Senas kremlinės propagandos šulas Dmitrijus Kiseliovas traukiasi iš savo apžvalginės televizijos laidos „Vesti nedeli”, kurią jis vedė 14 metų, vedėjų. Šaltiniai pranešė, kad sprendimas buvo priimtas Kremliuje. Patyrusį propagandistą pakeis Dūmos deputatas iš partijos „Vieningoji Rusija” Jevgenijus Popovas. D. Kiseliovas lieka televizijoje „Rossija 1” ir nuo rugsėjo 6 d. kas sekmadienį 22 val. ves savo laidą „Kiseliov”.
Ši naujiena apie 72 metų žurnalisto nušalinimą gal ir nebūtų mums tokia svarbi (Kremlius valo ne tik kritikuojančių karą Ukrainoje gretas, bet ir jam bent mažiausią įtarimą keliančius žurnalistus), bet ir tam tikros jo sąsajos su Lietuva.
Portalas Echofm.online rašo, kad 1954 m. balandžio 26 d. gimęs D. Kiseliovo tėvai buvo kilę iš daugiavaikės valstiečių šeimos Tombovo gubernijoje, o pats žurnalistas filologo išsilavinimą gavo Leningrado universitete ir 1978 m. atėjo į SSRS „Gosteleradio“ komitetą. Jis dirbo Norvegijos bei Lenkijos redakcijose, paskui Radijo anglų kalba pasaulinėje tarnyboje.
2012 m. pradėjo vesti laidą „Vesti nedeli“ ir tapo kompanijos „Rusija šiandien“ generaliniu direktoriumi. Nuo to laiko jo ištikimybė Kremliui sumušė visus lūkesčius. Bet 9-ojo dešimtmečio pradžioje, kai ėmė byrėti Sovietų Sąjunga, jo veikla buvo kitokia.
1991 m. sausį, kai Vilniuje siautėjo OMON‘as, D. Kiseliovas atsisakė skaityti pranešimus apie pogromus Sausio 13-osios naktį ir buvo nušalintas nuo informacinių programų. Vėliau jis aiškino, kad tie pranešimai nenurodant šaltinių buvo prasimanymas…
Į valdžią Vilniuje atėjusi LDDP valdžia suskubo tai įvertinti, ir prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas 1994 m. sausio 11 – ąją apdovanojo D. Kiseliovą Sausio 13-osios Atminimo medaliu „už indėlį į tarptautinį Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą“ bei trečiųjų išpuolio prie Vilniaus TV bokšto metinių proga. Tuomet žurnalistas dirbo „Ostankino“ telekompanijos korespondentu Skandinavijos šalyse. Tada buvo apdovanotas ir jau prieš keliolika metų sraigtasparnio katastrofoje žuvęs oftalmologas, Rusijos tarpšakinio mokslinio-techninio komplekso „Akies mikrochirurgija“ direktorius Sviatoslavas Fiodorovas, siūlęs vadinamuosius „alytnamius“ statyti Pamaskvėje…
Po 20 metų, 2014 m. balandžio 3 d., prezidentė Dalia Grybauskaitė panaikino šį jo apdovanojimą. Kadangi ES sankcijų sulaukusį D. Kiseliovą palaikanti kita TV žvaigždė Tatjana Mitkova tiesioginiame NTV eteryje tokio medalio atsisakė, tų metų balandžio 14 d. prezidentė iš apdovanotųjų išbraukė ir ją. D. Grybauskaitė dekrete buvo rašoma, kad D. Kiseliovas „diskreditavo apdovanojimo garbingu medaliu vardą, o savo programose tyčiojasi ir fundamentalių laisvės ir demokratijos vertybių“.
Taip buvę Lietuvos bičiuliai ir rėmėjai virto Kremliaus ruporais, o nuo invazijos į Ukrainą ir Krymą 2014 m. jų laidos iš tikrųjų tapo priešiškos ne tik ukrainiečių kovai, bet ir jų palaikančių pozicijoms. Tiesa, prieš keletą dešimtmečių D. Kiseliovas dar bandė būti tarpininku tarp Maskvos ir „artimojo užsienio“, bet iš nieko gero neišėjo. 2004 m. jis organizavo uždarą klubą keistu pavadinimu „Skovoroda“ („Keptuvė“), kur aukštus svečius (pavyzdžiui, Piotrą Porošenką) vaišino keptomis bulvytėmis ir suokė apie amžiną tautų draugystę bei meilę Putinui.
Portalas priduria, kad žurnalistas buvo vedęs net 7 kartus ir turi keturis vaikus, nusipirkęs Koktebelyje (Kryme) vilą, ten rengia džiazo festivalius ir užsiima vyndaryste. Tiesa, pastaruoju metu dėl ukrainiečių išpuolių šis verslas sustojo…
Koks šios visos su Kremliaus susijusio veikėju istorijos moralas? Reikia dešimt kartų atmatuoti, o vienuoliktą kirpti, sako patarlė. Lietuvos politikų užmojai iškart pagerbti ar nurašyti vėliau susilaukia prieštaringų padarinių. Partinė priklausomybė ir simpatijos jokiu būdu nereiškia, kad būtina skubėti uždėti ištikimybės Lietuvai aureolę bet kam. Ypač reikia atsargiai elgtis su kailį bevartančiais agresorės Rusijos veikėjais.
Palikti komentarą