Sausio 13-osios bylos metinės: vežimas nė iš vietos…

Anąkart šešiamečio anūko klausiu: ar žinai, kas yra Sausio 13-oji?

Žinau, – išpūtė tas akis. – Darželyje aiškino. Tada rusai užpuolė lietuvius…

Va taip. Kad tai buvo ne „rusai“, o Kremliaus statytiniai, ištikimi jau vos ne karste gulinčios SSRS šunys, kad jie vykdė agresiją ne tik prieš lietuvius, bet prieš visą laisvą Lietuvą, ir ne tik prieš ją, – aiškinti tokiam vaikui per anksti. Continue reading…

2017-ieji: pasaulis trimis išmatavimais

Tapo įprasta: baigdami metus, susumuojame, kaip gyveno pasaulis šiemet ir kas mūsų laukia kitąmet. Nes žmogus – ne vienadienė būtybė, jam būdingas apibendrinimas, išvados, prognozės, kurios leidžia išlikti, išgyventi, kurti ateitį, statyti skurdesnį ar prabangesnį gyvenimo būstą sau ir savo vaikams. Visa tai vadinama pažanga. Ar buvo jos 2017-aisiais? Išskirkime bent tris globalius aspektus. Continue reading…

Kodėl Michailas Saakašvilis drumsčia politinį vandenį Ukrainoje?

Ukrainoje užvirė tikra košė. Michailas Saakašvilis, įgijęs šios šalies pilietybę ir paragavęs Odesos gubernatoriaus posto, trūks plyš siekia atidaryti Maidaną-2. Kariauti su P. Porošenka kol kas jam sekasi, nes jį remia dabartinės valdžios opozicija, radikalai ir šiaip nepatenkinti valdžios reformomis. Kodėl malonybiškai vadinamas Miša panoro į šią šalį importuoti gruzinišką „rožių revoliuciją“, kuri kvepia ne rožių aromatu, o vėl degėsiais ir nauju pilietiniu karu? Continue reading…

Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį?

Važiuodamas iš Vilniaus link Švenčionių, už Pabradės dešinėje pusėje matai nuorodą „Zalavas“. Iškart atsimeni, kad šiame nedideliame kaime prieš 150 metų gimė Juzefas Pilsudskis – pirmiausia krikštytas katalikas, paskui liuteronas, iš pradžių socialistas, paskui tiesiog lenkų patriotas, pagarsėjęs kaip Lenkijos Valstybės Viršininkas, save laikęs lietuviu, bet kartu leidęs savo pavaldiniams tą Lietuvą sukapoti kalaviju. Tiesa, šis straipsnis ne apie jį, o apie garsių žmonių požiūrį į generolą, svajojusį atkurti ATR ir vėl paversti Lietuvą savo vasale.

Continue reading…

Česlovas Iškauskas. Parama Ukrainai: letalinių ginklų ji vis dar laukia… (II)

Laisvės kovas, pasipriešinimą okupantui mes tik sąlyginai skirstome į etapus, į laikotarpius, į rezistencijos vadovų veiklos tarpsnius. Bet kaip rodo istorija, ta kova niekada nesibaigia.

Naujas jos etapas atsivėrė aneksavus Krymą, Rusijos remiamoms pajėgoms užėmus pramoninius Rytų Ukrainos rajonus. Natūralu, kad Kijevas laukia paramos. Lietuvai taip pat kyla naujos grėsmės, mes taip pat tikimės sąjungininkų paramos. Continue reading…

Kas bendra tarp Ukrainos ir Lietuvos rezistencinių judėjimų? (I)

Solidžių bandymų lyginti lietuvių ir ukrainiečių pokario rezistencinę kovą tikrai būta, ir jų gilinti ar plėsti net nepretenduoju. Tai atliko garsūs abiejų šalių istorikai ir tyrinėtojai.

Bet vis tiek tos sąsajos įdomios keliais aspektais: kaip buvo bandoma koordinuoti tuos pasipriešinimo frontus? Kokios to pasipriešinimo sąsajos?Ar buvo koks ryšys, kontaktai, bendros pastangos? Continue reading…

Ko ambrija juodieji skalikai?

Lietuvos istorijos iškraipymai įgavo tokį pagreitį, kad nejučiom imi galvoti, jog jie kurpiami ne čia, o kažkur už šalies ribų.

Tiesa, tokie užsakovai randa vis daugiau vykdytojų „šestiorkų“ pačioje Lietuvoje. Kartais jie atsiprašo, teigia klydę, kartais neva reiškia tik savo nuomonę ir tai motyvuoja žodžio laisve, kartais sąmoningai iškraipo istorijos faktus ir garsių asmenybių veiklą.

Jau ilgokai sukasi diskusija apie Kazio Škirpos – žinomo Lietuvos diplomato, Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) kūrėjo ir, kas nežino, lietuvių karinių tautinių dalinių Rusijoje organizatoriaus, savanorio, 1919 m. sausio 1 d. iškėlusio Trispalvę Gedimino bokšte – asmenybę. Į ją vėl įtraukiamos abejonės dėl LAF ir Birželio sukilimo reikšmės. Continue reading…

Pratybos baigėsi – egzistencinė grėsmė išlieka

Praėjo jau apie pusantro mėnesio nuo Rusijos ir Baltarusijos bendrų karinių pratybų „Zapad 2017“. Prie Lietuvos sienų nutilo tankų riaumojimas, paleidžiamų raketų žviegimas, lėktuvų gausmas. Išsisklaidė netikro karo dūmai. Tačiau grėsmės debesis kone pačiame NATO branduolyje toliau tvyro, o kai kurie ekspertai tvirtina, kad jis tampa tik dar tirštesnis. Pats buvusios Sovietų Sąjungos eksklavas, nugalėtojų suformuotas po Antrojo pasaulinio karo, darosi vis garsiau tiksinčia bomba Europos viduryje. Continue reading…

Sankcijų karas: kuo jis gali virsti?

Europos „smėlio dėžėje“ – dar vienas nevaikiškas žaidimas sankcijomis. Šįkart toną davė – V. Putinui labai netikėtai – naujoji, vos pusmetį dirbanti Jungtinių Valstijų administracija, iš kurios Maskva daug tikėjosi, ypač po viešo ir slapto abiejų šalių prezidentų pokalbių G20 viršūnių susitikime Hamburge. Senatas ir Atstovų rūmai didžiąją balsų dauguma patvirtino įstatymo projektą, numatantį papildomas ekonomines sankcijas Rusijai, daugiausiai liečiančias energetikos sektorių. Rugpjūčio 2 d. jį pasirašė ir prezidentas Donaldas Trumpas. Continue reading…