Kas pasitrauks pirmas – Putinas ar Zelenskis? Klausimas kai kam gali atrodyti naivus, tačiau daugelis politologų jį kelia dėl to, kad kitos išeitis užbaigti karą Ukrainoje jie nemato. JAV įklimpusios Vidurio Rytuose, ES ir NATO neryžtingos, nes nevieningos, Putinas sustoti net nežada, nes nėra kam jį pažaboti, o ir pati Rusija dar nepabudusi.
Tokios neguodžiančios mintys kilo per 35-ąsias pučo bemirštančioje Sovietų Sąjungoje metines, kai žlugo vos tris dienas egzistavęs sąmokslas prieš Gorbačiovą. Vadinamam „SSRS ypatingosios padėties komitetui“ (sutrumpintai tariama „gėkačėpė“) vadovavo Janajevas, tačiau tikruoju sąmokslo rengėju pripažintas KGB vadovas Kriučkovas. Tuomet jiems Gorbačiovo nušalinti nepavyko, tačiau beveik po pusmečio pati SSRS iširo, ir į Rusijos sceną išėjo demokratiškasis Borisas Jelcinas.
Paradoksas, bet pučistų pralaimėjimas davė pradžią rusų smogikams po 222 dienų okupacijos pasitraukti iš TVR užgrobtų pastatų. Jei Kovo 11-oji buvo esminė pergalė atkuriant nepriklausomybę, tai 1991 m. rugpjūčio 22-ąją patys Kremliaus „vanagai“ ją įtvirtino.
Bet kokio sukrėtimo Rusijai reikia šiandien, kad agresyvus Putino režimas pasikeistų? Kaip baigsis neakivaizdi Putino ir Volodymyro Zelenskio dvikova?
Prognozuoti dažnas vengia, nors anksčiau buvo pasipylusių svarstymų, kad Putinas mirtinai serga, jis neištrauks net iki savo 75-ųjų metinių, kad jo aplinkoje bręsta pasipriešinimas karui, kad Kremlių užsmaugs blogėjanti ekonominė padėtis. Dabar ryškesniu naratyvu liko nebent rusų nepasitenkinimas neefektyviais veiksmais fronte, kurie „suėda“ daugiau kaip 40 proc. valstybės biudžeto (anksčiau buvo teigiama, kad tik Izraelio karinės išlaidos didesnės ir sudarė 48 proc.).
Blogėjančios ekonominės padėties simptomai pradėjo dar labiau ryškėti, kai ukrainiečiai ėmė naikinti Rusijos kuro tinklą. Maskva neslepia, kad dabar šalyje benziną su apribojimais parduoda tik 28 proc. visų „kolonėlių“. Be suvaržymų kuras tiekiamas tik frontui.D. Trumpas su savo nevykusia akcija prieš Iraną pakėlė pasaulines kuro kainas ir taip papildė Rusijos iždą. Štai kodėl Maskva aštriai nekritikuoja Vašingtono už įtampą Hormuzo sąsiauryje. Ji nuolat siunčia ženklus D. Trumpui, kad nori gerinti santykius su JAV. Kyjivui tai nežada nieko gero. Juk raketų „Patriot“ numušinėti priešo balistiniams užtaisams jis taip ir negauna…
Tuo metu Putinas vis įžūliau tvirtina, kad jokių paliaubų ir taikos su Kyjivu nebus, kol šis neatiduos visų keturių Ukrainos sričių. Gali būti, kad tokia retorika ypač paplito prieš Dūmos rinkimus rugsėjo 18 – 20 d. Iš jų viena po kitos šalinamos opozicinės jėgos, rinkimų metu bus draudžiami bet kokie mitingai, tad Putinas savo 74-ąjį gimtadienį spalio 7 d. sutiks nauja „Vieningosios Rusijos“ pergale…
Vadinasi, nei prievartinio, nei natūralaus Putino pasitraukimo tikėtis sunku? O kaip su V. Zelenskiu?
Mūsų simpatijos 48 – rių Ukrainos prezidentui tarsi užgožia realią jo padėtį liepsnojančioje padėtyje. Sprendimas pašalinti galimai su korupcija ir nelojalumu susijusius valdininkus daro žalą jo paties autoritetui. Buvusio gynybos ministro, jauno ir ambicingo Mychailo Fiodorovo raginimą surengti rinkimus „vardan demokratijos“ kai kas įvertino kaip atvirą konfrontaciją su prezidentu. Bet jo komanda paaiškino, kad raginime nebuvo reikalavimo juos rengti „jau rytoj“, o tik pasibaigus karui ir atšaukus karo padėtį. Beje, pastaroji sąlyga neaiški, nes pasiūlymuose, kaip rengti balsavimą, nurodoma, kaip turi būti įrengtos rinkimų apylinkės fronto linijoje.
Prezidentui mestu M. Fiodorovo iššūkiu, ypač kai jį palaiko nemažas būrys protestuotojų, džiaugiasi Maskva. Netgi mūsų apžvalgininkai tvirtina, kad V. Zelenskio autoritetas gerokai susvyravo. Bet, atrodo, kad mes ne viską žinome. Pavyzdžiui, kaip rašo leidinys „The Atlantic“, dar žiemą jam buvo peršama idėja suduoti smūgį Maskvos oro uostams (operacija pavadinta „M&M’s“ pagal populiarius šokoladinius saldainius), kad jie būtų uždaryti ilgą laiką. Kyjivas tai galėjo padaryti, bet V. Zelenskis, esą, rimtai susirūpino, jog tolimo veikimo dronai gali pataikyti į civilinį orlaivį, ir tuomet kiltų nereikalingas tarptautinis ažiotažas. Tuometinis gynybos ministras liko nepatenkintas ir dabar, esą, keršija…
Kitaip sakant, ambicijų kova virto vidine konfrontacija, kuri pila vandenį ant Kremliaus propagandinio malūno. Spėjama, kad nušalinimų priežastys gali aprėpti ir slaptą Maskvos agentų veiklą V. Zelenskio komandoje, siekiant jį sunaikinti, todėl kiekvieną įtarimą jis greitai paverčia ryžtingu veiksmu. Karo sąlygomis tai neturėtų stebinti.
Šiaip ar taip neturėkime iliuzijų, kad vieno ar kito lyderio pasitraukimas gali paveikti valstybių politiką ir santykius tarp jų. Netgi pučas Maskvoje prieš 35 metus tik trumpam Rusiją gražino į demokratinių valstybių gretą, o po to, ypač į Kremlių atėjus Putinui, viskas liko kaip buvę.
Palikti komentarą