Rusija perginkluoja savo armiją

Pastarosiomis dienomis Jungtinėms Valstijoms buvo duota suprasti, kad Amerikos viešpatavimo pasaulyje laikai baigiasi. Tai aiškiai parodė Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimas Jekaterinburge ir ypač čia vykęs didžiųjų pasaulio valstybių – Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos (BRIK) – lyderių susitikimas.

Šią grėsmę sustiprino Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko Nikolajaus Makarovo pareiškimas, kad pagal kariuomenės perginklavimo programą pirmiausiai iki 2012 m. bus perginkluotos Šiaurės Kaukazo apygardos ir Kaliningrado ypatingojo rajono grupuotės. Dar šiemet į Kaukazą – greičiausiai į Pietų Osetiją ir Abchaziją – bus nusiųsta dešimtys naujų karinių lėktuvų, o Lietuvos kaimynystėje pasirodys raketų kompleksai „Iskander“.

Continue reading…

Kodėl Vakarams parankus Irano lyderis?

ahmadinejadPo penktadienį įvykusių Irano prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis šalies vadovas Mahmoudas Ahmadinejadas, Teherane tęsiasi neramumai. Jie didžiausi per 10 pastarųjų metų. Suimta apie 170 opozicijos aktyvistų, tarp kurių – ir pagrindinis jo priešininkas, buvęs ministras pirmininkas Miras Husseinas Mussavis. Jis buvo sulaikytas, kai ėjo pas dvasinį lyderį Ali Khamenei, kuris, beje, rinkimuose palaikė dabartinį Irano prezidentą.

Continue reading…

Kada Libijos lyderį sutiksime Vilniuje?

gadaffi_old

Beveik savaitę trukęs Libijos revoliucijos lyderio Moammaro Gaddafio vizitas į Italiją įdomus ne tik istorine, bet ir grynai atraktyvia prasme. Laikraštis “Corriere della Sera” jį vadina ilgai užsitęsusiu šou, kupinu simbolių ir pompastikos, panegeriškų kalbų ir podiumo elementų. Laikraščio korespondentas dėl išvaizdos ir manierų M.Gaddafį lygina net su Michaelu Jacksonu: juodi žvilgantys plaukai, iš klajoklių galvos apdangalo besidriekiančios garbanos, juodi akiniai, tobulo makiažo suformuota šypsena…

Continue reading…

Dujotiekiui „Nord Stream“ dar vienas „ne“

nordstreamDujotiekiui „Šiaurės srautas“ („Nord Stream“) sudaromos vis naujos kliūtys. Negana to, kad kai kurių Baltijos šalių Aplinkos apsaugos ministerijos neigiamai įvertino ekspertų atliktą tyrimą ir pareikalavo papildomos informacijos, dabar ir Vokietijos gynybos ministerija nusiuntė laišką į Bundestago gynybos reikalų komitetą, reikalaudama pakeisti dujotiekio Baltijos jūros dugnu maršrutą. Vokiečiai tvirtina, kad vamzdis, sujungsiantis Vyborgą su Greifsvaldu, eis pernelyg arti Riugeno salos, kur nuolat vyksta karinės jūrų pratybos. Toks kariškių reikalavimas buvo pateiktas dar 2007-ųjų sausį, tačiau į jį nekreipta dėmesio. Dabar jį pakartojo bundesveras – Vokietijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė.

Continue reading…

Kas mus veda istorijos klystkeliais?

Atrodytų, per pusšimtį su viršum pokario metų susidėstė neginčijamos išvados, kad, susiklosčius palankioms aplinkybėms, Antrąjį pasaulinį karą pradėjo nacistinė Vokietija. Tačiau dabar, artėjant Didžiojo Tėvynės karo pradžios 68-osioms metinėms ir įvairių nusikalstamų sandėrių 70-mečiui, pasirodė samprotavimų, kad jį išprovokavo arba pagreitino ir Lenkijos užsispyrimas netenkinti kai kurių Trečiojo Reicho reikalavimų. Pasvarstykime, ar tokia teorija logiška ir adekvati to meto padėčiai.

