Prabėgus pustrečių metų nuo žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymo ir keturiems bylos nagrinėjimo mėnesiams, Rusijos teismas išteisino ir teismo salėje paleido keturis kaltinamuosius. Teismas nustatė, kad prokuratūra surinko nepakankamai įrodymų, jog šie jauni asmenys tikrai nužudė žymią Rusijos žurnalistę. Netgi jos vaikai proceso pabaigoje suabejojo, ar tikrai būtent kaltinamieji įvykdė nusikaltimą. A. Politkovskajos šeima įsitikinusi, kad nužudymą organizavo „kažkas iš aukščiau“, o advokatė Karina Maskolenko mano, kad visi įkalčiai rodo Federalinės saugumo tarnybos ranką. Kaltinamųjų ryšiai su šia tarnyba atliekant tyrimą net nebuvo atskleidžiami, nors vienas iš jų – saugumo papulkininkis.

Laikraštis „Novaja Gazeta“ atliko savo tyrimą ir išsiaiškino, kad vienas iš įtariamųjų susijęs su iki šiol neišaiškintu žurnalo „Forbes“ redaktoriaus Polo Chlebnikovo nužudymu. Jeigu šį nusikaltimą būtų pavykę atskleisti, antrosios mirties galbūt būtų buvę išvengta. Vienam iš įtariamųjų buvo inkriminuojamas verslininko Eduardo Ponikarovo sumušimas ir 10 tūkst. dolerių duoklės prievartavimas prieš 7 m. Po paskutinio teismo posėdžio jis žurnalistams sakė esąs „šokiruotas teismo sprendimo“.

Italų laikraščiui „La Stampa“ rusų rašytojas Viktoras Jarofejevas atskleidė gudrią teisėsaugos taktiką. „Teismas visomis jėgomis stengėsi mums įrodyti, kad šie keturi jauni žmonės tikrai kalti, bet pagaliau paaiškėjo, kad jų kaltės įrodyti negalima“, – sakė jis interviu laikraščiui. Vadinasi, procesas buvo temptas iki galo, kad būtų pridengiamas valdžios atstovų dalyvavimas nusikaltime. Tuo, kad du kaltinamieji yra čečėnai, norėta parodyti, kad nusikaltimas turi nacionalistinį, tai yra vietinį, atspalvį, todėl Kremlius čia niekuo dėtas.

Teismas prisiekusiųjų sprendimu kaltinamuosius išteisino pagal du epizodus – nužudymą ir ginklo laikymą bei savo pareiginių įgaliojimų viršijimą ir turto prievartavimą, taip pat pripažino jų teisę į reabilitaciją. Du žurnalistės šeimos ieškiniai kompensuoti 11 mln. rublių moralinę žalą taip ir liko nenagrinėti. Gerai dar tai, kad teismas advokatų išlaidas – apie 46 tūkst. rublių – skyrė sumokėti iš federalinio biudžeto.

Pasaulis buvo nusivylęs Rusijos teisingumu. Jungtinių Valstijų valstybės departamentas paragino Rusijos valdžią išaiškinti tikruosius nusikaltėlius. Manoma, kad jo vadovė Hillary Clinton, kovo 6 d. susitiksianti Ženevoje su Rusijos diplomatinės tarnybos vadovu Sergejumi Lavrovu, iškels šį klausimą vėl. Manoma, kad dabar jis įgaus aštresnį pobūdį ir Maskvai bus prikišami žmogaus teisių pažeidimai. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija išplatino pareiškimą, kuriame reiškiamas nerimas dėl represijų prieš žurnalistus Rusijoje ir raginama šias laisvo žodžio užgniaužimo problemas spręsti aukščiausiu lygiu. Šveicarų laikraštis „Le Temps“ rašo, kad Rusijos valdžia visą laiką šiame procese žaidė dviprasmišką žaidimą. Tyrimu buvo išaiškinti jos ryšiai su nusikaltimu, tačiau nusikaltėliai vykdytojai buvo paleisti į laisvę. Spauda primena Michailo Chodorkovskio procesą ir kad su verslininku buvo susidorota, neišsiaiškinus visų tariamo finansinio nusikaltimo aplinkybių, nes taip liepė Kremlius.

Kas dabar? Laikraščio „Novaja gazeta“ vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas pareiškė, kad byla dėl A. Politkovskajos nužudymo po išteisinamojo prisiekusiųjų verdikto Maskvos apygardos kariniame teisme trims kaltinamiesiems dar nebaigta. Formaliai ji bus grąžinta prokuratūrai, tačiau Maskvoje nedaug kas tiki, kad tikrieji nusikaltimo organizatoriai bus kada nors išaiškinti. Rašytojas V. Jarofejevas atskleidžia kitą liūdną tiesą: tokia bylos baigtis yra didelis smūgis Kremliaus įvaizdžiui pasaulyje, tačiau šalies gyventojai mažai domisi tiek teismo sprendimu, tiek ir apskritai centrinės valdžios autoritetu. Dabar daugelis rusų siekia išgyventi krizės sąlygomis, todėl kažkokios žurnalistės, kažkada demaskavusios valdžios veiksmus Čečėnijoje, likimas jų nedomina.

Vis dėlto šis įvykis tik uždega žalią šviesą panašiems nusikaltimams Rusijoje ir nusikaltėlių nebaudžiamumui. Apžvalgininkai rašo, kad, jeigu Maskva draugiškai tiesia ranką Vakarams ir tikisi jų supratimo, jai reikia įvesti tvarką savo namuose, ir viena iš svarbiausių sričių – žmogaus teisės.