Žurnalas „Forbes“ paskelbė įtakingiausių pasaulio moterų sąrašą. Jau ketvirtą kartą jo priekyje yra Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pavardė. 55 m. politikės reitingams nepakenkė nei kritika dėl jos gilios iškirptės, nei bičiuliavimasis su Rusijos lyderiais. Apžvalgininkai mano, kad didžiausias Vokietijos kanclerės nuopelnas – sugebėjimas kovoti su ekonomikos krize. Kaip neseniai pranešta, Vokietijoje vienoje iš pirmųjų pasaulio valstybių pastebėta ūkio atsigavimo ženklų. Daug balų politikei pridėjo pastangos palaikyti gerus santykius su Maskva, parama dujotiekio Baltijos jūros dugnu projektui ir ketinimai išgelbėti koncerną „Opel“ vėlgi Rusijos taupomojo banko sąskaita.
Komentarai
Ketvirtadienį didžiulė Vidurio Azijos šalis Afganistanas renka prezidentą ir vietos valdžios organus. Rinkimų išvakarėse puštūnų prezidento Hamido Karzai priešininkai pamėgino įbauginti rinkėjus ir dabartinio režimo rėmėjus: šeštadienį netoli Amerikos pasiuntinybės Kabule sprogo bomba, nusinešusi septynias gyvybes. Trečiadienį pranešta, kad užgrobtas Kabulo bankas. Radikalų pasipriešinimo nenuslopino net savotiška prezidento nuolaida jiems: H. Karzai pasirašė balandį Parlamente priimtą įstatymą, kuris iš tikrųjų įteisina moterų prievartavimą. Nuo šiol vyrai galės atsisakyti išlaikyti savo žmonas, jeigu jos nesutiks su jais mylėtis…
Prieš 70 metų, 1939 m. rugpjūčio 23 d., Vokietijos užsienio reikalų ministro Joachimo von Ribbentropo ir SSRS užsienio reikalų komisaro Viačeslavo Molotovo pasirašyta nepuolimo sutartis bei slapti Vidurio Europos padalijimo protokolai reiškė dviejų agresorių sandėrį, lėmusį Antrąjį pasaulinį karą, neutralių Baltijos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nepriklausomybės praradimą penkiasdešimčiai metų. Pagal šios sutarties slaptuosius protokolus į SSRS įtakos sferą pateko Suomija, Estija, Latvija, rytų Lenkija ir dalis Rumunijos (Besarabija). Vokietijos įtakon tuomet pateko Lietuva ir vakarų Lenkija.
Jungtinės Valstijos neketina „prekiauti demokratinėmis vertybėmis“, kad pagerintų santykius su Baltarusija. Taip viešėdamas Minske pareiškė JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Europai ir Eurazijai Philipas Gordonas. Jis iškėlė gana griežtas Minsko susitaikymo su Vakarais sąlygas: paleisti politinius kalinius, užtikrinti žiniasklaidos laisvę ir surengti laisvus prezidento rinkimus. Vaizdžiai sakant, Vašingtonas nenori Aleksandro Lukašenkos už ausų tempti į demokratiją…
Nejaugi ir prie Europos krantų pasirodė piratų? Tokį nerimą keliantį klausimą pateikia pasaulio žiniasklaida po to, kai liepos pabaigoje medieną plukdęs Rusijos sausakrovis „Arctic Sea“ paslaptingai dingo Baltijos jūroje. Europos Sąjungos ekspertai laužo galvas, kodėl jis, liepos 28 d. perplaukęs Lamanšo sąsiaurį, už 80 km nuo Didžiosios Britanijos krantų staiga dingo iš radarų ekranų ir daugiau neatsiliepė į pakrančių apsaugos šaukinius. Greitai bus trys savaitės, kai laivo neužfiksuoja net palydovai. Keturios dienas prieš tai laivo komanda neva pranešė, kad ant denio išsilaipino ginkluoti vyrai…
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas nutarė supaprastinti karinių operacijų už šalies ribų tvarką. Jis Dūmai nusiuntė įstatymo projektą, kuriuo siūloma padidinti priežasčių, leidžiančių šalies vadovui pradėti karą užsienyje, skaičių ir priimant šį sprendimą nereikalauti parlamento Federacijos Tarybos pritarimo. Apžvalgininkų nuomone, taip Maskva atriša sau rankas operatyviau reaguoti į konfliktus už Rusijos sienų.
Prieš metus rugpjūčio 12 d. nuščiuvo dėl separatinių teritorijų ambicijų kilęs ginkluotas konfliktas tarp Rusijos ir Gruzijos. Štai jau metai kaip jis laikomas įšaldytas ir labai jau primena kitą Kaukazo skaudulį – Kalnų Karabachą.
Rugpjūtį astrologai paprastai vadina katastrofų metu. Šio mėnesio pradžios sukaktys tarsi patvirtina šią žvaigždžių tyrinėtojų išvadą. 1945 m. branduolinė tragedija virš dviejų Japonijos miestų atidarė pokarinę tokių baisių nelaimių sąskaitą. Naujojo tūkstantmečio tragedijos vienaip ar kitaip susijusios su kita agresore Rusija.
Continue reading…
Žmonės mėgsta sąmokslo teorijas. Jos įvelka faktus į mistinių pasakų drabužį, uždeda įtarimų aureolę, siūlo neva patiems daryti išvadas ir taip griauna įprastas tiesas ir gyvenimo dėsnius.
Tiesa, kai kurios sąmokslo teorijos pasirodo turinčios pagrindą. Pavyzdžiui, pusšimtį metų buvo įtariama, kad Adolfas Hitleris ir Josifas Stalinas prieškario laikais vienas su kitu tarėsi, bendravo, draugavo, o kartu apgaudinėjo, veikė klastingai, kol galų gale slapta buvo pasidalyta Europa ir prasidėjo pasaulinio karo košmaras.
Didžiausiame Kinijos regione Sindziango uigurų autonominiame rajone gyvena apie 20 mln. žmonių, iš kurių maždaug 8 mln. yra tiurkų tautų grupės musulmonai. Visos milijardinės Kinijos mastu tai lašas jūroje, tačiau neseniai autonomijos sostinėje Urumčyje kilę neramumai neatrodo kaip uodo įkandimas Pekinui. Kaip ir tibetiečių judėjimas šalies pietuose, taip ir uigurų pasipriešinimas etninių kinų – hanų – diktatui atskleidžia silpnas komunistinės imperijos vietas. Be to, Sindziangas yra svarbioje strateginėje kadaise iš Azijos į Europą nusidriekusio Šilko kelio grandyje – aštuonių valstybių sienų sandūroje.
Continue reading…