O mes manėme, kad jie išnyko, išsisklaidė, ištirpo, išvažinėjo. Galvojome, kad jie veikia tik Rygoje ir Taline, prisidengdami rusakalbės mažumos teisių gynimu ir karių atminimo puoselėjimu. Ten jų daugiau.
Jie susimaišę su įvairiais vietos gyventojų sluoksniais, įsiterpę į valdžios struktūras, nors dažniausia dirba ir veikia aptarnavimo bei paslaugų sferoje. Tačiau daug nacbolševikinių radikalų imigruoja. Jais naudodamasi Maskva nuolat stimuliuoja rusakalbių engimo problemą, kuri dažnai paverčiama teritorinių ginčų aistromis. Kažkam tai naudinga. Šitaip įgyvendinama Kremliaus sukurta strategija, skirta „artimajam užsieniui“, o atskirai – Baltijos šalims.
Visada, kai susiruošiu komentuoti padėtį Artimuosiuose Rytuose, įsijungia kažkoks savisaugos mechanizmas, įpareigojantis būti kiek galima objektyvų. Jau patyriau, kad, kai tik mėginu vertinti žydų veiksmus prieš palestiniečius, sukeliu įnirtingą pirmųjų pasipriešinimą, kartais net atvirus grasinimus. Suprantama, iš kitos pusės tokios reakcijos nejaučiu, nors mūsų name gyvena kažkokie migruojantys arabai, su kuriais visada maloniai sveikinuosi.
Beveik savaitę rusiškų dujų negavę Rytų ir Vakarų Europos gyventojai antradienį pagaliau atgaivino viltį vėl įsižiebti žydrąsias liepsneles. Europoje tarsi atšilo. Tokį atšilimą lėmė ne staiga pagerėję Rusijos ir Ukrainos santykiai, o Europos Sąjungos įsikišimas sprendžiant šią kasmet pasikartojančią ir Vakarams ypač skaudžią problemą. 15 iš 27 ES valstybių ėmė rengti antikrizinį energijos šaltinių planą, ir čia išaiškėjo lyderė – Slovakija, kuri yra viena iš Bendrijos valstybių, visiškai priklausomų nuo energijos tiekimo iš užsienio. Bratislava nusprendė atnaujinti 2008 m. pabaigoje uždarytos Bohunicos atominės elektrinės darbą.
Išrinktajam Jungtinių Valstijų prezidentui Barackui Obamai, kuris tik po savaitės oficialiai pradės eiti 44-ojo šalies vadovo pareigas, jau kaupiasi nemažai tarptautinių galvosūkių. Viena iš problemų jau kristalizuojasi Vidurio Azijoje. Tiesa, Vašingtonas, sudaręs partnerystės sutartį su Gruzija, galbūt tikisi čia kada nors dislokuoti karines bazes, tačiau štai iš Kirgizijos jam teks pasitraukti. Netrukus prezidentas Kurmanbekas Bakijevas pasirašys atitinkamą įsaką, ir per šešis mėnesius netoli Biškeko esančioje Manaso karinėje bazėje nuo 2001 m. įsikūrę amerikiečiai turės ją palikti.
Dujų karas tarp Rusijos ir Ukrainos pateko į tragikomišką padėtį. Iš pradžių nebuvo aišku, ar „Gazpromo” ir „Naftogazo” vadovai tikrai susitiko Briuselyje, o, jeigu ir susitiko, tai ar jų pokalbis buvo derybų statuso ir ar per jį apskritai kas nors buvo nutarta. Kai ES paskelbė savo atstovus, kurie vyks į Ukrainą ir stebės dujų tranzito procesą vietoje, Maskva ir Kijevas susiginčijo dėl jų atstovavimo stebėsenos procese. Rusija apkaltino Ukrainą, kad ši nenori į stebėtojų misiją įtraukti „Gazpromo” ir Vyriausybės atstovų. Kijevas atkirto, kad jis ne prieš jų dalyvavimą, tačiau tie atstovai turi turėti Rusijos Vyriausybės ar net prezidento įgaliojimus. Be to, Ukraina tvirtina, kad Rusija mėgina pakirsti Kijevo kaip patikimo dujų tiekėjo tranzitu į Europą reputaciją tuo metu, kai pati Maskva visiškai nutraukė europiečių aprūpinimą jomis.