Antradienį vyksta pirmalaikiai Izraelio Kneseto rinkimai. Jie numatyti dar praėjusių metų spalio 26 d., kai pakeitusi į korupcijos skandalą įsipainiojusį Ehudą Olmertą valdančiosios partijos „Kadima“ vadovė Tzipi Livni nesugebėjo suformuoti koalicinės Vyriausybės ir paprašė pakartotinių rinkimų. Tuomet politikos naujokė pasitraukė į užsienio reikalų ministro postą ir laukė palankaus meto vėl iškilti.

Apžvalgininkai mano, kad buvusi „Mossado“ žvalgybininkė T. Livni puikiai jautė, kad šis trijų su puse mėnesio periodas jai bus tik į naudą. Laikraštis „The Financial Times“ rašė, kad ji pasinaudojo dviem tarptautiniais įvykiais: Izraelio įsiveržimu į Gazos ruožą ir Jungtinių Valstijų prezidento rinkimais. Iš agentės patirties ji gerai žino, kad tiek Vašingtonas, tiek Briuselis bet kuriuo atveju jai nekiš kojos, o blogiausiu atveju tik pabars Tel Avivą. Tuo metu Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos jau seniai virto neefektyviais ganytojų raginimais siekti taikos ir klestėjimo.

Britų politikas, buvęs ES komisaras tarptautiniams santykiams Chrisas Pattenas spaudos koncerno „Project Syndicate“ svetainėje primena Mahatmos Gandhi priešinimąsi Biblijos teiginiui „akis už akį, dantis už dantį“, pagal kurį „visi galų gale liktume akli“. Būtent tokių, kaip ironiškai rašo autorius, nuo keršto apakusių ir bedančių yra Palestinoje ir Izraelyje. Tai, kad Gazos ruože žuvusių vyrų, moterų ir vaikų skaičius viršijo 1400, o sužeistųjų – net 4 tūkst., išėjo į naudą tiek „Hamas“, tiek Izraelio politikams. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Tel Avivas „Išlydyto švino“ planą rengė dar prieš metus, tad T. Livni ir kiti radikalūs Izraelio politikai gerai žinojo, kad spalį nereikia skubėti sudaryti naujos koalicinės Vyriausybės, o tereikia palaukti iki vasario.

Karinis ažiotažas pagal principą „akis už akį“ jau seniai tapo Izraelio politinio gyvenimo palydovas. Šįkart laimės paukštę nutvėrė 50-metė centro partijos „Kadima“ lyderė, išlaukusi savo valandos palyginti ramiame užsienio reikalų ministro poste ir visus tuos pusketvirto mėnesio raginusi duoti deramą atkirtį „Hamas“. Pagrindinis jos konkurentas dešiniosios partijos „Likhud“ lyderis, buvęs ministras pirmininkas Benyaminas Netanyahu rinkimų kampanijoje pirmavo, tačiau nepataikė kojos į koją su keršto trokštančiais žydų radikalais. Partijų bloko „Avoda“ lyderis Ehudas Barakas, nors ir giriasi atsitiktiniu pavardės sąskambiu su Baracku Obama, analitikų nuomone, praras dalį vietų Knesete. Konservatyvi ortodoksinė partija „Shas“, Parlamente teturinti 12 vietų ir būtent ji sugriovusi koalicinę Vyriausybę, taip pat nesitiki sėkmės.

Atskira kalba apie rinkėjus išeivius iš Rusijos. Jie susivienijo į ultradešiniųjų bloką „Mūsų namai – Izraelis“. Jo lyderis Avigdoras Liebermanas nepralenkiamas: jis reikalavo visus įkalintus palestiniečius mesti į Negyvąją jūrą, o arabų deputatus, bendradarbiaujančius su „Hamas“, sodinti už grotų. Paradoksalu, bet nuo tokių rėksnių žydų rinkėjai irgi traukiasi, tad lemiama kova rinkimuose tikriausiai užvirs tarp T. Livni ir B. Netanyahu.

Gudrioji partijos „Kadima“ lyderė rinkimuose norėtų išnaudoti kitą kortą. Ji demonstratyviai mėgdžioja B. Obamos rinkimų kampaniją. Jos šalininkai dėvi marškinėlius su dirbtinai sudarytu žodžiu „Believni“ (pagal politikės pavardę ir anglų k. žodį „believe“, kuris lietuviškai reiškia „tikėti“). T. Livni giriasi galinti tapti B. Obamos partnerė ir pasiekti taiką Artimuosiuose Rytuose. Kaip ir naujasis JAV prezidentas, ji sakosi taip pat įveiksianti už ją vyresnius ir labiau patyrusius vyrus. Ji žino, kaip Izraelis priklauso nuo Vašingtono paramos – tiek politinės, tiek karinės. Ji puikiai prisimena George‘o W. Busho, kurio politiką diplomatas Ch. Pattenas vadina „katastrofa Artimiesiems Rytams“, akibrokštą balsuojant dėl Gazos ruožo. Tuomet jis, pataikaudamas E. Olmertui, viešai kritikavo Condoleezzą Rice už jos pasiūlytą griežtą rezoliucijos tekstą.

Beveik neabejotina, kad į valdžią Izraelyje sugrįš pragmatiškoji T. Livni, o tai reiškia, kad biblinis žydų kursas „akis už akį, dantis už dantį“ bus pratęstas.