Izraeliui pasaulinė krizė, atrodo, neturi įtakos. Tokią išvadą apžvalgininkai padarė po to, kai antradienį po 6 valandas trukusių diskusijų Knesetas 69 deputatų balsais iš 120 patvirtino rekordinę dešiniosios „Likhud“ partijos lyderio 59 m. Benjamino Netanyahu Vyriausybę. Tai bus didžiausias ministrų kabinetas per visą 60 m. Izraelio istoriją. Jį sudarys net 30 ministrų ir 7 jų pavaduotojai. Prieš tai dirbo 18 ministerijų. Tai bus gausiausia ir, ko gero, radikaliausia Vyriausybė. Vien ko verta užsienio reikalų ministru paskirto išeivio iš Rusijos ir su prancūzų nacionalistu Jeanu Marie Le Penu lyginamo Avigdoro Liebermano asmenybė…
Komentarai
Rusijos regionai pradeda bruzdėti. Jie nepatenkinti federaline valdžia, kuri vos ne visą krizės naštą perkelia ant jų pečių. Nors didelę dalį regionų gaunamų pajamų tenka atiduoti federacijos vyriausybės žinion, o rinkimų sistema taip sutvarkyta, kad svarbiausi regionų asmenys yra skiriami iš „stipraus centro“.
Baškirijos Respublika – akivaizdus naujas separatizmo pavyzdys.
Melagių ir juokų dieną įvyksiantis Baracko Obamos ir Dmitrijaus Medvedevo susitikimas Londone, o po to rengiamas Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių lyderių pasitarimas analitikams kelia daug nepasitikėjimo. Nei vieni, nei kiti, kaip rašo „The Financial Times“, nesiveža konkrečių pasiūlymų, kaip įveikti pasaulinę krizę, o geriausiu atveju tik tarsis dėl regioninių problemų ir dvišalių santykių.
Arkties vandenynas tampa nauja galimo Jungtinių Valstijų ir Rusijos karinio konflikto zona. Kaip penktadienį rašo laikraštis „Kommersant”, Rusijos saugumo taryba parengė Šiaurės ašigalio militarizavimo projektą. Pagal jį iki 2020 m. Arkties regione bus dislokuota Rusijos kariuomenė, kuri užtikrins „karinį saugumą įvairiomis karinės ir politinės padėties sąlygomis”. Rusija neslepia ketinanti „išsaugoti pagrindinės Arkties valstybės kontrolę”, taip pat ir turtingų gamtos išteklių panaudojimą. Tačiau ši kontrolė kol kas bus perduota Federalinei saugumo tarnybai.
Tai, kad antradienį žlugo dar viena Vidurio Europos šalies koalicinė centro dešiniųjų Vyriausybė, nieko stebėtino. Tačiau Čekija, kurios Parlamentas vos vieno balso persvara iš visų 200 deputatų atstatydino ministro pirmininko Mireko Topolaneko kabinetą, šį pusmetį pirmininkauja ES. Daug kam Briuselyje tai kelia susirūpinimą. Kabineto vadovas nuramino, kad pirmininkavimo procesas dėl to nenukentės.
Continue reading…
Artėjant Lietuvos įstojimo į NATO penkmečiui ir Aljanso įkūrimo 60-mečiui pravartu aptarti šios gynybinės organizacijos plėtros ir reformų problemas. Šįkart – keletas pastabų NATO „globalizacijos“ tema.
2004 m. kovo 29 d. Lietuva kartu su kitomis šešiomis Europos valstybėmis – Bulgarija, Estija, Latvija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija – buvo priimta visateise NATO nare. Kartu su Aljanso Europos šalimis, galingomis JAV ir Kanada Lietuva tapo nedidele, bet reikšminga gynybine atsvara prie rytinių jo sienų. Simboliška, kad po keleto dienų, balandžio 4-ąją, NATO pažymėjo 55-asias įkūrimo metines. Šiemet artėja Aljanso 60-metis. Prancūzijoje ir Vokietijoje (Strasbūre ir Kėlyje) balandžio 3–4 d. vyks NATO viršūnių susitikimas ir šventinė jubiliejinė ceremonija.
Senieji diplomatijos vilkai grįžta į didžiąją politiką tam, kad atnaujintų taikaus sambūvio ir nusiginklavimo procesą. Taip pasaulio spauda vertina 7-ame dešimtmetyje buvusio Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus, jau 85 m. sulaukusio Henry A. Kissingerio ir Berlyno sienos griuvimo metais tą patį postą užėmusio Jameso A. Bakerio III vizitus praėjusią savaitę į Maskvą. Derybose su Rusijos lyderiais šie politikos išminčiai pradėjo įgyvendinti Vašingtono paskelbtą santykių „perkrovimo“ su Rusija strategiją. Jie pareiškė, kad Barackas Obama Maskvą aplankys artimiausiais mėnesiais, o jų vizitai skirti parengti dirvai Rusijos ir JAV vadovų susitikimui balandžio 2 d. Londone.
Praėjusį savaitgalį dėmesį atkreipė du svarbūs ekonomikos įvykiai: Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimas netoli Londono ir Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) konferencija Vienoje. Nei vienas, nei kitas susitikimas netapo ženkliu postūmiu lipant iš pasaulinės krizės duobės. Analitikus ypač nuvylė deklaratyvūs G-20 ministrų priimti sprendimai ir vos dviejų puslapių komunikatas. Tačiau galima pastebėti bendrą šių forumų bruožą: Rusija vaidina vis aktyvesnį vaidmenį tiek pasaulinės krizės akivaizdoje, tiek energijos išteklių gavyboje.
Prezidentas Nicolas Sarkozy drįso tikrinti prancūzų tautos didvyrio Charles‘o de Gaulle‘o prieš 43 m. priimtą sprendimą – pasitraukti iš NATO vadovybės struktūrų. Kaip ir žadėjo savo rinkimų kampanijoje, Berlyne vykusiame Prancūzijos ir Vokietijos dvišalės tarybos posėdyje N. Sarkozy pareiškė, kad Prancūzija vėl tampa visateisė Aljanso narė. Continue reading…
Nieko nuostabaus, kad pasaulis daug tikisi iš būsimo JAV ir Rusijos vadovų susitikimo. Net tai, kad jis numatytas balandžio 1-ąją – Melagių ir Juokų dieną (kitur ji vadinama Kvailių diena), tai yra didžiųjų valstybių dvidešimtuko lyderių derybų Londone išvakarėse, nesumenkina į jį dedamų vilčių. Žmonėms visoje planetoje sunku ir be tiesioginės šių branduolinių šalių konfrontacijos, nes ekonominės krizės šmėkla, atrodo, tebesklando ir daug kur ji jau rodo savo nagus.