Tai, kad Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka visur vežiojasi savo penkiametį sūnų Nikolajų, tarsi ir nieko stebėtina. Daugelis pasaulio lyderių oficialių vizitų, į tolimas ar artimas viešnages pasiima žmonas, dukteris ar sūnus, drauges. Svarbu nenukrypti nuo protokolo.
Ar Rusija kelia grėsmę Baltijos šalims? Toks klausimas naujajam NATO generaliniam sekretoriui Andersui Foghui Rasmussenui atrodo naivus. Jis nemano, kad Rusija kelia grėsmę Baltijos valstybėms ar kuriai nors kitai NATO šaliai. Bet Aljanso vadovas Latvijos radijui tvirtino, jog vienas svarbiausių uždavinių – įtikinti Rusiją, kad NATO neveikia prieš Rusiją.
Tai, kad Briuselis nuolat įtikinėja save, Europą ir Rusiją, kad Aljanso gynybinė politika nenukreipta nė prieš vieną šalį, – natūralus savo misijos eskalavimas. Dabar tai patvirtinama praktiniais žingsniais. Rusija sutiko, kad NATO pajėgos Afganistane naudotųsi Rusijos karinėmis bazėmis Vidurio Azijoje kaip tramplinu kovai sau talibais ir “Al Qaeda”.
Bet NATO bei Rusijos santykiuose neišvengiame ir grėsmės nuojautos. Baltijos šalys kaip jokios kitos tautos labai jautriai reagavo į Rusijos karą Gruzijoje, ir visokie Briuselio patikinimai, kad Maskva negresia Baltijos šalims, skamba ne visai įtikinamai. Kariniu požiūriu – galbūt, tačiau ekonominė grėsmė tvyro nuolat ir ją mes juntame nuo pat naftotiekio “Družba” uždarymo. Todėl tik su išlygomis galima sutikti su naujojo NATO vadovo danų politiko išsakytomis mintimis, kurios greičiau atspindi laukiamą šių santykių perspektyvą, o ne dabartinę padėtį…
Tragiški įvykiai Kaune iš tiesų simptomatiški. Taip sprogo uždelsto veikimo bomba, sukonstruota iš teisėjų, advokatų, prokurorų – viso teisėtvarkininkų luomo abejingumo, delsimo, klanų, giminystės ryšių mišinio. Laikinoji šalies sostinė dar kartą įrodė, kad čia pačia bjauriausia forma klesti bylų nagrinėjimas pažinčių, giminystės, protekcijų principu, o visuomenės interesai, pagaliau – pačių mažiausiųjų jos atstovų vaikų interesai lieka paskutinėje vietoje. Būtent vilkinamas pedofilijos bylos tyrimas sudarė šiltnamio sąlygas tarpti įtarumui, nusikalstamiems pažinčių ryšiams, o gal ir atviram kyšininkavimui. Tai iš to medžio išaugo nežaboto, matyt, psichiškai nesveiko žmogaus keršto, neapykantos, atpildo – tiesiog lietuviškos vendetos atžalos. Jų šaknys nusitęsia iki centrinių valstybės institucijų, o tai rodo, koks gilus puvinys apėmęs mūsų nepriklausomą Lietuvą.
Aišku, dabar bus kapojamos galvos, reikalaujama atskirų valdininkų atsakomybės, kai kas ant šio laužo pasišildys rankas būsimoms politinėms kovoms. Svarbu suprasti, kad šis pavienis įvykis Kaune reiškia visos sistemos simptomus – tos sistemos, kurią mes laikėme neliečiama, viena iš valstybės atramų ir kuri reikalavo vis didesnių dotacijų. Štai ir dabar teisėjų gildijos vadovė reikalauja užtikrinti teisėjų saugumą, gal net gražinti jiems didžiulius atlyginimus, prokurorai dangstosi didelėmis darbų apimtimis, tyrimo paslaptimis. Dažnam klausimas gali kilti toks: kur mes einame? Ar iš tikrųjų artėjame prie tikros, išsvajotos, demokratinės visuomenės nepriklausomybės 20-čio?
Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino veide vis daugiau raukšlių, vis rečiau jį nutvieskia bent jau mandagumo šypsena. Laikai neramūs ir draugai nebe tie, jeigu jų iš viso dar liko. Net per savo 57-ąjį gimtadienį, spalio 7 dieną, sukvietęs į rezidenciją Novo Ogariove būrį rašytojų, premjeras vargiai išspaudė šiltesnį žodį ar jam būdingą „soldafonišką“ juokelį.
Šioje laidoje – keletas interviu su Naujosios sąjungos vadovu, buvusiu generaliniu prokuroru, Seimo pirmininku, aplinkos ministru Artūru Paulausku. Patyręs teisininkas svarsto, kas sukėlė kruviną išpuolį prieš teisėją Kaune, kokios mūsų teisėtvarkos problemos, kaip įvykiai laikinojoje sostinėje atsilieps Lietuvos įvaizdžiui Europoje.
Kitas interviu su politiku – apie Naujosios sąjungos veiklą, ruošiantis papildomiems dviejų Seimo narių ir savivaldos rinkimams, rengiant įvairias akcijas, vertinant šiandieninės Vyriausybės ekonominę politiką.
Laidos vedėjo ir politikos apžvalgininko Česlovo Iškausko komentaro tema – ar Rusija kelia grėsmę Baltijos šalims?
Artėjant Krymo autonominės sovietinės respublikos V. Lenino Rusijos sudėtyje paskelbimo 88-osioms metinėms (bolševikai apie jos įkūrimą paskelbė 1921 m. spalio 18 d.) ir ruošiantis Ukrainos prezidento rinkimams kitų metų sausį, padidėjo Maskvos aktyvumas siekiant destabilizuoti padėtį regione. Laikraštis „The Washington Post“ netgi rašo, kad per rinkimus Kryme gali kilti rimtų neramumų.
Šįkart laidoje „Savaitės pjūvis“ – interviu su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Stasiu Šedbaru apie pasiūlytas Baudžiamojo kodekso pataisas dėl atsakomybės už SSRS ir nacių okupacijų neigimą.
Politologas Nerijus Maliukevičius komentuos Rusijos propagandos sustiprėjimą Baltijos šalyse bei naujų institutų kūrimą Lietuvoje.
Laidos autoriaus ir politikos apžvalgininko Česlovo Iškausko komentaro tema – Angelos Merkel pergalės Bundestago rinkimuose reikšmė Lietuvai.
Šachmatų mėgėjus, kurie dar prisimena dviejų didmeistrių Anatolijaus Karpovo ir Gario Kasparovo batalijas, turėjo sudominti ir jų dvikova, vykusi rugsėjo pabaigoje Valensijoje. Per tris dienas buvo sužaista 12 vidutinio greičio partijų. Po ketvirčio amžiaus nuo pirmojo susitikimo prie šachmatų lentos atsinaujinusį jų turnyrą rezultatu 9:3 laimėjo juodaisiais žaidęs 48-metis G.Kasparovas. 12 metų už jį vyresnis A.Karpovas prieš televizijos kameras draugiškai apkabino savo varžovą ir pasveikino jį su pergale.
Jau 16 metų Rusija beldžiasi į Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) duris. Gana griežti narystės reikalavimai, nesubalansuota Rusijos rinka, ekonominė krizė, o dabar dar ir neapgalvoti Maskvos organizaciniai veiksmai kuo toliau, tuo labiau atitolina šią Rytų šalį nuo įsijungimo į tarptautinę prekybos struktūrą. Praėjusį penktadienį, rugsėjo 25-ąją, trys Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalys – Rusija, Kazachstanas ir Baltarusija – narystės PPO viltis iš esmės palaidojo.
Vaikų išnaudojimą, prievartą prieš juos paprastai suvokiame kaip kažką nusikalstamo ir netoleruotino. Ir stojame piestu. Tačiau vis daugiau atvejų, kai vaikais manipuliuojama, jie panaudojami suaugusių interesams, politiniais ir dar bala žino kokiais tikslais.