Moldovą, rugpjūčio 27-ąją atšventusią 18-ąsias nepriklausomybės paskelbimo metines, krečia politinės krizės drugys. Keista ta šventė: po balandžio 5 d. įvykusių parlamento rinkimų, kuriuos laimėjo Komunistų partija, įsiliepsnojo opozicijos įžiebtos masinės riaušės, ir iki šiol 101 deputatas niekaip neišrinko šalies prezidento.
Komentarai
Artėjant Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino oficialiam vizitui į Lenkiją, Vašingtonas, atrodo, sumanė Maskvai įteikti dovanėlę. Kaip pranešė Lenkijos laikraščiai „Gazeta Wyborcza“, „Trybuna“, kitos žiniasklaidos priemonės, Jungtinės Valstijos ketina atsisakyti šioje šalyje dislokuoti Priešraketinės gynybos sistemos (PRGS) elementus – 10 raketų gaudyklių. Spauda cituoja Amerikos priešraketinės gynybos vadovo Patricko O‘Reilly žodžius, pasakytus prieš savaitę vykusioje konferencijoje Hantsvilyje (Alabamos valstijoje), kad Pentagonas siūlo kitas antžeminių raketų sistemas, kurios gali būti dislokuotos Turkijoje, Izraelyje ar Balkanuose.
Per Pasaulinę taikos dieną ir 70-tąsias Antrojo pasaulinio karo metines rengiamas Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino oficialus vizitas į Lenkiją panašus į sensaciją. Būsima jo kalba Gdanske, kur rugsėjo 1 d. susirinks Europos valstybių vadovai, yra didelė mįslė tiek apžvalgininkams, tiek politikams, tiek nusikalstamo Molotovo–Ribbentropo pakto aukoms. O ką jau kalbėti apie V. Putino susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir derybų su Lenkijos vadovais atmosferą…
Rugpjūčio ir rugsėjo sandūroje Čečėnijos Respublikai Ičkerijai sukanka kelios labai reikšmingos datos. Prieš 18 metų, 1991-ųjų rugsėjo 6 dieną, Grozne minios čečėnų išvaikė Čečėnijos–Ingušijos Aukščiausiąją tarybą, o jos pirmininkas Doku Zavgajevas paspruko į Rusiją. Kita sukaktis – ne mažiau svarbi: 1996 m. rugpjūčio 30 d. buvo pasirašyti vadinamieji Chasavjurto susitarimai, kurie bent trumpam sustabdė Rusijos karą Čečėnijoje. Tuometinius politikus Rusijos saugumo tarybos sekretorių Aleksandrą Lebedį ir Ičkerijos respublikos ginkluotų formuočių štabo vadą Aslaną Maschadovą drąsiai galima vadinti didvyriais. Ne mažiau drąsos reikėjo turėti ir prezidentui Borisui Jelcinui, kuris, tarsi išpirkdamas kaltę dėl 1992 m. pasirašyto įsako „atkurti konstitucinę tvarką Čečėnijos respublikoje“, nepaisydamas generolų kritikos, davė nurodymą paliauboms.
Kaip Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka bekritikuotų Maskvą, blogėjanti šalies ekonomikos padėtis verčia jį kreiptis į Rusiją 500 mln. dolerių paskolos. Pirmadienį Baltarusijos lyderis su ištiesta ranka atvyko į Sočį, kur savaitės pabaigoje susitiks su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu. A. Lukašenka iki susitikimo paprasčiausiai ilsėsis, kol sulauks iš Buriatijos ir Mongolijos grįžtančio savo kolegos.
Žurnalas „Forbes“ paskelbė įtakingiausių pasaulio moterų sąrašą. Jau ketvirtą kartą jo priekyje yra Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pavardė. 55 m. politikės reitingams nepakenkė nei kritika dėl jos gilios iškirptės, nei bičiuliavimasis su Rusijos lyderiais. Apžvalgininkai mano, kad didžiausias Vokietijos kanclerės nuopelnas – sugebėjimas kovoti su ekonomikos krize. Kaip neseniai pranešta, Vokietijoje vienoje iš pirmųjų pasaulio valstybių pastebėta ūkio atsigavimo ženklų. Daug balų politikei pridėjo pastangos palaikyti gerus santykius su Maskva, parama dujotiekio Baltijos jūros dugnu projektui ir ketinimai išgelbėti koncerną „Opel“ vėlgi Rusijos taupomojo banko sąskaita.
Ketvirtadienį didžiulė Vidurio Azijos šalis Afganistanas renka prezidentą ir vietos valdžios organus. Rinkimų išvakarėse puštūnų prezidento Hamido Karzai priešininkai pamėgino įbauginti rinkėjus ir dabartinio režimo rėmėjus: šeštadienį netoli Amerikos pasiuntinybės Kabule sprogo bomba, nusinešusi septynias gyvybes. Trečiadienį pranešta, kad užgrobtas Kabulo bankas. Radikalų pasipriešinimo nenuslopino net savotiška prezidento nuolaida jiems: H. Karzai pasirašė balandį Parlamente priimtą įstatymą, kuris iš tikrųjų įteisina moterų prievartavimą. Nuo šiol vyrai galės atsisakyti išlaikyti savo žmonas, jeigu jos nesutiks su jais mylėtis…
Prieš 70 metų, 1939 m. rugpjūčio 23 d., Vokietijos užsienio reikalų ministro Joachimo von Ribbentropo ir SSRS užsienio reikalų komisaro Viačeslavo Molotovo pasirašyta nepuolimo sutartis bei slapti Vidurio Europos padalijimo protokolai reiškė dviejų agresorių sandėrį, lėmusį Antrąjį pasaulinį karą, neutralių Baltijos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nepriklausomybės praradimą penkiasdešimčiai metų. Pagal šios sutarties slaptuosius protokolus į SSRS įtakos sferą pateko Suomija, Estija, Latvija, rytų Lenkija ir dalis Rumunijos (Besarabija). Vokietijos įtakon tuomet pateko Lietuva ir vakarų Lenkija.
Jungtinės Valstijos neketina „prekiauti demokratinėmis vertybėmis“, kad pagerintų santykius su Baltarusija. Taip viešėdamas Minske pareiškė JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Europai ir Eurazijai Philipas Gordonas. Jis iškėlė gana griežtas Minsko susitaikymo su Vakarais sąlygas: paleisti politinius kalinius, užtikrinti žiniasklaidos laisvę ir surengti laisvus prezidento rinkimus. Vaizdžiai sakant, Vašingtonas nenori Aleksandro Lukašenkos už ausų tempti į demokratiją…
Nejaugi ir prie Europos krantų pasirodė piratų? Tokį nerimą keliantį klausimą pateikia pasaulio žiniasklaida po to, kai liepos pabaigoje medieną plukdęs Rusijos sausakrovis „Arctic Sea“ paslaptingai dingo Baltijos jūroje. Europos Sąjungos ekspertai laužo galvas, kodėl jis, liepos 28 d. perplaukęs Lamanšo sąsiaurį, už 80 km nuo Didžiosios Britanijos krantų staiga dingo iš radarų ekranų ir daugiau neatsiliepė į pakrančių apsaugos šaukinius. Greitai bus trys savaitės, kai laivo neužfiksuoja net palydovai. Keturios dienas prieš tai laivo komanda neva pranešė, kad ant denio išsilaipino ginkluoti vyrai…