Rytų fronte – seni diplomatijos vilkai
2009-03-24 | Tema: Komentarai
Senieji diplomatijos vilkai grįžta į didžiąją politiką tam, kad atnaujintų taikaus sambūvio ir nusiginklavimo procesą. Taip pasaulio spauda vertina 7-ame dešimtmetyje buvusio Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus, jau 85 m. sulaukusio Henry A. Kissingerio ir Berlyno sienos griuvimo metais tą patį postą užėmusio Jameso A. Bakerio III vizitus praėjusią savaitę į Maskvą. Derybose su Rusijos lyderiais šie politikos išminčiai pradėjo įgyvendinti Vašingtono paskelbtą santykių „perkrovimo“ su Rusija strategiją. Jie pareiškė, kad Barackas Obama Maskvą aplankys artimiausiais mėnesiais, o jų vizitai skirti parengti dirvai Rusijos ir JAV vadovų susitikimui balandžio 2 d. Londone.
Abu garbaus amžiaus sulaukę buvę valstybės sekretoriai su delegacijomis Maskvą aplankė asmenine iniciatyva ir atskirai. J. Bakeris Valstybės departamentui vadovavo Berlyno sienos ir Sovietų Sąjungos griuvimo laikais. Šaltasis karas baigė išsikvėpti, tačiau nusiginklavimo srityje Boriso Jelcino Rusija dar nebuvo sukalbama, nes skendėjo savo prieštaravimuose ir gresiančio pilietinio karo aplinkoje. Maskvoje šis diplomatas nedaug kalbėjo apie būtinybę pratęsti Strateginės puolamosios ginkluotės sutartį, pasirašytą 1991 m. ir pasibaigsiančią šių metų gruodį. J. Bakeris dalyvavo konferencijoje, kurioje nagrinėtos galimybės išgauti naftos ir dujų turtus Kaspijos jūroje ir naudotis jais tiek Rusijai, tiek Vakarams.
Analitikams įdomesnis buvo H. Kissingerio vizitas į Rusiją. Apskritai tai prieštaringa ir skandalinga asmenybė. Gimęs 1923 m. Bavarijoje, būdamas 15 m. iš Vokietijos dėl žydų persekiojimo tėvų buvo išvežtas į JAV. Čia Hainzas Alfredas tapo Henry. Praėjusio amžiaus pabaigoje kilo didelių skandalų dėl jo tariamo dalyvavimo nuverčiant kai kurias diktatūras Lotynų Amerikoje ir rengiant operacijas Vietname. Nepasitenkinimas kilo, kai George’as Bushas jį paskyrė vadovauti komisijai, tyrusiai Rugsėjo 11-osios tragediją JAV. Tačiau iki tol politikas jau buvo susikrovęs didžiulį diplomatinį kapitalą. Jis jau buvo tapęs Nobelio taikos premijos laureatu už 1973 m. taikos sutartį su Vietnamu. Būtent nuo tų metų jis paskirtas JAV valstybės sekretoriumi, o kelerius metus ėjo ir prezidento Richardo Nixono patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas. H. Kissingeris vadinamas to laikotarpio įtampos mažinimo politikos režisieriumi ir derybų su kietakakčiais Leonido Brežnevo šalininkais virtuozu.
Nuo tų laikų praėjo beveik keturi dešimtmečiai, ir diplomato gabumų vėl prireikė naujai Baltųjų rūmų respublikonų administracijai. Tiesa, pasak Londono „The Daily Telegraph“, Maskvoje su slaptu vizitu jis esą buvęs ir praėjusių metų gruodį. Tuomet su Dmitrijumi Medvedevu ir Vladimiru Putinu taip pat daugiausia kalbėtasi apie branduolinį nusiginklavimą, tačiau per šiuos keletą mėnesių tarptautinė padėtis žymiai pasikeitė. Nusiginklavimas įgavo naują aspektą – finansinį. Pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė taip pat verčia Rusiją ir JAV ieškoti būdų atsisakyti daugumos branduolinių raketų galvučių, o ateityje – galbūt visų.
Pranešama, kad B. Obama 15 proc. jau sumažino asignavimus branduolinėms programoms. Rusija priešingai – tvirtina didinsianti dėmesį ginkluotei ir kariuomenės parengimui, tačiau Vakaruose manoma, kad tai tik spaudimo priemonė būsimoms deryboms su Vašingtonu.
Po susitikimo su D. Medvedevu penktadienį H. Kissingeris, kaip visada, buvo diplomatiškas. Prognozėmis jis nenorėjo užbėgti už akių JAV ir Rusijos vadovų susitikimui, kuris įvyks kito mėnesio pradžioje, prieš Didžiojo dvidešimtuko lyderių pasitarimą Londone ir NATO 60-mečio iškilmes Vokietijoje ir Prancūzijoje. Vis dėlto akivaizdu, kad senus diplomatijos vilkus B. Obama metė į Rytų frontą, norėdamas bent didžiule patirtimi paruošti Rusijos lyderius nelengvam pokalbiui ir kartu paspausti „perkrovimo“ mygtuką.
Loading ...