Šioje apžvalginėje aktualijų laidoje „Savaitės pjūvis” Seimo narys, politologas Egidijus Vareikis vertins Seime perskaitytą Prezidento V. Adamkaus metinį pranešimą, o artėjant Pasaulinei intelektinės nuosavybės dienai (ji švenčiama balandžio 26) studijoje viešės LATGA-A generalinis direktorius Edmundas Vaitekūnas.
Balandžio 26-ąją minimos ir 23-iosios Černobylio AE avarijos metinės. Tai politikos apžvalgininko ir laidos autoriaus Česlovo Iškausko komentaro tema.
Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizitas į Suomiją niekuo nebūtų išsiskyręs iš kitų viešnagių pas kaimynus, jeigu ne tas Maskvai įkyrėjęs suomių reikalavimas tai grąžinti, tai parduoti, tai išnuomoti senas karelų žemes. Rusijos vadovas pagerbė Suomijos nacionalinio didvyrio maršalo Carlo Gustavo Mannerheimo atminimą ir padėjo gėlių ant jo kapo, tačiau Karelijos problema tvyrojo per visą aukšto rango svečio vizitą.
Balandžio 21 d. paminėtos 13-osios pirmojo Ičkerijos (Čečėnijos) Respublikos prezidento Džocharo Dudajevo žūties metinės. Paskui buvo nužudyti dar trys Ičkerijos prezidentai – Zelimchanas Jandarbijevas, Aslanas Maschadovas ir Abdula Sadulajevas. Rusija keletą kartų skelbė, kad sukilėliai ir jų vadai sunaikinti ir antiteroristinė operacija Čečėnijoje baigta. Šiemet balandžio 16 d. dabartinis Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas vėl pareiškė, kad separatistai maištininkai galutinai pralaimėjo ir antiteroristinė operacija baigta (Rusijos prezidento pavedimu Nacionalinis antiteroristinis komitetas paskelbė, kad nuo balandžio 16 d. nustoja galioti įsakymas, Čečėnijos teritoriją skelbiantis antiteroristinės operacijos vykdymo zona). Ar tikrai karas pasibaigė? Ar 1991 m. nepriklausoma pasiskelbusios Čečėnijos vadovų ir karo vadų sunaikinimas reiškia ir išsivaduojamojo judėjimo pabaigą?
Balandžio 20 d. verta prisiminti vieną datą, kuri mūsų šalyje minima pašnibždomis, tarsi bijant, kad jau pats to žmogaus vardas mums gali užtraukti didelę nelaimę arba prilipdyti neonacio etiketę. Tą dieną prieš 120 m. gimė Adolfas Hitleris – vienas didžiausių XX a. nusikaltėlių ir tironų, pervertusių pasaulį, pakeitusių istoriją ir tautų likimus. Kas žino, kaip gyventume dabar mes Lietuvoje, jei būtume buvę prispausti nacizmo, o ne komunizmo batu. Kas žino, kur tada būtų riba tarp Rytų ir Vakarų, kuria ėjo Šaltojo karo fronto linija…
Šįkart laidoje „Savaitės pjūvis” – trys pašnekovai.
Visuomeninė organizacija Piliečių Santalka bene pirmoji pradėjo rengti viešas diskusijas su kandidatais į Prezidento postą. Apie tai – pokalbis su PS vicepirmininku Dariumi Kuoliu.
Seime pristatytą Vyriausybės trijų savaičių veiklos ataskaitą vertina M. Romerio universiteto Politikos mokslų katedros vedėjas dr. Antanas Kulikauskas.
O su Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriumi Raimondu Kuodžiu aptarsime, ar Lietuvai reikia skubiai įsivesti eurą. Laidos autorius ir politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas laidą baigs povelykiniais pamąstymais
Šį kartą persikelkime per Atlantą. Nuo penktadienio tris dienas Trinidade ir Tobage – šioje nedidelėje netoli Venesuelos esančioje septynių salų valstybėlėje – rengiamas Amerikos valstybių organizacijos (AVO) 34 šalių vadovų susitikimas. Šiame sutrumpintai vadinamame Amerikų forume pirmą kartą dalyvaus Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama, kuriam teks akis į akį susitikti su nuolat Vašingtoną kritikuojančiais Lotynų Amerikos šalių lyderiais, galbūt net su Hugo Chavezu. Tiesa, Baltieji rūmai paneigė, kad toks susitikimas gali įvykti, nebent H. Chavezas „pakviestų B. Obamą į šalį asmeniškai pasikalbėti”.
Trečiadienį Šiaurės Korėja pažymi socialistinės valstybės įkūrėjo Kim Il Sungo 97-tąsias gimimo metines ir kartu švenčia nacionalinę šventę. Pchenjane vyksta didžiulės iškilmės. Jose dalyvauja ir Rusijos meno meistrų brigada, kurios puošmena yra Kremliaus favoritė dainininkė Larisa Dolina.
Piratavimas – senas viso pasaulio galvos skausmas. Paskutiniaisiais metais jis ypač išplito prie Afrikos krantų – Somalio ir Afrikos kyšulio rajone. Čia driekiasi svarbūs jūrų prekybos keliai, Sueco kanalu jungiantys Viduržemio jūrą ir Indijos vandenyną. Norėdami išvengti piratų antpuolių, laivai turėtų rinktis ilgą ir brangų kelią, aplenkiantį visą Afrikos žemyną. Todėl jie dažniausiai rizikuoja ir bando prasmukti pro vis įžūlesnių Somalio piratų užkardas. Pavyksta toli gražu ne visiems.
Prieš keletą dienų netikėtai atidarytas naujas dujų karo frontas. Šį kartą Rusija jį išprovokavo Vidurio Azijoje. Mūšis vyksta ne su kokia nors šio kuro vartotoja Ukraina, o su Turkmėnija, kuri yra didžiausia dujų tiekėja rusiškajam „Gazpromui”. Šis koncernas paskui dujas pardavinėja tiek buvusiose sovietinėse šalyse, tiek Vakaruose.
Viskas prasidėjo sprogus ketvirtajai dujotiekio atšakai netoli Uzbekijos sienos. Taškentas pirmas pranešė apie šią avariją. Turkmėnija, kiek patylėjusi, informavo, kad dujų tiekimas į Rusiją šia atšaka nutrauktas, tačiau vartotojai jas gauna kitais trimis maršrutais. Toliau prasidėjo įnirtingas informacinis karas, kuris neišaiškino avarijos kaltininkų.
Prieššventinė „Savaitės pjūvio” laida – ypatinga. Joje transliuojamas dar nuo rudens rengtas išskirtinis Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus interviu. Valstybės vadovas, kurio kadencija baigsis po keleto mėnesių, dalijasi mintimis apie įvykusius NATO ir ES susitikimus, Lietuvos vaidmenį šiose organizacijose, išsako savo nuomonę apie JAV prezidentą Baraką Obamą, su kuriuo gyveno ir mokėsi (tik skirtingu laiku) toje pačioje Čikagoje, apžvelgia įvykius Moldovoje ir kitose buvusiose sovietinėse respublikose bei kalba apie tai, koks turi būti naujasis prezidentas, kurį rinksime antroje gegužės pusėje.