Lenkų autonomijos idėjos – kaip nenumalšinamas troškulys…

Lenkijos ir Lietuvos santykiai nuo neatmenamų laikų buvo ir yra sudėtingi. Istorikai primena, kad galbūt keletas Abiejų Tautų Respublikos (ATR arba Žečpospolitos) egzistavimo šimtmečių – nuo 1569 m. pasirašytos Liublino unijos iki III ATR padalijimo 1795 m. ir bendros 1791 m. gegužės 3-osios Konstitucijos – rodė šiokius tokius bendrumo ir konsolidacijos ženklus, tačiau tuomet lietuvių savimonė ribojosi vien bajorijos, o ne plačiųjų gyventojų sluoksnių interesais. Žinoma, galima akcentuoti bendras kovas prieš carizmą, dalyvavimą sukilimuose prieš caro priespaudą, netgi tam tikrus neilgus pasipriešinimo bolševizmui laikotarpius. Visa kita – ilgi politinio, karinio ir ekonominio susipriešinimo dešimtmečiai. Continue reading…

Groznas prieš Vilnių: liliputų mūšis

Ach, koks nusivylimas: Čečėnija galutinai komplikavo santykius su Lietuva.

Arba atvirkščiai: Vilnius nuvylė Grozną, kai sausio viduryje Seimas priėmė įstatymą dėl vadinamojo „Magnitskio sąrašo“, kuriame tarp 49 Rusijos Federacijos asmenų yra ir trys Čečėnijos lyderių – prezidento Ramzano Kadyrovo, parlamento pirmininko Mahomedo Daudovo ir vidaus reikalų ministro pavaduotojo Apti Alaudinovo – pavardės. Jiems uždrausta įvažiuoti į Lietuvos teritoriją. (Visą sąrašą galima rasti čia.) Vienas iš 91 už įstatymą balsavusių parlamentarų, jo iniciatorius, politologas Laurynas Kasčiūnas tuomet portalui „Kavkaz.Realii“ pareiškė, kad priimant šį įstatymą „didelę įtaką darė Sergėjaus Magnitskio ir Boriso Nemcovo likimas. Manome, kad abiem tragiškais atvejais reikia kalbėti, negalima jų užmiršti, o kaltieji turi būti surasti ir nubausti“. Continue reading…

Kada sulauksime Putino?

Lietuvos žemę įvairiais tikslais buvo aplankę daug karalių, monarchų, diktatorių, prezidentų, šiaip pirmo ryškumo pasaulinių žvaigždžių. Vieni čia pabuvojo kaip užkariautojai, kiti gi – geranoriškai siekiantys draugiškų santykių, abipus naudingo bendradarbiavimo, teikiantys paramą. Bet buvo ir yra trečia kategorija pasaulio galingųjų, kurie vengė ir vengia užsukti į mūsų šalį. Pavyzdžiui, V. Putinas. Continue reading…

Sausio 13 – oji: šiandien savi šaudo į savus?

Sausio 13-oji dar ilgai neišblės iš atminties. Tūkstančiai lietuvių (ir ne tik jie: tarp mano pažįstamų ir bendradarbių buvo nemažai rusų, žydų, ukrainiečių, moldavų, kitų tautybių žmonių) į šią tragediją ėjo iškėlę „dainuojančios revoliucijos“ vėliavas, ir sovietinės mašinos brutalumas buvo didžiulis akibrokštas laisvės troškimams.

Bet ar visi? Iš tikrųjų, juk atsirado tokių, kad – perkeltine prasme – „savi šaudė į savus“. Ir tebešaudo. Continue reading…

Sausio 13-osios bylos metinės: vežimas nė iš vietos…

Anąkart šešiamečio anūko klausiu: ar žinai, kas yra Sausio 13-oji?

Žinau, – išpūtė tas akis. – Darželyje aiškino. Tada rusai užpuolė lietuvius…

Va taip. Kad tai buvo ne „rusai“, o Kremliaus statytiniai, ištikimi jau vos ne karste gulinčios SSRS šunys, kad jie vykdė agresiją ne tik prieš lietuvius, bet prieš visą laisvą Lietuvą, ir ne tik prieš ją, – aiškinti tokiam vaikui per anksti. Continue reading…