Tai, kad antradienį žlugo dar viena Vidurio Europos šalies koalicinė centro dešiniųjų Vyriausybė, nieko stebėtino. Tačiau Čekija, kurios Parlamentas vos vieno balso persvara iš visų 200 deputatų atstatydino ministro pirmininko Mireko Topolaneko kabinetą, šį pusmetį pirmininkauja ES. Daug kam Briuselyje tai kelia susirūpinimą. Kabineto vadovas nuramino, kad pirmininkavimo procesas dėl to nenukentės.
Apskritai Čekijos Konstitucija nenumato automatiško Vyriausybės pasitraukimo, todėl manoma, kad būtent dėl pirmininkavimo Bendrijoje ji tęs darbą iki liepos 1 d. Per tą laiką prezidentas Vaclavas Klausas spręs, ar paskirti naują ministrą pirmininką, ar paskelbti išankstinius Žemųjų parlamento rūmų rinkimus. Jeigu Parlamentas, kuriame opozicijoje esantys socialdemokratai turi viena vieta daugiau, tris kartus nepatvirtins naujos Vyriausybės, prezidentas galės skelbti naujus jo rinkimus. Laikraštis „The New York Times“ rašo, kad, ekspertų nuomone, valstybės vadovas, garsus savo euroskeptinėmis nuotaikomis, juos numatys metų pabaigoje.

Analitikai sutaria, kad Vyriausybės žlugimą sukėlė ne ekonominė krizė. Čekijoje ji taip neįsisiautėjo kaip Islandijoje, Latvijoje ar Vengrijoje. Vyriausybės populiarumą mažino keli skandalai ir socialinės reformos, kurios netenkino mažas pajamas gaunančių šeimų. Ją greičiau sugriovė netvirta valdančioji koalicija. Demokratinės piliečių partijos, krikščionių demokratų ir žaliųjų junginys Parlamente turėjo 96 vietas, o socialdemokratai ir komunistai – viena daugiau – 97 mandatus. Pagrindinių klausimų sprendimą jame lemdavo septyni nepriklausomi deputatai. Ir štai, kai vienas iš socialdemokratų parėmė koaliciją, opozicijos kantrybės taurė buvo perpildyta, ir ji inicijavo dar vieną balsavimą dėl nepasitikėjimo. Kaip pastebėjo Prahos radijas, savarankiškos valstybės istorijoje tai buvo pirmas kartas, kai Parlamentas įveikė Vyriausybę.

Čekijoje, kaip ir kaimyninėje Lenkijoje, visos trys valdžios institucijos sutarė nekaip. Dažniausiai tų nesutarimų priežastis buvo tarptautinės šalies ambicijos. Čekija, tik įstojusi į ES, nebuvo pavyzdinga narė. Ji 2 m. vilkino Lisabonos sutarties ratifikavimą, kol pagaliau tik šį vasarį pritarė Bendrijos reformoms. Dabar jai yra pritarusios visos ES narės, išskyrus Airiją. Sutarties ratifikavimo procedūra buvo keletą kartų atidėta, kad Konstitucinis Teismas išaiškintų, ar jos tekstas atitinka pagrindinį įstatymą. Tik tuomet, kai jis davė teigiamą atsakymą, M. Topolanekas išdrįso sutartį vėl teikti kairiųjų verdiktui Parlamente.

Daug rietenų sukėlė amerikiečių priešraketinio skydo elementų dislokavimas Čekijos teritorijoje. Apžvalgininkai tvirtina, kad Vyriausybės krizė gali turėti įtakos Vašingtono planams šalyje dislokuoti priešraketinį radarą. O minėtas Amerikos dienraštis apskritai mano, kad nepasitikėjimas ministrų kabinetu užvers duris šių elementų įkurdinimui Rytų Europoje. Vyriausybė yra pasirašiusi susitarimą su Jungtinėms Valstijomis, tačiau jo ratifikavimo procesas Parlamente taip ir neprasidėjo. Dabar, kai pats Vašingtonas abejoja priešraketinio skydo būtinumu, po kairiųjų pergalės Čekijoje ši idėja braška per visas siūles. Rusijos atstovas NATO Dmitrijus Rogozinas dėl to neslepia džiaugsmo ir sako, kad JAV prezidentui Barackui Obamai, kuris beveik po dviejų savaičių lankysis Prahoje, tai nebus maloni dovanėlė. Maskva aiškina, kad tiek Čekijoje, tiek Lenkijoje apie 60 proc. gyventojų priešinosi šiems planams, o abiejų šalių Vyriausybės neatsiklausė visuomenės, ar jos saugumui užtikrinti reikia svetimų raketų.

Apžvalgininkai atkreipia dėmesį ir į tai, kad ES pirmininkaujančių Vyriausybių žlugimas – gana dažnas reiškinys. Antai 1993 m. krito vos pradėjusi pirmininkauti Danijos Paulo Schlueterio Vyriausybė, po 3 m. žlugo Romano Prodi centro kairiųjų koalicija Italijoje, kurioje valdžios krizės virusas ypač aktyvus. Dabar jis persimetė ir į Rytų Europos šalis.