Nepaisant Baltijos šalių protestų, dujotiekio Baltijos jūros dugnu projektas „Nord Stream“ („Šiaurės srautas“) pamažu įgauna pagreitį. Keletas valstybių jau davė aiškų sutikimą, kad dujos būtų tiekiamos per jų teritorinius vandenis nutiestu vamzdynu. Jų neatbaidė kai kurių politikų ir ekspertų perspėjimai, kad taip Rusija gali primesti savo diktatą Vakarų Europai ir kad vamzdynas kelia ekologinį pavojų Baltijos jūros regionui.
„Wilno nasze!“ – toks prieškarinis šūkis vis dar skamba ne tik mūsų humoristų lūpose, bet ataidi ir kai kurių šovinistiškai nusiteikusių lenkų galvose. Nors praėjo lygiai 70 metų, kai Vilnius ir Vilniaus kraštas buvo grąžintas Lietuvai, nostalgiški okupacijos laikų prisiminimai kai kam mūsų šalyje ir Varšuvoje neduoda ramybės. Continue reading…
Šioje apžvalginėje laidoje (ji transliuojama ir TV11 kanalu) svarstysime, ko vertas spalio 28 d. numatomas pasirašyti Vyriausybės ir profesinių sąjungų Nacionalinis susitarimas, kai būtent šios profesinės sąjungos trečiadienį surengė protesto mitingą prie Vyriausybės.
Kitas abejotinas valdančiosios daugumos manevras – susidėti su Darbo partija. Apie tai pokalbis su „Lietuvos ryto“ apžvalgininku Mariumi Laurinavičiumi.
Kas lėmė, kad Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius atlaikė interpeliaciją Seime, tiesa, vos vieno balso persvara?
Laidoje priminsime rugsėjo pradžioje transliuotą ministro interviu ir pateiksime Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nario Manto Adomėno komentarą. Europos Sąjunga Lietuvai perša savo liberalų požiūrį į šeimą, taip griaudama tradicinės krikščioniškos šeimos sampratą. Seimo narių grupė parengė gana griežtą rezoliuciją Europos Tarybai. Savo nuomonę laidoje išsakys Seimo narys Mantas Adomėnas.
Praėjo keliolika dienų po to, kai Armėnija ir Turkija vėlų spalio 10-osios vakarą Ciuriche pasirašė istorinį susitarimą užmegzti diplomatinius santykius ir atidaryti sieną tarp valstybių. Jau šį ketvirtadienį, spalio 22 d., abiejų šalių užsienio reikalų ministrai susirinko į Baku prasidėjusį Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (JJEBO) tarybos posėdį. Prieš dešimt metų įkurta JJEBO vienija 12 regiono valstybių, iš kurių tik keletas, pavyzdžiui, Armėnija, neprieina prie jūros. Joje pirmininkauja Azerbaidžanas, tačiau spalio pabaigoje jo įgaliojimai baigiasi. Nereikia nė pabrėžti, kaip svarbu Jerevanui įkelti koją į tokias struktūras, kurios atveria geresnes galimybes integruotis į ES, o kartu išsiveržti iš Rusijos orbitos.
Diskusijos, prasidėjusios pažymint Molotovo – Ribbentropo pakto 70-metį, netyla ir tampa vis poliariškesnės. Tašką šiems ginčams bent jau mūsų šalyje turėjo padėti Prezidentė Dalia Grybauskaitė, rugsėjo pabaigoje jai būdinga maniera tvirtai pareiškusi, kad visokiais istorijos vertinimais, kompensacijų už okupacijos padarytą žalą reikalavimais nereikia erzinti Rusijos. Rugsėjo 30-ąją susitikusi su Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovais ji tvirtino, kad „atėjo laikas atsisakyti aštrios retorikos, o santykius su Rusija grįsti abipuse pagarba ir pragmatiniais interesais“. Anksčiau valstybės vadovė teigė, kad užtenka žvalgytis į praeitį, nes reikia žvelgti pirmyn…Tačiau diskusijų vežimas pasišokčiodamas rieda toliau.
