Vokietija vėl stengiasi tapti Europos lydere. Jos neviešos varžybos su Prancūzija ir jau nebe ES nare Didžiąja Britanija, atrodo, kol kas vyksta Berlyno naudai. Ypač dabar, kai žemynui grasina bendras priešas Putino Rusija, na ir iš dalies – Donaldo Trumpo Amerika. Continue reading…

Išėjo VORUTA žurnalo 2025 m. kovo (I ketvirčio) numeris (Nr. 1 – 887). Jame – mano įvadinis straipsnis aktualia tema: “Sąmokslo grandinė: Hitleris – Stalinas – Trumpas – Putinas”, kaip kuriamas naujas Miunchenas-2.

Nauji Stalinas ir Hitleris. XXI amžiaus monstrai – Putinas ir Trumpas. Artėja dar vienas pasaulio pasidalijimas. Trys galios poliai – JAV, Rusija ir Kinija. Atsiranda Miunchenas – 2. Kartojasi prieškaris…

Tokie ir kitokie straipsnių pavadinimai drebina Rytų ir Vakarų žiniasklaidą. Vieni jų remiasi Antrojo pasaulinio karo išvakarėmis, kiti apskritai nuklysta į tolimąją istoriją, kai Europoje siautėjo jėga grįsti nuožmūs karai ir konfliktai. Continue reading…

Pastarosiomis savaitėmis žmonės gaudo kiekvieną išsireiškimą ir net žodį, pasakytą iš Maskvos ar Vašingtono. Jie tikisi pozityvių žinių. Deja, jų maža. Kaip ir prognozuota, nei Putino pažadai per tris dienas užimti Ukrainą, nei Trumpo kliedesiai per 24 valandas atkurti taiką, nei mūsų visų viltys, kad Vakarai greitai privers Rusiją baigti šį karą, – tėra lūkesčiai, o ne reali tikrovė. Brutali jėga – šio laikmečio lemiamas veiksnys. Continue reading…

Prieš 35 metus, 1990 – ųjų kovo 14 d., praėjus vos keletui dienų po Nepriklausomybės atkūrimo akto priėmimo Lietuvoje, Sovietų Sąjungoje buvo priimtas įstatymas dėl SSRS prezidento posto įsteigimo ir 6 – ojo konstitucijos straipsnio pakeitimų. Pagal jį SSKP neteko vadovaujančio vaidmens statuso, o komunistai turėjo pasitraukti į istorijos paribį. Continue reading…

Kovo 11 – osios 35 – osios metinės mums primena ne tik kaip buvo sunku, bet ir kaip reikėjo skubėti, būti ryžtingiems ir vieningiems. Siūlome kiek pataisytą ir papildytą ankstesnių metų komentarą, skirtą šiai iškiliai datai.

Prisimenu: tas vakaras prie televizoriaus buvo kažkoks neramus. Sekiau vakarinį Aukščiausiosios Tarybos posėdį, ir širdyje kirbėjo sumišę jausmai: nejaugi išdrįsime, ar nepabūgsime, o kas po to? Kai AT pirmininku patvirtintas Vytautas Landsbergis 22 val. 44 min. žodžiais „Aktas priimtas. Sveikinu Aukščiausiąją Tarybą, sveikinu Lietuvą“ paskelbė apie atkurtą Lietuvos respublikos Nepriklausomybę, jutau ir pasididžiavimą savo drąsia šalimi, ir nerimo ženklus. Nė nepastebėjau, kaip įsipyliau stiklelį ir su žmona apsikabinome…

Continue reading…

Vasario pabaigoje lyg pavasarinė griūtis – geopolitinių permainų lavina. Naujas Europos perdalijimas tęsiasi, ir kaip prieškariu jame reiškiasi vėl du veikėjai. Ukraina tampa tik šio naujojo Miuncheno įkaite, o du buvę mirtini priešai – Maskva ir Vašingtonas – žengia susikibę už rankyčių. Kol kas. Istorinė atmintis pataria, jog tai apgaulė: Trumpas ir Putinas netrukus gali vienas kitam smogti.

Bet paprastai tarp blogų naujienų atsiranda ir geresnių. Turiu galvoje rinkimus Vokietijoje. Šią šalį savaip prisimena dažnas mūsų skaitytojas. Šių eilučių autoriaus atmintis siekia tą metą, kai netrukus bus išgriauta garsioji dvi Vokietijas skyrusi siena. Tada pagal į VFR nutekėjusią lietuvės atsiųstą (jos komentarą netrukus perskaitysime) kvietimą kirtome Čarlio punktą pakeliui į Vakarų Berlyną ir, žinoma, iš nuostabos likome išsižioję: prabanga, kokios nebuvome regėję sovietinėje Lietuvoje, laisva mintis, malonus, nors ir griežtas vakariečių elgesys mus stebino. Persitvarkymo Sąjūdžio apimtoje ir laisvės mitingais kunkuliuojančioje Lietuvoje apie Vakarų vertybes galėjome dar tik pasvajoti. Net ir kuklus gimtadienis vadinamuose E. Honeckerio rūmuose ar nakvyne „žiguliuose“ pačiame Rytų Berlyno centre mums atrodė lyg laisvės alsavimas…