Continue reading…

Kodėl rusai negers baltarusiško pieno?

karveDraugą nelaimėje pažinsi. Šis populiarus posakis tinka apibudinti Rusijos ir Baltarusijos santykius, kuriuos išbando kilęs dar vienas – šįkart Pieno karas. Vos tik abiejų šalių vadovai ir žemės ūkio ministrai susitarė padidinti prekybą pieno produktais, vyriausiasis Rusijos sanitarijos gydytojas Genadijus Oniščenka šeštadienį pareiškė uždraudžiąs 500 jo rūšių importą į Rusiją. Mat Baltarusijos pieno perdirbimo įmonės neparengė jų tiekimo dokumentų pagal pernai gruodį priimtą Rusijos reglamentą.

Continue reading…

Kas pradėjo antrąjį pasaulinį karą?

Artėjant nacistinės Vokietijos karo su Sovietų Sąjunga 68-osioms ir sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje 65-osioms metinėms, iš Maskvos pasipylė spekuliacijų, kas gi kaltas dėl karo pradžios. Rusijos gynybos ministerijos tinklalapyje pasirodė karo istoriko pulkininko Sergėjaus Kovaliovo straipsnis, kuriame dėl to kaltinama ir Lenkija, neva 1939 m. netenkinusi Vokietijos pretenzijų. Tiesa, ši publikacija netrukus buvo išimta iš svetainės, tačiau spėjo sukelti priešišką Varšuvos reakciją.

Continue reading…

Artimieji rytai – tarp fantazijos ir susitaikymo

israel_gaza2JAV prezidentas Barackas Obama, ko gero, imasi sunkiausios naštos užsienio politikoje – sutaikyti JAV, Izraelį ir Vakarus su musulmonų pasauliu. Tuo tikslu naktį į trečiadienį jis atskrido į Saudo Arabiją, o ketvirtadienį Egipto sostinėje, viename iš Kairo universitetų, sakys svarbią kalbą, kurios tikslas – skelbti naują Vašingtono susitaikymo politiką arabų šalyse.

Continue reading…

Ar buvo Vilniaus krašto okupacija?

Neseniai Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio televizijoje išsakytą teiginį, kad Lenkija tarpukariu nebuvo okupavusi Vilniaus krašto, sunku praleisti pro ausis. Bet iš tikrųjų ministro interviu Lenkijos televizijai buvo skirtas daugiau vokiečių tvirtinimams, esą jie po karo buvo išvyti iš kai kurių dabartinei Lenkijai priklausančių teritorijų ir jiems nenorima gražinti nuosavybės.

Vokiečiai jau seniai nori atgauti žemę ir pastatus, kuriuos jų tėvai Lenkijoje paliko po karo pasikeitus Europos žemėlapiui. Ypač daug tokio turto yra Opolės vaivadijoje ir Šiaurės Lenkijoje. Kaip Sudetai Čekijoje, taip Silezija Lenkijoje po Miuncheno suokalbio buvo atplėštos iš šių šalių, tačiau po karo Lenkijai gražinta didžioji anglies turtinga Silezijos dalis. Čia dar nuo Prūsijos laikų gyvenę ir naujai atsikėlę vokiečiai pasitraukė į pralaimėjusį reichą, tačiau dabar jie kelia galvas. Jie nori susigražinti bent savo turtą.Pasak dienraščio „Rzeczpospolita”, vokiečių paliktas nekilnojamasis turtas pietvakarinėje Lenkijos dalyje gali siekti 19 mlrd. eurų (65,6 mlrd. litų).

Continue reading…

Ukrainoje vėl tampoma valdžios virvė

Ukrainoje – vėl valdžios virvės tampymas iš vienos pusės į kitą. Šalies spauda praneša, kad ministrė pirmininkė ir jos vardo bloko vadovė Julija Tymošenko bei Regionų partijos lyderis Viktoras Janukovyčius neva nutarė sudaryti sąjungą ir pasirašyti „didįjį susitarimą“, kuris pakeistų prezidento rinkimų tvarką. Naujoji koalicija pakeis Konstituciją, ir šalies vadovas bus renkamas ne visuotiniuose rinkimuose, bet Aukščiausioje Radoje. Taip Parlamentas, kuriame abu blokai turi konstitucinę daugumą, užkirstų kelią vėl balotiruotis Viktorui Juščenkai.

Continue reading…