Rusija ir Baltarusija pasirašė susitarimą dėl bendros sąjunginės valstybės išorinės sienos apsaugos, kuriuo vadovaujantis bus kuriama integruota regioninė oro gynybos sistemos, tai yra vieninga priešlėktuvinės gynybos sistemos (PLGS). Dokumentai pasirašyti antradienį per sąjunginės valstybės Aukščiausiosios tarybos posėdį, kuris buvo atidėliojamas nuo lapkričio ir kuriam dabar kartu pirmininkavo Rusijos ir Baltarusijos prezidentai – Dmitrijus Medvedevas ir Aleksandras Lukašenka.
Kaip informuoja RIA „Novosti“, Rusijos karinių oro pajėgų vadas generolas pulkininkas Aleksandras Zelinas jau anksčiau yra pareiškęs, kad integruotą oro gynybos sistemą sudarys 5 oro pajėgų daliniai, 10 priešlėktuvinės gynybos dalinių, 5 techninio aptarnavimo ir paramos daliniai ir vienas elektroninės kavos dalinys. Sistemai vadovaus vienos šalies suvienytų pajėgų vadas, kurį skirs valstybių prezidentai.
Tarp visada Kremliui ištikimo Tadžikistano prezidento Emomalio Rachmono ir Rusijos vadovo Dmitrijaus Medvedevo perbėgo juoda katė: Tadžikistano lyderis demonstratyviai atsisakė atvykti pirmadienį derybų į Maskvą, jis nedalyvaus ir trečiadienį numatytuose Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos ir Eurazijos ekonominės sandraugos viršūnių susitikimuose. Bet užtat jis noriai sutiko būti vasario 10 d. Briuselyje prasidedančiame susitikime su ES vadovais…
Rusų stačiatikių cerkvei pradėjus vadovauti 16-ajam iš eilės Maskvos ir visos Rusijos patriarchui Kirilui, atgijo krikščionių viltis, kad 62 m. dvasinis vadovas kada nors susitiks su 19 m. vyresniu Romos popiežiumi Benediktu, beje, taip pat 16-uoju. Žurnalas „The Time” primena, kad jie buvo susitikę 2007 m. gruodį. Tuomet Romoje būsimasis patriarchas lankėsi kaip Maskvos patriarchato ryšių su užsieniu departamento vadovas metropolitas. Jis vadovavo šv. Kotrynos šventės pamaldoms Romos mieste neseniai pastatytoje, dar iki galo neįrengtoje rusų stačiatikių cerkvėje. Jau tada abiem dvasininkams buvo klijuojamos reformatorių etiketės, kiek konservatyvioje Bažnyčioje apskritai įmanomos radikalios reformos.
Šiemet pasaulinės krizės akivaizdoje Davoso forumas ne toks ištaigingas. Sakoma, kad jo dalyviai pirmą kartą nekabins šaukštais rusiškų ikrų. Vietoj šampano po 400 dolerių už butelį svečiai ragaus kur kas pigesnio vyno. Nebus net kinišku padažu užlietų omarų ir krabų, kuriuos pernai forumo dalyviams siūlė „Google“ kompanija. Gamta irgi tą kuklumą suprato: Šveicarijos Alpės užverstos sniegu, ir Davoso kurorto bei šalia esančio Klosterso miestelio trasos aukštiems ponams sunkiai įveikiamos.
Atrodo, kad Kuba išgyvena sudėtingesnį laukimo periodą nei jos kaimynė Amerika ar visas ekonominės krizės apimtas pasaulis. Ilgametis laisvės salos lyderis Fidelis Castro ketvirtadienį tarsi atsisveikino su šalimi, laiške tvirtindamas, kad „Kubos vadovai turi dirbti, nepaisydami blogos jo savijautos arba netgi mirties”. Pats jis sakosi jaučiąsis gerai, tačiau apžvalgininkai spėja, kad tragiška lemtis ne už kalnų…
O iš tiesų ne viskas taip jau blogai: rusiškos dujos vėl pradėjo tekėti į Europą, Izraelis praneša išvedęs savo kariuomenę iš Gazos ruožo, naujasis Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama, praėjus vos keletui valandų po priesaikos, įsakė 120 dienų pristabdyti karinės prokuratūros veiklą Gvantanamo kalėjime. Šį gerų naujienų vardijimą galima būtų tęsti. Tačiau pirmasis JAV vadovo žingsnis sulaukė ypatingo dėmesio. Jo potvarkis įsigaliojo nuo trečiadienio. Juo bus įšaldyta 21 byla, tarp kurių – teismo procesai prieš penkis kalinius, kaltinamus planuojant Rugsėjo 11-osios teroro aktus. Tuomet per teroro aktus Niujorke ir Vašingtone žuvo beveik 3 tūkst. žmonių.
Sausio 20 d. – ypatinga diena ne tik Amerikai, bet ir visam pasauliui. Prie Jungtinių Valstijų valstybės vairo stos pirmasis juodaodis šalies vadovas Barackas Obama. Inauguracijos iškilmių mastas sumuš visus rekordus. Į Vašingtoną sugužės iki 5 mln. žiūrovų, o renginiuose dalyvaus net NASA mėnuleigis, kuris simbolizuos ambicingus naujojo prezidento planus – užkariauti kosmosą. Beje, idėją apie kosminio aparato panaudojimą iškilmėse patvirtino pats gyvenimas. Vos tragedija nesibaigęs didžiulio 77 tonų keleivinio lėktuvo „Airbus 320“ nusileidimas į Hadsono įlanką šalia Niujorko dangoraižių parodė ne tik lakūnų meistriškumą, bet ir būtinybę tobulinti skraidymo aparatus. Prieš šventę Niujorke juokaujama: žąsys išgelbėjo ne tik Romą, bet ir naujojo prezidento reputaciją…