Didysis Tėvynės karas: už kokią tėvynę kovota?

Apie Antrąjį pasaulinį ir Didįjį Tėvynės karus rašyta, prirašyta. Vienas prasidėjo nacistinės Vokietijos įsiveržimu į Lenkiją. Beje, jį išprovokavo Rytprūsiuose gimęs suvokietėjęs lietuvių kilmės SS šturmbanfiureris, 28-erių metų Alfredas Helmutas Naujokas (Alfred Helmut Naujocks arba Naujokaitis), vadovavęs operacijai Gleivico radijo stotyje, paskui liudijęs Niurnberge ir po karo parašęs prisiminimų knygą „Žmogus, kuris pradėjo karą“ („The Man who Started the War“).

Kitas, kurį geriau vadinti Vokietijos ir SSRS karu, įsiliepsnojo beveik po dviejų metų, kai A. Hitlerio kariauna netruko ir pusmečio pasiekti Maskvos prieigas. Lietuvą, kuri birželio 22-ąją jau buvo sovietų okupuota ir joje buvo dislokuota apie 130 tūkstančių sovietinių kareivių, naujieji okupantai pražygiavo per keletą dienų. Continue reading…

J. Marčiukaitis: menininkas ir Lietuvos patriotas

Mus supa iš tiesų neeilinės asmenybės. Vienos nueina į užmarštį, kitos palieka ryškų pėdsaką savo Tėvynės ir net pasaulio padangėje. Rubrikoje „Istorija ir žmonės“ – naujas žurnalisto Česlovo Iškausko pasakojimas apie dar vieną mūsų kraštietį.

Marčiukaičių pavardė panemunės apylinkėse gana dažna. Įvairūs šaltiniai mini skirtingus šios plačios giminės vardus – nuo knygnešių, gabių menininkų ir valdžios atstovų bei partizanų iki jaunų verslininkų ir mokslo šviesuolių, koks buvo pernai mus palikęs garsus Lietuvos inžinierius ir ekonomistas Sigitas Juozas Marčiukaitis.
J. Adomaitis savo 2002 m. leistoje knygelėje mini Motiejų Marčiukaitį, kuris 1918 m. gruodį buvo išrinktas į pirmąją nepriklausomos Lietuvos Balbieriškio valsčiaus tarybą. Tai vienas iš J.Marčiukaičio brolių. Rinkimuose dalyvavo 453 rinkėjai, kurie išrinko 9 savivaldos narius. Beje, jis minimas ir kaip vienas iš pirmųjų valsčiaus vadovų, o trečiasis iš eilės buvo šių eilučių autoriaus dėdė Mikas Iškauskas. Continue reading…

Juodasis birželis: ar šiandien galimi trėmimai?

Apie trėmimus pasakyta daug. Dar daugiau nepasakyta. Nemažai ir iškraipymų, sąmoningo noro deportacijas paversti „socialiai svetimo elemento iškeldinimo“ į atokiausius SSRS rajonus operacija, kova su buožėmis, ardomaisiais elementais, nacionalistiniu pogrindžiu. Kiti gi, dažniausiai visokių „liaudies gynėjų“, sovietinių palaižūnų palikuonys vieno kito bandito, kriminalinio tų laikų nusikaltėlio suėmimą paverčia visos tautos nuodėme. Kaip sakoma, margas svietas yr… Continue reading…

Prisidengę kova prieš rasizmą

Nušniokštė nugriaudėjo protestų banga Jungtinėse Valstijose, virtusi prievarta ir smurtu. ji lyg gūdus aidas nusirito per visą pasaulį, neaplenkdama net Vilniaus. Paskui atsirado kiti mitingai ir eisenos – ginančios policiją ir jos veiksmus, raginančios nemažinti jos finansavimo. Pasaulis šurmuliuoja, laikinai užmiršęs pandemiją. Continue reading…

Dosni vasaros pradžia

Koks nors saliamonas apie praėjusią savaitę pasakytų: buvo visko. Pradėjome Tarptautine vaikų gynimo diena, o užbaigėme – Tėvo diena, tarsi akcentuodami, kad birželio pradžia turi būti „įrėminta“ šeimos naratyvu. Šios šeimyninės šventės kiek kitokią prasmę įgauna esant karantino suvaržymams.

