Kada prasideda ir baigiasi karai?

Štai parašiau tokį apžvalgos pavadinimą ir iškart suabejojau: ar į šį klausimą įmanoma atsakyti? Tik istorija mums parodo, kaip konfliktai prasideda, bręsta ir nuščiūva. Dar mums nurodo karų ištakas, priežastis, aplinkybes. Tačiau akivaizdu, kad pasaulyje jie niekada nesibaigia. Ramybės ir taikos būsena yra laikina. Continue reading…

Gaivinama lenkų autonomija?

Jau ne kartą rašėme, kad – ir nėra ko slėpti – visais laikais Lenkija Lietuvai buvo tarsi langas į Europą, vienas stiprus ATR kumštis karuose su maskoliais ar mongolais, dabar gi esame strateginiai partneriai tarpvalstybiniuose santykiuose. Nėra abejonių, mus labiausiai vienija geopolitinės negandos: agresyvi Rusijos politika, jos pradėtas karas NATO ir ES pasienyje, sudėtingi vidiniai procesai.

Continue reading…

Kodėl mes palaikome žydus?

Šį kartą – vėl apie karą. Žinoma, tarp žydų ir palestiniečių, nes Rusijos karas prieš Ukrainą lyg ir primirštamas, tarsi antraeilis, ne toks ūmus ir žudikiškas. Nors, kaip jau rašėme, būtent jo baigtis gali nulemti Lietuvos ir visos Europos likimą. Artimieji Rytai vadinami rytais vien tik dėl to, kad dar yra Tolimieji Rytai, kurie plyti Azijoje. Bet ar gali būti mums nereikšmingi karai, kuriuose žūsta tūkstančiai, kuriuose klesti žudikiški instinktai ir laimi agresorius? Continue reading…

Izraelis užgožia Ukrainą?

Apgailestaudami pripažinkime, kad naujas karo pliūpsnis Artimuosiuose Rytuose, kai spalio 7-ąją „Hamas“ smogikų būriai įsiveržė į pietų Izraelį, nušlavė visus kitus įvykius. Kodėl taip pradėjau šį savaitės komentarą? Todėl, kad, planingai ar ne, šis smurtas užgožė Rusijos karą prieš Ukrainą. Bet apie viską iš eilės. Continue reading…

J. Konovalecas – bendrų laisvės kovų didvyris

Dingstį šiam komentarui davė įdomus pranešimas: Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įsaką, kuriuo, „atkurdamas istorines nacionalinės kariuomenės tradicijas“, ginkluotųjų pajėgų 131 – ąjam pėstininkų žvalgybos batalionui suteikia pulkininko Jevgenijaus Konovaleco vardą. Maskvą, žinoma, tai suerzino, ir Rusijos užsienio reikalų atstovė M. Zacharova pranešime įžvelgė „nacistinę Kijevo režimo prigimtį“. Ji taip pat priminė, kad anksčiau Ukrainos teritorinės oro gynybos dalinys buvo pavadintas „Luftwafe“, o 10 – oji kalnų šturmo brigada „Edelweiss” vardais. Continue reading…

Prisipažink, jei buvai komunistu

Praėjusią savaitę tarp įprastinių pranešimų iš Ukrainos frontų, mokytojų streiko šurmulio, nesibaigiančio korupcijos skandalo savivaldybėse, sukrečiančio paauglių apsinuodijimo, na ir, žinoma, užsitęsusios vasaros malonumų gūdžiu aidu nuskambėjo žurnalistų atliktas tyrimas dėl buvusių komunistų aukščiausiuose valdžios ešelonuose. Continue reading…

Klaipėda vakar ir šiandien: senoji ir naujoji Hanza (3)

Rengiant dar vieną straipsnį apie Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą, akis užkliuvo už įdomios informacijos, primenančios aršias Lietuvos kovas už šio regiono gražinimą. Rugsėjo 22 dieną uostamiestyje vyko Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos organizatorių, Klaipėdos krašto gubernatoriaus, diplomato Jono Polovinsko-Budrio ir jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės palaikų perlaidojimo ceremonija. Palaikai atgulė amžinojo poilsio Senosiose Klaipėdos kapinėse. Continue reading…

Aukos sindromas ar peilis į nugarą?

Reikia pripažinti, kad apžvalgininkui pasitaiko nepatogių temų, kurias analizuoti tenka pro sukąstus dantis. Žinoma, praėjusios savaitės įvykių gausybėje galima pasirinkti, pavyzdžiui, padėtį Kalnų Karabache ir Azerbaidžano bei Armėnijos santykius, tačiau su Ukraina susijusi įtampa neabejotinai mums svarbesnė. Continue reading…

Balkanų išbandymų aukos

Sakoma, kad žmogus ne vien darbu gyvas. Jam reikia atsigauti, atsiplėšti nuo kasdienių reikalų ir rūpesčių. Tai – kelionės. Bet žurnalisto darbas visuomet susijęs ne tik su poilsiu, relaksacija nuo kasdienybės, bet ir su naujais profesiniais potyriais, pažinimo malonumu. Vadinasi, keliauti – tai ne tik drybsoti palmių pavėsy ar prisiryti skanių valgių penkių žvaigždučių viešbutyje bei „padėti paukščiuką“ aplankytų šalių sąraše, bet ir domėtis, kuo ta tauta gyvena, kokia jos istorinė prigimtis, politinės aplinkybės, santykis su šiandienos iššūkiais, galų gale pramokti keletą svetimų žodžių… Kaip pasakytų garsus Vatsono padėjėjas, „tai elemtaru, Vatsonai“. Continue reading…