Donaldas Trumpas ilgai grasino smogsiąs Venesuelai, kuri, jo nuomone, JAV užpylė narkotikais, sutramdysiąs Irano ajatolas, kurie, anot Vašingtono, žudo savo piliečius ir atnaujina branduolinę programą. Putinas aptilo, bet ruošiasi naujai atakai prieš Ukrainą, spėjama, per pačias pagal Julijaus kalendorių švenčiamas stačiatikių Kalėdas. Pasaulyje nieko naujo.

Bet metų pradžios apžvalgą pradėsiu nuo to, kaip Putinas apsikvailino. Pamenate, kaip jis D. Trumpui pasiskundė, esą 19 ukrainiečių dronų norėjo jį nužudyti, užskridę virš jo rezidencijos Naugardo srityje. Kad tai melagiena, Kyjivas įrodė iš karto: Ukrainos bepiločiai greičiausiai atakavo chemijos įmonę „Akron“, o nubrėžti dronų skrydžio liniją per dvi sritis iki Putino būstinės Valdajuje, kurioje jis net nebuvo, tėra prastas Rusijos žvalgybos tyrimo metodas. Amerikos žvalgyba padarė tokią pačią išvadą: tai buvo Kremliaus sukurpta melagiena. Apžvalgininkai įtaria, kad buvęs saugumietis taip nori ne tik pakenkti rengiamai taikos sutarčiai, bet ir ruošiasi atakuoti Kyjivą.

O štai kitu atveju Putinas apsijuokė kaip reikiant.  Mat, šeštadienį viešai buvo pranešta, kad Denisas Kapustinas, Rusijos savanorių korpuso, kuris Maskvos invazijos į Ukrainą metu vykdė reidus Rusijoje, vadas, žuvo fronto linijoje. Maskva apsidžiaugė ir už teroristu paskelbto radikalo likvidavimą skyrė pusę milijono dolerių. Tačiau po mėnesio nuo šios itin slaptos operacijos pradžios D. Kapustinas pasirodė viešai vaizdo ryšiu su Ukrainos žvalgybos vadovu, kuris jį pasveikino „sugrįžus į gyvenimą“. Taip pinigai nukeliavo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, o Maskva krito veidu į mėšlą.

Žinoma, mums svarbiau, kas gi vyksta aplink Venesuelą ir Iraną. Berašant šias eilutes, buvo gauti skubūs pranešimai: vidurnaktį į šeštadienį D. Trumpas įsakė bombarduoti Karakasą. Naktį į šeštadienį sostinėje pasigirdo sprogimai. Šeštadienį rytą pranešta, kad prezidentas Nicolas Maduro‘as su žmona sučiuptas savo miegamajame, nespėjęs įlįsti į bunkerį, ir išgabentas desantiniu laivu į JAV, kur Niujorko teisme sausio 5 d. jau turėjo būti pradėtas teisti.  Prieš pat šią ataką diktatorius spėjo padaryti reveransą prieš Vašingtoną, teigdamas, kad JAV gali laisvai naudotis Venesuelos resursais ir investuoti į šalies ekonomiką. Bet jau niekas nepadėjo.

Priminsiu, kad šios centrinės Amerikos šalies naftos rezervai yra mažesni tik už keturiolikos OPEC šalių atsargas ir 2023 m. duomenimis sudarė beveik 303 milijardus barelių (Rusija pagal jas tik aštuntoje vietoje, o Iranas – trečioje). Valstybių sąraše 30 mln. gyventojų turinti Venesuela užima pirmą vietą, o jos naftos atsargos penkis kartus didesnės negu JAV.

Ekspertai sprendžia mįslę, kodėl gabaus verslininko ir pragmatiškojo D. Trumpo nesudomino toks dosnus N. Maduro pasiūlymas? Atsakymas: JAV ir be jo leidimo dabar kontroliuos visą Venesuelos išteklių gavybą ir realizavimą. Bet lieka kitas svarbus klausimas: ar JAV tebelieka žmogiškųjų vertybių gynėja pasaulyje? 47-asis JAV prezidentas per šiuos metus savo veiksmais tai paneigė… Gi dabartinį išpuolį prieš Centrinės Amerikos valstybę apžvalgininkai vadina okupacija.

Iranas jokios dosnios rankos netiesia. Jis griebęsis kitos taktikos ir tebėra kovingas JAV kišimosi atžvilgiu. Bet gruodžio 28 d. Teherane kilę ir po visą šalį išplitę protestai Irano lyderių negali neraminti. Tūkstančiai žmonių nuo ekonominių reikalavimų perėjo prie politinių ir reikalauja ajatolos Ali Khamenei‘aus atsistatydinimo ir islamo respublikos politikos peržiūros.

Pernai rugsėjį Jungtinės Tautos atnaujino sankcijas Iranui, kurios buvo įvestos dar 2006 m. 2015-aisiais Joe Bidenas dali jų panaikino, kai Teheranas pažadėjo sumažinti branduolinės programos apimtis. Grįžimas prie sankcijų smarkiai paveikė šalies ekonomiką: krito nacionalinės valiutos kursas (1 doleris prieš trejus metus 430 tūkst. realų, 2025 m. vasarą – jau milijoną, o dabar – pusantro milijono), išsaugo kainos.  Jau penkerius metus infliacija siekia 30 – 40 proc. kasmet. Pernai produktai pabrango 70 proc., vaistai – 50 proc. Parduotuvės ėmė užsidarinėti. Šiame fone Iranas per birželį vykusį Izraelio antpuolį neteko beveik visos oro gynybos, daugelio pramonės įmonių bei kariuomenės vadų. JAV palaikė Izraelį Irano bunkerių bombardavimu…

Kol politologai ginčijasi dėl naujos JAV misijos planetoje (ar jos yra „taikos balandis“, ar „pasaulio žandaras“; keista, bet Vašingtonas Ukrainos atžvilgiu taikdario vaidmens imasi nenoriai), mums įdomesnė Rusijos pozicija šių dviejų konfliktų atžvilgiu. Putinas vėl turi laužyti „kagėbė“ išmuštruotą elgseną: kaip padėti Venesuelai ir Iranui, neužpykdant Amerikos? Juk vien tik skambių pareiškimų, raginančių nesikišti į šių šalių vidaus reikalus (ypač tęsiant karą Ukrainoje), Maskvai jau nepakanka. O gal kaip tik D. Trumpo žingsnis demonstruoja Kremliaus valdovui, kad jis buvo teisus?

Kaip į šį kėblų klausimą atsakytų mūsų naujametinių komentarų skaitytojas?

Pabaigai – toks keistas sveiku protu nesuvokiamas Rusijos Dūmos senatoriaus Andrejaus Klišo reikalavimas, kad Europos Sąjunga įvestų sankcijas JAV už jos veiksmus Lotynų Amerikoje. Čia tinka nebent daugtaškis…