Rusijos valdžia, nesugebėdama įveikti krizės, vis labiau bijo savo šešėlio ir nepasitiki žmonėmis. Antai Vladimiro Putino Vyriausybė parengė detalų planą, kaip krizės sąlygomis malšinti tokius gyventojų neramumus, kokie neseniai buvo kilę, pavyzdžiui, Tolimuosiuose Rytuose. O štai nepaprastųjų situacijų ministras, valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija” vienas iš vadovų Sergejus Šoigu parengė pasiūlymą Dūmai sodinti už grotų tuos, kurie neigia Sovietų Sąjungos pergalę Didžiajame Tėvynės kare. Tokią baudžiamąją atsakomybę ministras siūlo įteisinti ir pergale abejojantiems kai kurių kaimyninių šalių prezidentams.
Komentarai
Vasario 23 d. Čečėnijoje ir Ingušijoje vyrų nesveikina. Vainachams tai ne Tėvynės gynėjo diena ar anų laikų Tarybinės armijos šventė, o Deportacijos diena. Operacija kodiniu pavadinimu „Pantera“ prasidėjo tą 1944 m. naktį. Jai vadovavo pats Lavrentijus Berija. Iš viso į tolimus Sovietų Sąjungos rajonus buvo išvežta beveik pusė milijono čečėnų ir ingušų, kurie buvo kaltinami padėję vokiečiams. O iš viso į šiuos Kaukazo rajonus per karą buvo permesti tik 77 vokiečių parašiutininkai…
Iš trijų Baltijos valstybių Latvija pirmoji neatlaikė pasaulinės ekonomikos krizės. Praėjusį penktadienį prezidentas Valdis Zatleras priėmė ministrų kabineto vadovo Ivaro Guodmanio atsistatydinimo prašymą. Kartu pasitraukė ir visa Vyriausybė. Jau pirmadienį šalies vadovas pradėjo formuoti naują kabinetą, tačiau tai nėra toks paprastas užsiėmimas. Agentūrai AP jis užsiminė, kad, siekiant atkurti politinę tvarką, gali prireikti pirmalaikių Saemos (parlamento) rinkimų.
Marksizmo teoretikų politikai pritaikytas dėsnis, kad grandinėje pirmiausia trūksta silpniausia grandis, ypač tinka šių dienų Latvijai. Kol kas iš trijų Baltijos valstybių atspariausia lieka Estija, o štai Latvija tapo antra po Islandijos šalis, kurios Vyriausybę supurtė pasaulinis finansų nuopuolis. Penktadienį atsistatydino ministro pirmininko Ivaro Guodmanio ministrų kabinetas, nes iširo 2007 m. gruodį sudaryta keturių partijų koalicija. Pirmadienį prezidentas pradėjo formuoti naują ministrų kabinetą.
Prabėgus pustrečių metų nuo žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymo ir keturiems bylos nagrinėjimo mėnesiams, Rusijos teismas išteisino ir teismo salėje paleido keturis kaltinamuosius. Teismas nustatė, kad prokuratūra surinko nepakankamai įrodymų, jog šie jauni asmenys tikrai nužudė žymią Rusijos žurnalistę. Netgi jos vaikai proceso pabaigoje suabejojo, ar tikrai būtent kaltinamieji įvykdė nusikaltimą. A. Politkovskajos šeima įsitikinusi, kad nužudymą organizavo „kažkas iš aukščiau“, o advokatė Karina Maskolenko mano, kad visi įkalčiai rodo Federalinės saugumo tarnybos ranką. Kaltinamųjų ryšiai su šia tarnyba atliekant tyrimą net nebuvo atskleidžiami, nors vienas iš jų – saugumo papulkininkis.
Vakarų ir Rusijos spaudoje pasirodo vis daugiau pranešimų ir svarstymų, kad tarp šios šalies lyderių Dmitrijaus Medvedevo ir Vladimiro Putino ryškėja trintis. Rusijos prezidentas aiškiai didina distanciją nuo ministro pirmininko, kuris, vokiečių laikraščio „Tagesspiegel” teigimu, nesusidoroja su ekonomine krize. Prezidentas pamažu atleidžia demokratijos vadeles, kurias įtempęs laikė jo pirmtakas.