Nuo tų laikų prabėgo gal 40 metų. Kaip ir KGB, žlugo „Stasi“, išnyko koktus E. Honeckerio įsisiurbimo į L. Brežnevo lūpas jausmas, suartėjo abiejų Vokietijos dalių gyvenimo lygis. Bet mes, kaip ir visa Europa, vis tiek žvelgiame į šią susivienijusią šalį kaip į VFR. Nuolat siūbuojantis politinis šalies laivelis – nuo krikščionių demokratų sąjungos iki socialdemokratų ir „žaliųjų“ – neleidžia stipriai nusivilti, jog Berlynas nebus patikimu žemyno centru. Nepaisant ją užpuolusių ekonominių sunkumų, šalis išlaikė tą svyravimo amplitudę, o per paskutinius sekmadienį įvykusius rinkimus – dar ir patvirtino sieksianti išlaikyti visuotinai pripažintas vertybes. 208 vietas bundestage užimsiančios krikščionių demokratų sąjungos (CDU/CSU) lyderis 69-rių metų Friedrichas Merzas bus ir Vokietijos kancleris, kartu su Olafo Scholzo socialdemokratais (SPD) ir galbūt 55-mečio Roberto Habecko „žaliaisiais“ (GRÜNE) formuos vyriausybę.

Tačiau tarp šių trijų nugalėtojų įsiveržė ir 152 mandatus iškovojusi 45-rių Alice‘os Weidel „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kuri reiškia atviras simpatijas Rusijai, ketina nutraukti paramą Ukrainai ir smarkiai apriboti imigraciją. Vargu, ar nugalėtojai sudarys koaliciją su ja, nes Vokietijoje veikia vadinamosios „ugniasienės“ arba „sanitarinio kordono“ (Brandmauer)  – draudimo sieti save su ultra dešiniosiomis politinėmis jėgomis – nuostata.  Bet visi sutaria, kad 733 vietų parlamente AfD pagadins daug kraujo valdantiesiems…

Štai kaip politinę Vokietijos ateitį komentuoja išeivė iš Lietuvos, garsi Hanoveryje dirbanti psichoterapeutė Ruth Schulz-Jagutis, šiuo metu pagal Ajurvedos programą esanti Šri Lankoje.

„Manau, kad galime laukti chaoso. Mes vėl turėsime GroKo (Große Koalition) – didžąją koaliciją. Neabejotina, kad AfD liks opozicijos vadove. Iki šiol F. Merzas ir kitos partijos kalbėjo apie „ugniasienę“, kuri juos skirs nuo AfD. Bet tikrovė tokia, kad savo kai kuriuos naujus įstatymus galės įteisinti tik su AfD pagalba. Kas gali atsitikti, mes jau pamatėme 31 sausio 31 d., kai norėta įtvirtinti nauja įstatymą, ribojantį nelegalią migraciją. Tada daug kas iš CDU delegatų ir net iš FDP balsavo prieš. Po to kairieji ir žalieji demonstrantai demonstravo priešais CDU centrinį biurą. Buvo kalbama apie „ugniasienės“ pažeidimą. Visa tai pakenkė F. Merzui ir pridėjo dar kelis procentus AfD.

Kas bus toliau? Ar bundestage negalima bus priimti įstatymų, už kuriuos balsuos AfD? Arba jei AfD ir balsuos už juos, kai kurie CDU delegatai bus vėl prieš? Kas atsitiks su opozicija, kurios vadove dabar bus Alice Weidel, kurios reitingai auga? Ar ji sutiks taip pat tapti kairiųjų ir „žaliųjų“ vadove?  Šie klausimai ne mažiau svarbūs negu naujos vyriausybės sudarymas. Ypač turint galvoje perspektyvą: juk vėliausiai po dviejų metu bus nauji rinkimai ir tada AfDbus dar populiaresnė…. Beje, nesunku pastebėti, kad rusų emigrantai, nesvarbu žydų ar vokiečių kilmės ir turintys vokišką pasą, beveik 90 – čia proc. balsuoja už AfD. Antai, Hanoveryje yra gal penki rusu supermarketai. Aš ten dažnai apsilankau, nes ten daug lietuviškų maisto produktų. Jie visada pilni žmonių, prijaučiančių politiniams radikalams“.

Ponios Rūtos paklausiau apie būsimo kanclerio užsienio politikos pozicijas.

„Jis ir toliau sako, kad pasiruošęs Ukrainai duoti sparnuotąsias raketas Taurus. F. Merzas tvirtina: „Tik jei Ukraina bus stipri, rusų prezidentas Putinas pasiruošęs su ja bendradarbiauti. Mes norim, kad šis baisus karas galų gale baigtųsi ir Europoje vėl būtų taika. Tam reikia, kad Ukraina būtu tokioje padėtyje, kad galėtų save ginti. Mūsų karinės paramos tikslas – karo baigtis ir taikos atkūrimas“. Žinoma, patvirtinti šiuos žodžius darbai bus be galo sunku, nes SPD – būsimas koalicijos partneris pasisako prieš šių ginklų siuntimą, o opozicijon patekusi AfD ir pati Die Linke irgi prieš. „Žalieji“ atvirai dar nepareiškia savo tvirtos pozicijos“.

Suprantama, kad dar per anksti vertinti ar džiaugtis naująja Vokietijos vyriausybe, kuri, beje, kaip ir Paryžius, Briuselis ar Londonas, dairosi į naują Amerikos „Karalių“. Tiesa, dėl savo reformatorių užmojų F. Merzas taip pat vadinamas „Europos Trumpu“.