pilotuojamas skrydis į Mėnulį numatytas 2030 metais. Kartu su Rusija Pekinas numato statyti Tarptautinę mėnulio stotį.

Mes dar prieš 14 metų rašėme, kaip Rusija ir Amerika dalijasi Mėnulį. Tuomet priminėme, kad dar Potsdamo konferencijoje 1945 m. Stalinas juokais ar ne Harry S. Trumanui į klausimą apie Vokietijos pasidalijimą atkirto: „Ne, Mėnulio. Juk dėl Vokietijos mes susitarėme. Būtent Mėnulį turiu galvoje…“

Ilgą laiką SSRS buvo šio palydovo tyrinėjimo pirmeivis. Bet visą sėkmingą mokslinį darbą lyg ranka nuėmė 2014 m. prasidėjusi invazija į Ukrainą. Didžiulės lėšos, mestos į kosminius projektus, staiga išseko, pradėjus karą prieš šią šalį. Jau 2023 m. gruodį, po to, kai vienas aparatas prieš pusmetį sudužo palydovo paviršiuje, „Roskosmos“ vadovai pareiškė, kad kosminio aparato „Luna“ paleidimas iš 2028 m. nukeliamas porai metų. Paskui pridūrė: pilotuojami skrydžiai iki 2036 m. nenumatyti… Taip Rusija ima atsilikti ne tik nuo JAV ar Kinijos, bet ir nuo Indijos, kurios nepilotuojamas aparatas Mėnulio pietiniame poliuje nusileido 2023 m.

Rusija kosmoso tyrimų srityje galėtų bendradarbiauti su Pekinu ar Vašingtonu. Tačiau Kinija nori įrodyti savo nacionalinį pranašumą ir jau ruošiasi išsilaipinimui Mėnulyje, o Maskvos derybos su Vašingtonu dėl tarptautinės stoties „Lunar Gateway“ statybos palydovo orbitoje, kurios tęsiasi nuo 2017 m., pateko į aklavietę: Rusija ėmė atsilikti kosminių technologijų srityje ir NASA tapo neįdomi… Dėl karo, jai įvestų sankcijų jos ekonomika ėmė buksuoti. Tad dabar svarstoma tik tai, kieno vėliava – JAV ar Kinijos – šiame amžiuje bus įbesta į Mėnulio paviršių.

Bet ši amerikiečių misija mus skatina ir pasvajoti. Programa „Artemis“ įžiebė viltį, kad kažkada galėsime ilgiau būti Mėnulyje, ne tik jame dirbti, bet ir ilsėtis. Jau dabar JAV planuoja NASA investicijas padidinti iki kokių 20 mlrd. dolerių, skirtų Mėnulio bazei įkurti. Žinoma, sąlygos ten gyventi itin atšiaurios: žema gravitacija – šešis kartus mažesnė negu Žemėje, nuolatinė kosminė spinduliuotė, nesant magnetinio lauko, dideli temperatūros svyravimai, toksiškos Mėnulio dulkės ir t.t. Adaptuotis būtų nepaprastai sunku.

Betgi pasvoti galima. Istorija rodo, kad svajonės kartais išsipildo. Juk vaikystėje skaitėme Jules‘o Verne‘o fantastinius veikalus, R. D. Bradbury‘io, A. Clarko, I. Asimovo kosminių odisėjų aprašymus. Nors visas fantastų svajones paprastai tenka atidėti  bent šimtui metų, bet, kaip rašė garsus teorinės fizikos specialistas Michio Kaku savo knygoje „Ateities fizika“ („Physics of Future“, 2011), geriausiu atveju galime tikėtis Saulės sistemos įsisavinimo ir kelionių artimiausių žvaigždžių link ne anksčiau kaip 2100 metais… Inžinierius, fizikas, technologijų mokslų daktaras Česlovas Šimkevičius pastebėjo: juk svajonės visada kada nors pradeda veikti, bet gali būti, kad ir šioms prognozėms bus nelemta išsipildyti, nes artėjanti daugelio Žemės išteklių krizė ir žmonių susipriešinimas galutinai palaidos mūsų viltis kada nors pasiekti žvaigždes.

O vis dėl to šį rašinį užbaikime linksmesne gaida. Prieš keliolika metų rašėme, jog sėkmingai parduodami sklypai Marse ir Mėnulyje. Pasaulyje yra daugiau kaip du milijonai žmonių, kuriems priklauso sklypai įvairiuose dangaus kūnuose. Štai Amerikos kompanija „Lunar Republic Society” pardavinėja Mėnulio plotus. Pavyzdžiui, 2011 m. įkainiais vieno akro (4047 kv. metrų) sklypą galėjote įsigyti už kokius 30 eurų, o šiandien netgi kiek atpigo: 1 akras kažkur Vaivorykščių („Bay of Rainbows“) rajone jums atsieis vos 25 eurus… Pigu? Beprotiškai. Teigiama, kad nekilnojamas turtas labai atpigo per pasaulio (suprask – Žemės) ekonominę krizę 2008 – 2009 metais…

Beje, kompanijos padalinys yra arčiau: atsivertę Rygoje įsikūrusios tarptautinės organizacijos regioninio padalinio „Mėnulio ambasada Baltijos šalyse” tinklapį (Lunar Embassy Baltic), taip pat rasite patrauklių skelbimų… Padalinio vadovas Alexanderis Kukelsas nusiteikęs linksmai: „Tai gali būti ir dovana šventėms. Nes tikiu, kad po pusšimčio metų, kai prasidės visavertis Mėnulio ir kitų dangaus kūnų įsisavinimas, jūsų anūkai galės tinkamai įvertinti savo paveldėjimą“.