Šioje laidoje kalbamės su Žaliųjų judėjimo atstovais. Praėjusį penktadienį prie Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS) prisijungė Žaliųjų frakcija, kurie akcentuoja aplinkosauginių projektų svarbą šalyje. Studijoje – pokalbis su frakcijos pirmininke Virginija Asanavičiene ir atsakinguoju sekretoriumi Tomu Tomilinu.
Įvykius Kaune ir jų įtaką teisėsaugos reformoms šį kartą vertina ne politikas, o žinomas teisininkas, advokatas Adomas Liutvinskas. Jis kritikuoja žiniasklaidą, kuri, dar neatlikus visų tyrimų, užsiima teismo funkcijomis.
Laidos autoriaus ir politikos apžvalgininko pastabos apie skandalingą Nobelio taikos premijos skyrimą JAV prezidentui B. Obamai. „O kodėl ne Vytautui Landsbergiui?“ – komentaro pabaigoje klausia apžvalgininkas.
Laida taip pat transliuojama TV11 kanalu šeštadieniais 20 val.
Nobelio premijų komiteto posėdžio išvakarėse žiniasklaida skelbė, kad šių metų taikos premijai pasiūlytos taip pat ir JAV bei Prancūzijos prezidentų Baracko Obamos ir Nicolas Sarkozy kandidatūros. Ekspertų nuomone, pirmojo šansai ją gauti buvo vienas iš 500, antrojo – ne ką didesni. Tačiau kone visi žado neteko, kai komiteto pirmininkas norvegas Torbjornas Jaglandas (jis yra ir Norvegijos stortingo (parlamento) pirmininkas) pranešė, kad šiemet taikos premija skiriama JAV prezidentui B. Obamai „už jo pastangas kuriant pasaulį be branduolinio ginklo, už žmonių bendradarbiavimą ir už taikų sureguliavimą Artimuosiuose Rytuose“.
22-25 сентября 2009 года участники форума ЕврАзЭС, состоявшегося в Алма-Ате, приняли кодекс Таможенного союза, который вступит в силу с 1 июля следующего года. Единый таможенный тариф начнет действовать с 1 января следующего года. Эксперты считают, что создание Таможенного союза осложнит перспективы членства в ВТО для России, а также для Беларуси и Казахстана.
Tai, kad Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka visur vežiojasi savo penkiametį sūnų Nikolajų, tarsi ir nieko stebėtina. Daugelis pasaulio lyderių oficialių vizitų, į tolimas ar artimas viešnages pasiima žmonas, dukteris ar sūnus, drauges. Svarbu nenukrypti nuo protokolo.
Ar Rusija kelia grėsmę Baltijos šalims? Toks klausimas naujajam NATO generaliniam sekretoriui Andersui Foghui Rasmussenui atrodo naivus. Jis nemano, kad Rusija kelia grėsmę Baltijos valstybėms ar kuriai nors kitai NATO šaliai. Bet Aljanso vadovas Latvijos radijui tvirtino, jog vienas svarbiausių uždavinių – įtikinti Rusiją, kad NATO neveikia prieš Rusiją.
Tai, kad Briuselis nuolat įtikinėja save, Europą ir Rusiją, kad Aljanso gynybinė politika nenukreipta nė prieš vieną šalį, – natūralus savo misijos eskalavimas. Dabar tai patvirtinama praktiniais žingsniais. Rusija sutiko, kad NATO pajėgos Afganistane naudotųsi Rusijos karinėmis bazėmis Vidurio Azijoje kaip tramplinu kovai sau talibais ir “Al Qaeda”.
Bet NATO bei Rusijos santykiuose neišvengiame ir grėsmės nuojautos. Baltijos šalys kaip jokios kitos tautos labai jautriai reagavo į Rusijos karą Gruzijoje, ir visokie Briuselio patikinimai, kad Maskva negresia Baltijos šalims, skamba ne visai įtikinamai. Kariniu požiūriu – galbūt, tačiau ekonominė grėsmė tvyro nuolat ir ją mes juntame nuo pat naftotiekio “Družba” uždarymo. Todėl tik su išlygomis galima sutikti su naujojo NATO vadovo danų politiko išsakytomis mintimis, kurios greičiau atspindi laukiamą šių santykių perspektyvą, o ne dabartinę padėtį…