Iš Baltųjų rūmų Vašingtone skamba tik tuščia retorika, o ne racionalūs pasiūlymai, kaip atkurti taiką įvairiuose pasaulio regionuose. Pakloti raudoną kilimą Kinijos lyderiui ir surengti pompastišką aukščiausio lygio vakarienę Kinijos delegacijai lengviau, negu pasiekti reikšmingą susitarimą su Xi Jinpingo (sutrumpintai – Si), priversti Putiną nesišvaistyti tuščiais pažadais ar įtikinti Iraną atverti Hormuzo sąsiaurį.
Nei viena, nei kita, nei trečia Donaldui Trumpui nepavyksta. Kaip rašo JAV spauda, nereikia stebėtis, kad jo reitingai, rugsėjo 21 d. tyrimų duomenimis, nukrito iki 32 proc. Štai pats asmeniškai D. Trumpas pasitiko Kinijos lyderį prie lėktuvo trapo, per visas tris vizito dienas jam įsiteikiančiai pataikavo, tačiau svarbių susitarimų nepasiekta. Ginčas dėl Taivano nuskendo mandagiuose pareiškimuose, Kinijos parama Rusijai kare su Ukraina liko nepaliesta, o apie diskusijas dėl Pekino paramos Iranui Vidurio Rytuose D. Trumpas teištarė: „Manau, mums puikiai seksis“. Jis taip ir nesiryžo vertinti Teherano pasiūlymo atverti Hormuzo sąsiaurį per 7 dienas, kaip tartasi birželio mėnesį, o naujus Irano pasiūlymus atmetė.
Tiesa, su Si pasikalbėta apie dirbtinį intelektą (DI). Tačiau šioje srityje konkurencija išlieka. DI modelių kūrime 2,7 proc. JAV išsiveržusios į priekį, o Kinija aktyviai veržiasi į karinės žvalgybos sritį. Politologas Lina Kojala apibendrina, kad joks raudonas kilimas JAV ir Kinijos skirčių paslėpti negali…
Šio vizito fone reikšmingesnis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dalyvavimas 81-ojoje Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje ir jo kuluaruose vykęs 40 minučių susitikimas su D. Trumpu. Tiesa, po to surengta spaudos konferencija buvo gana blanki, abu prelegentai atrodė pavargę, ir daugelis žurnalistų klausimų atsimušė į Baltųjų rūmų šeimininko įprastas pagyras sau.
Daug svarbesnis šių įvykių geopolitinis fonas ir tai, kas vyko po jų. Nėra abejonės, kad net tarp priešų vykstantis dialogas geriau negu nieko. Kol kas jis pastebimas tarp Vašingtono, Pekino ir Kyjivo. Tuo tarpu Maskva lyg ta atsiskyrėlis šakalas stebi iš šalies ir taikosi nudžiauti skanesnį kąsnelį. Jeigu Si, D. Trumpas ir Europos lyderiai būtų ryžtingesni, Putinas neturėtų kur dingti ir įsijungtų į šį ratelį nedelsdamas, bet…
Nebe reikalo apžvalgininkai perspėja, kad iš Si ir D. Trumpo susitikimo Ukrainai neverta puoselėti iliuzijų. Pekinui Rusijos karas prieš Ukrainą yra naudingas, nes jis silpnina Putino režimą. JAV nori pavežti Kiniją nuo meilės Rusijai ne dėl simpatijų ukrainiečiams, o dėl savo įtakos Azijos regione. Šiaip ar taip Maskva lieka vienui viena su Europa, su kuria abiem reikės kaip nors sugyventi.
Kol kas matoma šiurkšti diplomatinė šaudyklė. Baltieji rūmai pakvietė Putiną į G20 susitikimą, vyksiantį gruodžio viduryje Majamyje. Tai būtų nusikalstamo Maskvos režimo tarptautinis pripažinimas. 14 JAV senatorių po septynis iš abiejų partijų pareikalavo kvietimą atšaukti.
Iš JT tribūnos V. Zelenskis pasiūlė nutraukti abipusę ugnį į energetikos objektus. 50 šalių ir ES tam pritarė, bet Maskva atsisakė daryti pauzę atakose. Reuters pranešė, kad JAV į naują karinės pagalbos Ukrainai paketą neįtraukė raketų oro gynybos sistemoms „Patriot“. Vis dėlto D. Trumpo administracija ketina panaudoti visus 400 mln. JAV dolerių (apie 351,1 mln. eurų). Bet rugsėjo 25 dieną prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina gaus licencijas „Patriot“ raketų gamybai.
Agentūra „Bloomberg“ išplatino žinią, esą D. Trumpas pakvietė V. Zelenskį derybų atvykti į Maskvą, tačiau tuojau pat Kyjivas paneigė, kad toks kvietimas buvo išsakytas per prezidento viešnagę JT kuluaruose. Putinas žongliruoja kvietimu į Rusijos sostinę, iš anksto žinodamas, kad V. Zelenskiui tai būtų lyg Ukrainos išdavystė. Tad ko jis tikisi?
Iš šių geopolitinių įvykių konteksto neiškrinta Lietuva. Kai tik Seimas panaikino šalies nebranduolinį statusą (oponentai sako, kad tai buvo pavojingas žingsnis), įsijungė Rusijos propagandinė mašina: Kremliaus propagandinis kanalas paskelbė straipsnį, kuriame grasina surengti dar vieną „specialiąją operaciją“ – tik šį kartą prieš Lietuvą. Tiesa, šis grasinimas viename portale išsilaikė tik tris valandas, bet aiškus jo tikslas: perspėti Vakarus, kad nebandytų branduolinio ginklo priartinti prie Rusijos sienų. Kaip atsakymas Kremliui – Lietuvos surengtos nacionalinės mobilizacijos pratybos „Vyčio skliautas 2026“.
Mūsų skaitytojas pagalvos, kad nedera net ir silpstančio liūto tampyti už ūsų. Tokių nuogąstavimų pilnas užribinė žiniasklaida. Tačiau iš anksto pakelti rankas prieš galima agresorių reikštų ir išankstinę tautos mirtį. Istorikai vėl primena Antrojo pasaulinio karo išvakares, kai Lietuva buvo paskelbusi neutralumą. Ar tuomet nesipriešindami mes ką nors laimėjome? Gal ir šiandien kai kam tieskime raudoną kilimą?
Palikti komentarą