Vos pusmečiu už JAV prezidentą Donaldą Trumpą jaunesnis specialusis jo pasiuntinys Baltarusijoje Johnas Purcellis Coale’as (abu jie šiemet sulauks 80-ties), kuriam nepavyko misija Ukrainoje, patyrė nepaprastą slavišką svetingumą: jis antrą kartą paviešėjo pas Lukašenką. Ir nepaprastai tuo džiaugėsi…

Tiesa, prieš kelionę į Minską J. Coale‘as apsilankė Vilniuje, kas sukėlė Lukašenkos pavydą: vėliau svečiui jis patars skristi tiesiai į Baltarusijos sostinę – „miestą didvyrį“, kaip gyrėsi „batka“. Vilniuje JAV pasiuntinys susitiko su ištikimais Lukašenkos simpatikais parlamentarais Ignu Vėgėle ir Rimu Jonu Jankūnu bei europarlamentaru Petru Gražuliu. Pastarieji svečią mėgino įtikinti, kad kone visa Lietuva pasisako už baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per mūsų šalies teritoriją ir draugystės su Minsku atgaivinimą. Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Inga Ruginienė nebuvo tokie įsitikinę ir atsargiai vertino raginimą atkurti ryšius su Baltarusija.

Antrą kartą nuo lapkričio atvykęs į Minską pasiuntinys pateko į stiprų „batkos“ glėbį. J. Coale‘as buvo perspėtas, kad Lukašenka mėgsta „paplepėti ir pajuokauti“, todėl, esą, reikia atitikti jo bendravimo stilių. Po kelionės grįžęs į JAV Makeino (McCain) institute Arizonoje pasiuntinys gyrėsi patyręs „nuostabų“ Lukašenkos svetingumą, pataikavęs šeimininkui, sakęs, jog europiečiai – tai „saujelė šunsnukių“.

Penkias valandas išklausęs „batkos“ monologą, dar dvi valandas sėdėjo už gausiai nukrauto vakarienės stalo, kur netrūko stipriųjų gėrimų. Šeimininkas ne tik pats gėrė firminę „President vodką“, kėlė tostus už D. Trumpą ir Ameriką, bet vertė tai daryti ir svečią. Kaip pasakojo J. Coale‘as, jis išlenkęs dvi taureles, tada pasiskundęs skrandžiu ir kitas šešias, pagal seną slavišką paprotį, paslapčia išpylęs po stalu… Kiti JAV delegacijos nariai to nedarę ir gerokai įkaušę, tad pokalbis buvo tik dar nuoširdesnis ir draugiškesnis…

D. Trumpo advokatas (J. Coale‘as turi teisininko išsilavinimą) į Minską išsiųstas ne šiaip sau: JAV ieško pigių trąšų tiekimo rinkų, nes prasidėjus karui Irane, kartu su degalais jos brangsta, o santykiai su pagrindine šios medžiagos tiekėja Kanada komplikuojasi. Hormuzo sąsiaurio uždarymas sutrikdė 58 proc. kalio ir 20 proc. fosforo trąšų tiekimą. Buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m., praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo iškart represijas padėjęs Lukašenka.| 2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir ES. Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Šio vasario pabaigoje ES pratęsė sankcijas Baltarusijai, kurios taikomos ir baltarusiškoms trąšoms. Manoma, kad Klaipėdos uosto Birių krovinių terminalas prarado apie 100 mln. eurų per metus. O juk prieš 13 metų tuometinis Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius džiaugėsi, kad Lietuva ir Baltarusija kurią „bendrą ekonomiką“…

Neseniai Vašingtonas atšaukė sankcijas Baltarusijos bankui „Belinvestbank“ ir Plėtros bankui, taip pat šalies Finansų ministerijai, trąšų kompanijoms, tarp kurių – ir „Belaruskalij“. Berlyno „Carnegie center“ duomenimis, iki karo Ukrainoje pradžios pagrindinis Maskvos sąjungininkas Lukašenka kasmet kalio trąšų eksportavo už 2,5 mlrd. JAV dolerių, o apie 90 proc. šios produkcijos keliaudavo per Lietuvą. Nuo pat karo pradžios jis savo trąšas gabena per Rusijos uostus, o tai keliskart brangiau. Kreipęsis į tarptautinį arbitražą (jo sprendimo laukiama tik kitąmet) Minskas paskaičiavo, kad jo nuostoliai sudaro apie 12 mlrd. eurų.

Taip trąšos tapo Lukašenkos represinės ir Putinui ištikimo politikos įkaitėmis. D. Trumpas į tai žvelgia labai pragmatiškai, nors Vašingtonas akivaizdžiai ir nespaudžia Vilniaus vėl pulti glebėsčiuotis su Lukašenka, kaip kažkada bičiuliavomės vadovaujant Daliai Grybauskaitei, o tuo labiau Algirdui Brazauskui. Laikai pasikeitė, ir tas pokytis priklauso ne nuo Lietuvos.

Lankstydamasis Amerikai Lukašenka bijo pasakyti tiesiai šviesiai: užkertu kelią nelegalių migrantų ir balionų siuntimui į kaimynines šalis, paleidžiu visus politinius kalinius, kurių jo kalėjimuose liko apie 1150, stabdau Rusijos karinę ir ekonominę invaziją į savo šalį, atsiriboju nuo paramos jo karui prieš Ukrainą, o jūs atnaujinate trąšų tranzitą ir naikinate sankcijas… Aišku, ko jis bijo – Putino! To paties, kuris kaimyninę šalį pavertė galimos atakas prieš NATO placdarmu. Antai, jos teritorijoje nuspręsta įkurdinti rusų dronų paleidimo štabavietę…

Ar tokiomis sąlygomis su šiais režimais galima draugiškai siurbčioti „vodką“?