JAV ir Iranas ant draugystės slenksčio?

us_iranNaujasis Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama mėgina tirpdyti naujus Šaltojo karo ledus. Jis pareiškė, kad Vašingtonas su Iranu ketina pradėti naują konstruktyvų tiesioginį dialogą, jeigu tik šis „siųs signalus apie kitokį savo elgesį“.

Nepraėjo nė keletas dienų, ir Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas atsakė tuo pačiu. Kalbėdamas Teherano Laisvės aikštėje Islamo revoliucijos 30-ųjų metinių proga, jis pabrėžė, kad jo šalis pasirengusi tiesioginiam dialogui su Amerika, ypač kovos su terorizmu srityje. Bet ir šis lyderis iškėlė beveik neįgyvendinamą sąlygą. Jo nuomone, JAV turi iš esmės pakeisti savo politiką, ir šie pokyčiai turi būti fundamentalūs, o ne taktiniai. Prezidentas priminė, kad „jeigu kas nors bandys pakartoti tamsiųjų laikų patirtį, jie turi žinoti, kad jų laukia kur kas sunkesnis likimas negu Busho“.
Abu prezidentai turi ką prikišti vienas kitam. B. Obama reiškia pretenzijas Teheranui, kad šis finansuoja teroristines grupuotes „Hezbollah“ ir „Hamas“, karingai nusiteikęs prieš Izraelį, gamina branduolinį ginklą. „Daugelį metų, – sakė Amerikos prezidentas pirmoje savo spaudos konferencijoje, – Iranas bandė destabilizuoti regioną ir visą pasaulį“.

Teheranas atkerta, kad tamsiaisiais George‘o W. Busho vyresniojo ir jaunesniojo laikais JAV siekė sužlugdyti taikią Irano branduolinės energetikos programą, nuversti daugumos iraniečių pasitikėjimą gavusią dvasinę valdžią. „Jeigu Vašingtonas nori tiesioginių derybų su mumis, – kalbėjo šalies vadovas, – jis turi atsisakyti šiurkštaus pasaulinio diktato. Jis turi nubausti karų Irake, Kuveite ir okupuotoje Palestinoje kaltininkus“.

JAV ir Irano diplomatiniai santykiai nutrūko 1979 m. lapkritį, po to, kai vasario 11 d. grįžęs iš 15 m. emigracijos ajatola Ruhollah Reza Khomeini I su jaunaisiais revoliucionieriais nuvertė ir išvijo šachą Mohammadą Reza Pechlevį. Irano studentai buvo užgrobę JAV ambasadą Teherane ir kartu su įkaitais šachą laikė iki 1981 m. sausio.

Po dvi kadencijas savo poste išbuvę prezidentai Billas Clintonas ir abu Bushai tik kaupė „branduolinį Irano dosjė“. Nepadėjo ir tarpininkės – trys ES šalys – Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija – ir Rusija. Vis dėlto italų laikraščiui „La Stampa“ tapo žinoma, kad tarp Vašingtono ir Teherano buvo ryšių, tačiau jie nesumažino JAV nusiteikimo smogti Iranui smūgį.

Dabar Vašingtonui atėjo labai gera proga viską pradėti iš naujo. B. Obama, tarsi švarus popieriaus lapas, nors ir kartoja ankstesnių Baltųjų rūmų šeimininkų retoriką, tačiau rodo dialogo ženklų tiek Rusijai, tiek Iranui, tiek net ir teroristinėms organizacijoms Artimuosiuose Rytuose. „La Stampa“ rašo, kad nauja B. Obamos užsienio politikos doktrina numato nesilaikyti Busho principų izoliuoti grupuotę „Hamas“, o ieškoti tiesioginio ryšio su ja kanalų. O kaip geriau tuos ryšius užmegzti, jei ne per Teheraną? Kitaip sakant, naujas Vašingtono požiūris toks, kad taikos Artimuosiuose Rytuose problemą jis ketina spręsti kompleksiškai – nuo Gazos iki Teherano ir Damasko. Tik pagerinusios santykius su Iranu JAV, gal net aukodamos pozicijas ES ir Izraelio palankumą, gali sumažinti radikalių grupuočių reikšmę taikos procese Artimuosiuose Rytuose.

Galimo dviejų šalių santykių atšilimo reikšmė neapsiriboja vien tik šiuo regionu. Akivaizdu, kad, jeigu pajudėtų Irano ir JAV santykių ledai, Vašingtonas prarastų teorinę priežastį Rytų Europoje dislokuoti savo priešraketinio skydo elementus. Tuomet ir Rusija atsisakytų Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje dislokuoti savo raketų kompleksus „Iskander“.

Kitaip sakant, jei „didysis šėtonas“ (taip kažkada ajatola R. R. Khomeini vadino Ameriką) kada nors virs paties Dievo siųstu taikos pasiuntiniu Teherane, šis gestas pasauliui turės didesnę reikšmę negu ketinamos pasirašyti visos branduolinės ginkluotės naikinimo sutartys.

žinių radijas logo mazas

2 Comments

  1. Labai įdomus straipsnis. Tikrai Amerika per daug įsijautė į pasaulio valdymą, tačiau kartu ir abejoju ar galima su tokiomis šalimis kaip Rusija ar Iranas švelninti toną…

  2. admin

    Gyti, bet siu atveju Lietuvai tenka rinktis Amerika, ir niekur nepasidesi… Idomu, kur suks Rusija Irano klausimu?

Comments are closed.