Kai amerikietiška demokratija braška per visas siūles, Lietuvoje ji klesti visu savo nežabotu gražumu. Parašiau ir galvoju: ar pakaks argumentų? Juk skaitytojas gali tik nusišypsoti, jeigu lyginsi „neribotų galimybių“ Ameriką su mažyte, nebent pačia save aukštai vertinančia šalimi. Continue reading…
Prieš 75 metus įkurta NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija) buvo visai netoli neeilinio sprendimo, kad į Aljansą įstotų Rusija. Persilaužimas įvyko 1997 metais, kai Rusijos prezidentu dar buvo Borisas Jelcinas. Tiesa, tuomet jis pripažino, kad kovą su JAV prezidentu Billu Clintonu Helsinkyje pasirašytas Pagrindinis Rusijos ir NATO aktas buvo „priverstinis žingsnis“. Continue reading…
Diktatoriai ar į juos besilygiuojantys nesnaudžia: V. Orbanas – į Kyjivą, Maskvą ir Pekiną, N. Modis – pas Putiną. Pastarasis glosto vaikučių galveles uždarant parodą – forumą „Rusija“ Maskvoje ir tuo metu smogia raketomis didžiausiai Ukrainoje vaikų ligoninei „Okhmatdyt“ Kyjive, ypač sunaikindamas dializės korpusą, o paruošti operacijoms mažamečiai taip ir liko gulėti ant skeveldromis prismaigstytų operacinių stalų… Tą liepos 8 – ąją visoje Ukrainoje žuvo 42 žmonės, keli šimtai sužeista. Tiesą sakant, vaizdai baisūs. Continue reading…
“Mus visus valdo tik vienas – laikas“, – pasakė kažkoks garsus filosofas, ir jis buvo teisus. Prabėgo Dainų šventės 100-mečio šurmulys, nuščiuvo patriotinis Valstybės dienos pakilimas. Dabar vieniems atėjo atostogų metas, kitiems – sunkių rūpesčių ir darbų periodas. Pasaulis gyvena panašiu ritmu. Atokvėpio nėra. Continue reading…
Pranešdami naujienas dažnai sakome: yra gerų ir blogų žinių. Geros žinios – tai ukrainiečių didvyriškos pastangos ginti savo žemę, V. Zelenskio komandos atkaklumas nesusigundant saldžiomis Rusijos ir Vakarų pasakomis apie būtinybę bet kokia kaina ir nežmoniškomis aukomis siekti vienašališkos taikos. Dar gaunamos viltingos žinios, kad pirmojoje liepos pusėje Milvokyje (Viskonsino valstija) vyksiančiame 75-me NATO viršūnių susitikime Ukraina gaus pažadą pradėti derybų procesą, ruošiantis stoti į Aljansą. Continue reading…
Lietuva negali be eilinės erzelynės: štai vėl iš kapo keliame Lietuvai atsidavusį diplomatą ir patriotą Kazį Škirpą. Kas su valdžios nesankcionuotu atminimo lentos kabinimu, kas su „kuvaldomis“ ir rankų išsukinėjimais senjorams, kas su sausa ir akla savivaldybės klerkų teisine retorika… Continue reading…
Kas sakė, kad vasara – atostogų metas? Politikus įaudrina ne tik treji šiemet vykstantys rinkimai, bet ir tarpusavio rietenos. Mes tik ką aikčiojome dėl promaskvietiškojo kandidato Eduardo Vaitkaus populiarumo ir svarstėme, kaip gi čia atsirado dvi Lietuvos. Paskui nustebino Petro Gražulio taiklus šūvis rinkimuose į Europarlamentą ir jo juokingi ketinimai susprogdinti ES iš vidaus. Galų gale prisidirbo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kuri anksčiau su likimo bičiuliu Arvydu Anušausku buvo populiariausi dešiniųjų Vyriausybės nariai. Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos lyderės Vilijos Blinkevičiūtės išsisukinėjimai, ar ji pasiliks Briuselyje, ar sutiks su Prezidento siūlymu tapti premjere, priminė nekaltos mergelės maivymąsi, kuris labai nepatiko rinkėjams, ir politikei per antruosius rinkimus teko gana skaudžiai užmokėti. Kažin, kokių dar politinių razinų sulauksime prieš spalį įvyksiančius Seimo rinkimus? Continue reading…
Birželio viduryje, tarsi primenant pasauliui plėšikišką Hitlerio karo žygį į Rytus, įvairiose Europos vietose vyko forumai, skirti pasipriešinti agresoriui, apginti skriaudžiamus ir ieškoti kelių į taiką. Italijos pietuose rinkosi galingųjų klubo G7 lyderiai, numatę 50 mlrd. dol. pagalbos Ukrainai paketą ir pareikalavę iš Rusijos sumokėti 486 mlrd. dolerių už Ukrainai padarytą žalą, Briuselyje posėdžiavo ES vadovai, jau birželio 25 d. numatę pradėti derybas dėl Ukrainos ir Moldovos stojimo, NATO gynybos ministrai svarsto dėl privalomo 40 mlrd. dolerių skyrimo Ukrainos gynybai, aktyviai ruošiamasi Aljanso viršūnių susitikimui Vašingtone liepos 9 – 11 dienomis. Continue reading…
Vos ne kasmet, artėjant pirmųjų trėmimų metinėms arba oficialiai Gedulo ir vilties dienai, rašau vieną ir tą patį: primenu tuos baisius ketvirto dešimtmečio birželius – Lietuvos okupaciją, pirmąsias tremtis ir karo pradžią. Viename komentare netgi paklausiau: ar šiandien galimi trėmimai? Tuomet vienasjaunas politologas nesuprato: o kas ir kur lietuvius tremtų? Continue reading…