Pavyzdžiui, daugelį nustebino, kad D.Medvedevas sutiko leisti opozicinio judėjimo „Solidarumas”, reikalaujančio pašalinti ministrą pirmininką ir surengti išankstinius parlamento rinkimus, demonstraciją vasario pabaigoje. Sausį jis nekliudė pagerbti didžiausių šio meto valdžios kritikų Stanislavo Margelovo ir Anastasijos Baburinos atminimą.
Dar didesnius įtarimus sukėlė naujas D.Medvedevo bendravimo su rinkėjais stilius. Tai, kad per televiziją jis kalbėjo apie krizės įveikimo planus, nieko naujo. Bet bendravo kitaip negu neseniai trijų valandų tiesioginiame pokalbyje su žiūrovais šviesią rytdieną piešė V.Putinas. Prezidentas netiesiogiai kritikavo Vyriausybę, kad ji siekia pagražinti padėtį, kai žmonėms reikia atskleisti rūsčią tiesą. Jis pažadėjo taip bendrauti reguliariai.
Tą vasario 17-ąją, kai parlamentui paskelbus nepriklausomybę Kosovas tapo septintąja valstybe, atsiradusia subyrėjus buvusiai Jugoslavijai, buvo sekmadienis. Kosovas skelbė nepriklausomybę jau antrąjį kartą. 1991 m. Kosovo vienašališką aktą pripažino tik Albanija. Ne trečias, o antras kartas, kaip sakoma, nemelavo: buvusios Serbijos provincijos nepriklausomybę pripažino apie penkias dešimtis pasaulio valstybių, iš jų 22 (iš 27) yra Europos Sąjungos narės.
„Krizė? Kokia krizė? – trūkteli pečiais 75-metis geras pažįstamas iš vieno Labanoro kaimo ir tęsia: – va, krizė, kai sveikata šlubuoja, kai arklys koją nikstelėjo, o darbų ik valiai, kai mano motera po klubo operacijos sunkiai tebekliba, kai… Ai, bet ką čia aš tau, brač, miestiečiui…“ – numojo ranka ir pakėlė mano atvežtos „Pipirinės“ stikliuką…
Dėdė Antanas – prakaulus seniokas iš „vidurio kaimo“ – man lyg ir ne etalonas: mėgsta išgerti, o gerai išmetęs pasikliauja savo ištikimu arkliuku – griūna į vežimo šiaudus, o tas ir parveža į sodybą. Gyvena vienkiemyje su savo pačiute, du sūnūs – mieste su šeimomis. Dukart per savaitę į kiemą nuo vieškelio užsuka autobusiukas, vežiojantis maisto produktus ir pagrindinius ūkio rakandus. Su vairuotoju pasidalina naujienomis, kai ką nusiperka (bet visada – plastikinį alaus butelį, kurį po šiaudais slepia; mat, žmona labai barasi…).
Trijų kadaise egzistavusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybių – Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos – užsienio reikalų ministrų susitikimas šį šeštadienį davė gerą progą panagrinėti vis pastebimesnį šios vidurinės istorinės grandies Baltarusijos slinktį į Vakarus. Ginčai su Rusija privedė prie to, kad Baltarusijos užsienio reikalų ministerija susitikimo Vilniuje išvakarėse pareiškė, kad Minskas tapo „pernelyg priklausomas nuo Maskvos”, todėl gali būti svarstomas Baltarusijos stojimo į NATO ir ES klausimas.
Naujasis Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama mėgina tirpdyti naujus Šaltojo karo ledus. Jis pareiškė, kad Vašingtonas su Iranu ketina pradėti naują konstruktyvų tiesioginį dialogą, jeigu tik šis „siųs signalus apie kitokį savo elgesį“.
Nepraėjo nė keletas dienų, ir Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas atsakė tuo pačiu. Kalbėdamas Teherano Laisvės aikštėje Islamo revoliucijos 30-ųjų metinių proga, jis pabrėžė, kad jo šalis pasirengusi tiesioginiam dialogui su Amerika, ypač kovos su terorizmu srityje. Bet ir šis lyderis iškėlė beveik neįgyvendinamą sąlygą. Jo nuomone, JAV turi iš esmės pakeisti savo politiką, ir šie pokyčiai turi būti fundamentalūs, o ne taktiniai. Prezidentas priminė, kad „jeigu kas nors bandys pakartoti tamsiųjų laikų patirtį, jie turi žinoti, kad jų laukia kur kas sunkesnis likimas negu Busho“.
Continue reading…