Besibaigiantys 2025-ieji vėl buvo paženklinti nesibaigiančiu Rusijos karu prieš Ukrainą. Ši tragedija tarsi uždėjo atspaudą ant visų Europos ir ne tik Europos tautų likimo. Šio laikmečio antiherojumi tapo Putinas, kurio, kaip daugelis politologų prognozuoja, galų gale laukia užkariautojų Napoleono ar Hitlerio likimas.

Tačiau apžvalgą pradėti norėčiau štai nuo tokio juokingo pranešimo: antrąją Šv. Kalėdų dieną internetinėje Maskvos kino teatro OKKO versijoje pasirodė naujametė smagaus rusų multiplikacinio filmo „Rūgpienių kaimas“ („Prostokvašino“) serija, kurioje pasirodo… Putinas. Taip taip, kai katinas Matroskinas ir šuo Šarikas ateina į Raudonąją aikštę, prie jų priartėja Putinas ir sako: „O, Prostokvašino, žinau, myliu. Ten puiki žvejyba…“

Nežinau, kaip rusai reaguos į tokį Putino personažą ir koks likimas laukia jį įgarsinusio aktoriaus Dmitrijaus Gračiovo, garsėjančio prezidento parodijomis. Tikėtina, kad tam išduotas Kremliaus leidimas, nes toks filmukas, kaip rašo portalas Meduza.io, Maskvai yra kaip „minkštoji jėga“ jos agresyvioje politikoje ir rusų kultūros grįžimui į pasaulinę rinką.

Kodėl apie tai rašau? Ketvirtuosius karo prieš Ukrainą metus Putinas siekia paversti atrakcija, verčiančią pasaulį linksmai nusijuokti arba bent atlaidžiau nusišypsoti. Rusijos žmonių mentalitetą jis puikiai žino, o štai Amerikai reikia pasiūlyti tai, ką mėgsta Donaldas Trumpas – lengvas derybinis šou, žodžių žaismas, atsakomybės stoka, jėgos išaukštinimas, pajuoka iš silpnesnio… Įsivaizduokite: katinas, šuo ir laiškanešys Pečkinas su Putinu kvatoja, kai jau ketvirtus metus niokojama Ukraina ir broliška slavų tauta…

***

Astrologai sako, kad netrukus nuo klastingosios Gyvatės mes peršoksime ant eikliojo Arklio. Tiesa, šis perėjimas pagal kinų kalendorių įvyks tik vasario 14-ąją. O artėjant 1405-ąjai Rusijos karo prieš Ukrainą dienai, vėl žybtelėjo vilties kibirkštėlė. Volodymyras Zelenskis pranešė, kad „artimiausiomis dienomis“, tai yra, iki Naujųjų metų, jis susitiks su D. Trumpu. Paskui buvo patikslinta – sekmadienį jo rezidencijoje „Mar-a-Lago“. Ir vėl sukirbo viltis, galbūt ir šį kartą bergždžia…

Galbūt horoskopinis veržlaus Arklio simbolis reiškia, kad atėjo laikas pasirašyti tiek iškankintą taikos susitarimą? Rašau riebų klaustuką, nes parodijinis Putinas iš „Prostokvašino“ neketina jo net peržiūrėti. Sako, viso teksto mes dar negavome, ir vietoj siūlomų paliaubų per Šv. Kalėdas (jas šventė ir stačiatikių bažnyčia) ukrainiečiams siuntė mirtį nešančias raketas.

Paprastai prabėgančius metus vertiname pagal paskutinį jų laikotarpį. Antai, praėjusią savaitę iš užmaršties prikeltas dar vienas dokumentas, atskleidęs senus Putino kėslus. Prie George‘o Washingtono universiteto veikianti organizacija „Nacionalinio saugumo archyvas“ išslaptino tris pirmos Putino kadencijos laikų šifruotes. Vienoje jų paaiškėja, kad dar 2001 m. pokalbyje su prezidentu George‘u W. Bushu Putinas sakė, jog Ukraina neturi ateities, nes buvo sukurta dirbtinai, kaip ir šimtmečiais Rusijai priklausantis Kazachstanas bei Kaukazas. Po metų į Vilnių atvykęs G. W. Bushas apie tai neužsiminė nė žodžiu ir nuo Vilniaus Rotušės laiptų Lietuvai žadėjo visokeriopą paramą…

Kitaip sakant gerą ketvirtį amžiaus, o gal ir nuo partizaninio pokario laikų ant Amerikos krito tiek vilties, tiek ir nepasitikėjimo šešėlis. Amerikos ir Rusijos (Sovietų Sąjungos) suokalbių šleifas, savo tamsią spalvą įgavęs dar 1939 metais, tvyrojo ir šiais 2025-aisiai metais. Jų pradžioje į Baltuosius rūmus sugrįžęs D. Trumpas jam suteikė nenuspėjamų, tirštų groteskinių spalvų…

***

Paradoksas, bet Putino karas privertė Europą susirūpinti savo gynyba. Prie šios „prievartos“ prisidėjo ir naujoji JAV administracija. Lietuva – ne išimtis, greičiau – favoritas. 2025-ųjų svarbiausias ekonominis pokytis – rekordinis gynybos finansavimas. Ekonomistai išskyrė du ekonominius įvykius. Be jau minėtų 5,38 proc. BVP gynybai kitais metais imtasi antros pakopos pensijų kaupimo reformos. Dar vienas neeilinis reiškinys: gynybos finansavimui pritarė kone visos politinės jėgos. Žinoma, netrūko ir aršių diskusijų, visokio erzelio bei skandaliukų. Beliko užtikrinti ir kontroliuoti, kad šios lėšos būtų panaudojamos tikslingai ir pagal paskirtį. Kita vertus, augančios išlaidos kariniams tikslams gerokai apkarpys kitus biudžetus, tačiau svarbu pasiekti, kad jos nepakenktų žmonių socialinėms reikmėms. Ekonomistai tikina, kad ekonomikos perspektyva gera: auga investicijos (kuriasi galingos įmonės, auga partnerių pasitikėjimas), plečiasi karinė infrastruktūra (nauji poligonai, vokiečių brigados priėmimas), didėja energetinis saugumas ir kt.

Ar to pakanka, kad žmogus jaustųsi saugiai? Žinoma, ne. Yra begalė trukdžių, biurokratinių kliuvinių, partijų nesutarimų, valdžios nepasirengimo, vidinių ir išorinių veiksnių, kurie paverčia niekais mūsų užmojus ir planus.

***

Nei verkti, nei juoktis! Tokiu dramatiniu posakiu galima apibudinti šiuos naujosios koalicijos valdomus metus. Suprantu, kad geopolitine prasme jos sukelti skandaliukai neverti nė grašio ir tėra lyg aštrūs nuobodaus visuomeninio gyvenimo prieskoniai. Bet gaila, kad tiek parako išdeginta dėl vienos chuliganiško charakterio asmenybės, kad senoji, daugiau kaip 100 metų sukurta kairioji socialdemokratų jėga prarado savo veidą, kad išrinktoji valdžia mus nuvylė labiau negu ankstesnioji, kad…

Bet kažkaip laikomės. Bliūkšta hibridinio kaimyno siunčiami balionai, retėja per sieną lipančios migrantų voros, gresiantis karas mus verčia bene geriausiai iš visų Europoje stiprinti gynybą. Tolstame nuo nuodingosios Gyvatės, šokame ant eikliojo Žirgo. Štai kodėl kyla asociacija su Vyčiu, kuriam tinka ir anas astrologinis, nors ir iš kinų skolintas 2026 – ųjų simbolis.