Įsidrąsinęs Donaldas Trumpas nesustos, sako analitikai. Kaip grobuonis, pajutęs kraujo kvapą. Šiuo atveju – naftos. Venesuela, turinti didžiausius naftos išteklius pasaulyje (nusileidžia tik OPEC šalims kartui sudėjus) – skanus kąsnelis Jungtinėms Valstijoms, kurių ekonomika traukiasi, o skolos auga. Bet kada jos pasisuks į Grenlandiją?

Klausimas pavėluotas. Dar 2025-ųjų kovą J.D.Vance,as nuvykęs vizito į šią salą kritikavo Daniją dėl „nepatenkinamų santykių su grenlandiečiais“, pritarė jos nepriklausomybei ir pareiškė, jog „Amerika su Grenlandijos liaudimi derėsis tiesiogiai“. O gruodžio mėnesį D. Trumpas paskyrė Luizianos gubernatorių 54-rių metų respublikoną Jeffą Landry specialiuoju pasiuntiniu šioje saloje. Paskyrimas sukėlė daug klausimų, nes  valstijos ir salos administracinius centrus tiesiai skiria apie 4600 kilometrų… Mat, artimesnių valstijų vadovai visi yra demokratai… Vašingtonas ėmė pilna burna šaukti, kad ruošiasi aneksuoti ją, nes Kinijos veržimasis į Arkties regioną gresia Amerikos nacionaliniam saugumui.

D. Trumpas žino, ką daro. Vidinė politinė padėtis saloje jam palanki. Iš 57 tūkst. joje gyvenančių žmonių dauguma pasisako už visišką nepriklausomybę nuo Danijos Karalystės. Dauguma jų apie 89 proc. – eskimų tautai artimi inuitai, kas inuktito kalba reiškia paprasčiausiai „žmonės“, beveik visi evangelikai liuteronai.

D. Trumpas mėgsta svaidytis terminais. Rusijos atžvilgiu jie virto tik tuščiais žodžiais, bet štai N. Maduro‘ą patvarkė ne po ilgų grasinimų. Leidinys „Politico“ rašo, kad JAV kontrolę Grenlandijai nustatys liepos 4 d., ir ši pergalė bus skirta Jungtinių Valstijų nepriklausomybės 250-mečiui. Gi D. Trumpai svarbi ir kita data: savo patriotinius jausmus jis gali patvirtinti per tarpinius rinkimus lapkričio mėnesį.

Klausimas visai ne datose, bet – kodėl JAV taip gviešiasi šios Arkties salos? D. Trumpas kalbėdamas telefonu su Danijos premjere Mette Fredericson buvo ypač agresyvus, nevengė konfliktinio bendravimo ir jokiais argumentais nepatvirtinamo aneksijos motyvo, kad, esą, Kinija baigia užvaldyti Arktį. Iš tiesų, Grenlandija turi strateginę reikšmę įsisavinant Arkties turtus, o salos sostinė Nuukas yra arčiau Vašingtono negu Kopenhagos. Pro jos krantus praeina Šiaurės Vakarų jūros kelias, ypač svarbus Šiaurės Amerikos laivybai.

JAV nuo seno siūlo pirkti Grenlandiją. Po to, kai iš Rusijos 1867 m. įsigijo Aliaską, apetitai išaugo: tuojau pat išsiuntė pasiūlymą į Kopenhagą, o 1946 m., kai čia JAV įkūrė savo karinę bazę NATO jurisdikcijoje, vėl pakartojo savo ultimatyvią iniciatyvą. „Politico“ tvirtina, kad šis karinis konfliktas būtų kur kas trumpesnis, negu D. Trumpo operacija Karakase. Danija neturi pajėgumų, o gal ir ryžto pasipriešinti JAV. Apie ją kaip Aljanso narę net nekalbama…

Kaip elgiasi ES? Kaip ir išpuolio Venesueloje atveju – ramiai, taikiai, draugiškai. Mat, nenuspėjamas ir ūmus D. Trumpo charakteris kaip reikiant įbaugino Briuselį… Rusija ir Kinija pasipiktino, nes jaučia, kad JAV įsigalėjimas Arktyje pakerta jų pozicijas.

Vašingtonas aneksuoti salą gali keletu būdų: paveikti Grenlandijos piliečių nuotaikas ir, apeinant Danijos vyriausybės jurisdikciją (ji autonomijai yra gana ribota), sudaryti sandėrį, panašų į Laisvos asociacijos sutartį (Compact of Free Association, COFA), kokią JAV kongresas ratifikavo 1986 m. su Maršalo salų respublika, Mikronezijos federacinėmis valstijomis ir Palau respublika. Iki 2043 m. pratęsta sutartis šiems valstybiniams dariniams suteikė galimybę gauti juntamą JAV paramą, o Vašingtonui – užimti geras pozicijas tarptautinėje rinkoje.

Žinoma, numatoma operacija Grenlandijoje skirsis nuo invazijos į Venesuelą, bent jau juridiniu požiūriu. Tačiau rezultatas tas pats: diktatoriški D. Trumpo užmojai pirmiausiai skirti įbauginti nekenčiamų režimų lyderius, tačiau vienas iš jų Putinas kol kas maudosi „neliečiamybės“ voniose. Bent kol kas…