Jų atlaisvinimas tautiečiams tapo gera pamoka: jie puolė švęsti šeimos šventes, susitikinėti su artimaisiais, glebėsčiuotis ir linksmai puotauti užstalėse. Ir iškart CEBIT-19 perspėjo: vos per keletą dienų – keliasdešimt naujų infekcijos nešiotojų. A. Verygą tai verčia pristabdyti priešrinkiminius arklius: kažin, ar birželio 16-ąją karantinas bus atšauktas. Continue reading…

Jaunų pavasaris

Šiemet pavasaris šykštus: padalina po vieną šiltą gražią dieną, ir tuo turime džiaugtis. Kaip sakoma, ačiū ir už tai. Jau tokie neramūs šie metai. Bet tokia žmogaus prigimtis: jis skuba atsitiesti, išsiveržti iš vienatvės, atkurti tai, kas sugriuvo, įžvelgti šviesą tunelio gale.

Pirmiausia šitai jaučiame tarp jaunimo. Nugriaudėjo paskutinis skambutis. Šįkart jis buvo kitoks, taip sakant, aidintis gryname ore. Gražu stebėti, kaip linksmai merginos ir vaikinai pasakoja apie savo mokslus, karantiną ir ateities planus. Mokykimės iš jų, niurzgliai! Continue reading…

Rinkiminiai viražai ir razinos

Praėjusi savaitė lyg ir niekuo neypatinga. Na, vienai dienai sugrįžo žiema, vėsus vėjuotas pavasaris niekur nesitraukia, atpalaiduojamos karantino vadelės, vis dažniau girdisi rinkiminiai barniai, Susisiekimo ministras vėl užlipo ant to paties grėblio.

Lietuva bando žengti koja į koją su kitomis valstybėmis, atlaisvindama gana griežtus karantino varžtus. Vyriausybė žvalgosi ir į kairę, ir į dešinę, bandydama įtikti ir verslui, ir žmonėms, ir dar prisibijodama viruso grėsmės. Ir ne tik. Būsimi rinkėjai valdantiesiems tarsi sako: nepanaikinsite karantino, mes jūsų nerinksime. Ir štai jau bręsta planas, kaip nuo birželio paskelbti, jog su pandemija Lietuvoje susidorota. Continue reading…

Taivano stebuklas. Ko bijo Lietuva?

Taivanas – tik nedidelė kalnuota sala Azijos monstro Kinijos Liaudies Respublikos pašonėje. Jos plotas – vos du trečdaliai Lietuvos ploto, bet užtat gyventojų daugiau kaip 8 kartus daugiau. Bet Taipėjaus skleidžiamas garsas girdimas visame pasaulyje. Lietuva, deja, tam garsui kurčia. Continue reading…

Kai pergalė prilygsta agresijai…

Beveik metus įvairiuose Suvalkijos kaimuose nuo mobilizacijos į sovietinę kariuomenę slapstęsis, mano tėvas, statęs ir įrenginėjęs namus, pagaliau buvo sučiuptas, kai grįžo pasikeisti drabužių. Iki karo pabaigos buvo likę keletas savaičių, bet jo kanonada Europoje dar ilgai netilo. Su kitais miestelio vyrais jis buvo išgabentas į Vengriją kariuomenės užnugaryje vežimu gabenti maisto produktus. Continue reading…

Danajai iš Vyriausybės

Grupė Seimo narių konservatorių parengė Atmintinų dienų įstatymo pataisą, kad gruodžio 5 – oji būtų minima kaip Padėkos savanoriams diena. Kodėl jos negalime minėti siaučiant pandemijai, jau šiandien, trys pataisos iniciatoriai aiškina, kad JTO Tarptautinė savanorių diena už ekonominę ir socialinę plėtrą, dar vadinama Savanorystės diena, būtent tądien minima dar nuo 1985 m. Continue reading…