Vaikų išnaudojimą, prievartą prieš juos paprastai suvokiame kaip kažką nusikalstamo ir netoleruotino. Ir stojame piestu. Tačiau vis daugiau atvejų, kai vaikais manipuliuojama, jie panaudojami suaugusių interesams, politiniais ir dar bala žino kokiais tikslais.
Komentarai
Niujorke prasidėjusi Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesija tampa ne tik ugningų kalbų tribūna, bet ir svarbių susitikimų arena. Nors dvišalės derybos sesijos metu nerekomenduojamos, pasaulio šalių vadovų kontaktai neišvengiami ir dažnai būna net svarbesni negu oficialūs vizitai.
Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos darbo vizitui į Lietuvą mūsų šalies žiniasklaida skyrė ypatingą dėmesį. Atrodytų, į Lietuvą atvyksta pats Popiežius. Suprantama, asmenybė marginalinė, tačiau neeilinė, viešnagė istorinė, o kaimyninių valstybių santykiai, švelniai tariant, politine prasme nėra kaimyniški. Tačiau šis vizitas, ko gero, reiškia pasikeitusį Vakarų ir pirmiausia Europos Sąjungos požiūrį į „paskutinį diktatorių Europoje“ ir jau 15 metų trunkantį A. Lukašenkos režimą.
Būna, kad labai niežti išreikšti kitokią nuomonę, nei ją masiškai tiražuoja politiko oponentai, nori tapti bent daliniu advokatu, žmonišku puolamojo gynėju, tačiau slenka dienos, ir tu kažkodėl nedrįsti šokti prieš galingą bangą. Bet tai, žiūrėk, greitai padaro kiti. Erlandas Paplauskis savo straipsnyje viename portale Bernardinuose (http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles%2F99481) vis tik bando pažvelgti į kitą Arūno Valinsko krizės pusę ir pasiaiškinti, kam politiko linčiavimas naudingas ir kam ne.
Liepos 28-ąją iš Lamanšo sąsiaurio dingusio medieną gabenusio, Suomijos kompanijai priklausančio, Maltoje registruoto ir rusų įgulos valdomo sausakrūvio laivo „Arctic Sea“ epopėja,prasidėjusi laivo užgrobimu Baltijos jūroje liepos 24 d., kaip ir spėjo Vakarų spauda, apaugo pačiais nemaloniausiais Maskvai įtarimais. Jų dar padaugėjo, kai pagrasinus susidorojimu į Stambulą buvo priverstas pabėgti Maskvoje leidžiamo „Maritime Bulletin–Sovfracht“ vyriausiasis redaktorius Michailas Voitenka, kuris iš pat pradžių įtarė, kad po medienos eksporto Alžyrui priedanga Rusija vežė ginklus vienai iš arabų šalių.
Moldovą, rugpjūčio 27-ąją atšventusią 18-ąsias nepriklausomybės paskelbimo metines, krečia politinės krizės drugys. Keista ta šventė: po balandžio 5 d. įvykusių parlamento rinkimų, kuriuos laimėjo Komunistų partija, įsiliepsnojo opozicijos įžiebtos masinės riaušės, ir iki šiol 101 deputatas niekaip neišrinko šalies prezidento.
Artėjant Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino oficialiam vizitui į Lenkiją, Vašingtonas, atrodo, sumanė Maskvai įteikti dovanėlę. Kaip pranešė Lenkijos laikraščiai „Gazeta Wyborcza“, „Trybuna“, kitos žiniasklaidos priemonės, Jungtinės Valstijos ketina atsisakyti šioje šalyje dislokuoti Priešraketinės gynybos sistemos (PRGS) elementus – 10 raketų gaudyklių. Spauda cituoja Amerikos priešraketinės gynybos vadovo Patricko O‘Reilly žodžius, pasakytus prieš savaitę vykusioje konferencijoje Hantsvilyje (Alabamos valstijoje), kad Pentagonas siūlo kitas antžeminių raketų sistemas, kurios gali būti dislokuotos Turkijoje, Izraelyje ar Balkanuose.
Per Pasaulinę taikos dieną ir 70-tąsias Antrojo pasaulinio karo metines rengiamas Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino oficialus vizitas į Lenkiją panašus į sensaciją. Būsima jo kalba Gdanske, kur rugsėjo 1 d. susirinks Europos valstybių vadovai, yra didelė mįslė tiek apžvalgininkams, tiek politikams, tiek nusikalstamo Molotovo–Ribbentropo pakto aukoms. O ką jau kalbėti apie V. Putino susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir derybų su Lenkijos vadovais atmosferą…
Rugpjūčio ir rugsėjo sandūroje Čečėnijos Respublikai Ičkerijai sukanka kelios labai reikšmingos datos. Prieš 18 metų, 1991-ųjų rugsėjo 6 dieną, Grozne minios čečėnų išvaikė Čečėnijos–Ingušijos Aukščiausiąją tarybą, o jos pirmininkas Doku Zavgajevas paspruko į Rusiją. Kita sukaktis – ne mažiau svarbi: 1996 m. rugpjūčio 30 d. buvo pasirašyti vadinamieji Chasavjurto susitarimai, kurie bent trumpam sustabdė Rusijos karą Čečėnijoje. Tuometinius politikus Rusijos saugumo tarybos sekretorių Aleksandrą Lebedį ir Ičkerijos respublikos ginkluotų formuočių štabo vadą Aslaną Maschadovą drąsiai galima vadinti didvyriais. Ne mažiau drąsos reikėjo turėti ir prezidentui Borisui Jelcinui, kuris, tarsi išpirkdamas kaltę dėl 1992 m. pasirašyto įsako „atkurti konstitucinę tvarką Čečėnijos respublikoje“, nepaisydamas generolų kritikos, davė nurodymą paliauboms.
Kaip Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka bekritikuotų Maskvą, blogėjanti šalies ekonomikos padėtis verčia jį kreiptis į Rusiją 500 mln. dolerių paskolos. Pirmadienį Baltarusijos lyderis su ištiesta ranka atvyko į Sočį, kur savaitės pabaigoje susitiks su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu. A. Lukašenka iki susitikimo paprasčiausiai ilsėsis, kol sulauks iš Buriatijos ir Mongolijos grįžtančio savo kolegos.