Paskutinė JAV prezidento Baracko Obamos kelionės po Europą stotelė – Turkija. Apžvalgininkai tvirtina, kad iš pradžių Amerikos vadovo turnė maršrute jos nebuvo. Pagal protokolą jis turėjo apsilankyti Londone G20 šalių susitikime, čia susitikti su Rusijos kolega Dmitrijumi Medvedevu, dalyvauti NATO įkūrimo 60-mečio iškilmėse Prancūzijoje ir Vokietijoje, paskui vykti į ES ir JAV vadovų susitikimą Prahoje. Dar sausį JAV valstybės departamente kalbėjo, kad paskui B. Obama pasuks į Maskvą.
Komentarai
Moldova, kuri, beje, pirmoji iš sovietinių respublikų 1990 m. gegužę pripažino Lietuvos nepriklausomybę, pati liko komunistų valdoma. Sekmadienį vykusiuose Parlamento rinkimuose beveik pusę visų balsų gavo komunistų partijos kandidatai. Atėję į valdžią 2001 m. komunistai atvedė šalį prie chaoso (maždaug ketvirtadalis iš 4,2 mln. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos), tačiau dabar 101 vietos Parlamente jie vis tiek turės 62–63 mandatus.
NATO įkūrimo 60-metis, kuris pažymimas iškilmėmis Vokietijoje ir Prancūzijoje, – tai gera proga diskutuoti apie Aljanso plėtros galimybes ir reformas. Dviejų dienų NATO sesijoje Strasbūre taip pat aptariamas ir pasaulinis šios organizacijos vaidmuo, pavyzdžiui, Aljanso misija Afganistane ir kituose karštuose planetos taškuose. Priėmus į jį Albaniją ir Kroatiją, svarbu apsvarstyti, kada gi jo nare taps Rusija, kokios galimybės integruotis į šią karinę gynybinę struktūrą Gruzijai ir Ukrainai.
Izraeliui pasaulinė krizė, atrodo, neturi įtakos. Tokią išvadą apžvalgininkai padarė po to, kai antradienį po 6 valandas trukusių diskusijų Knesetas 69 deputatų balsais iš 120 patvirtino rekordinę dešiniosios „Likhud“ partijos lyderio 59 m. Benjamino Netanyahu Vyriausybę. Tai bus didžiausias ministrų kabinetas per visą 60 m. Izraelio istoriją. Jį sudarys net 30 ministrų ir 7 jų pavaduotojai. Prieš tai dirbo 18 ministerijų. Tai bus gausiausia ir, ko gero, radikaliausia Vyriausybė. Vien ko verta užsienio reikalų ministru paskirto išeivio iš Rusijos ir su prancūzų nacionalistu Jeanu Marie Le Penu lyginamo Avigdoro Liebermano asmenybė…
Rusijos regionai pradeda bruzdėti. Jie nepatenkinti federaline valdžia, kuri vos ne visą krizės naštą perkelia ant jų pečių. Nors didelę dalį regionų gaunamų pajamų tenka atiduoti federacijos vyriausybės žinion, o rinkimų sistema taip sutvarkyta, kad svarbiausi regionų asmenys yra skiriami iš „stipraus centro“.
Baškirijos Respublika – akivaizdus naujas separatizmo pavyzdys.
Melagių ir juokų dieną įvyksiantis Baracko Obamos ir Dmitrijaus Medvedevo susitikimas Londone, o po to rengiamas Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių lyderių pasitarimas analitikams kelia daug nepasitikėjimo. Nei vieni, nei kiti, kaip rašo „The Financial Times“, nesiveža konkrečių pasiūlymų, kaip įveikti pasaulinę krizę, o geriausiu atveju tik tarsis dėl regioninių problemų ir dvišalių santykių.
Arkties vandenynas tampa nauja galimo Jungtinių Valstijų ir Rusijos karinio konflikto zona. Kaip penktadienį rašo laikraštis „Kommersant”, Rusijos saugumo taryba parengė Šiaurės ašigalio militarizavimo projektą. Pagal jį iki 2020 m. Arkties regione bus dislokuota Rusijos kariuomenė, kuri užtikrins „karinį saugumą įvairiomis karinės ir politinės padėties sąlygomis”. Rusija neslepia ketinanti „išsaugoti pagrindinės Arkties valstybės kontrolę”, taip pat ir turtingų gamtos išteklių panaudojimą. Tačiau ši kontrolė kol kas bus perduota Federalinei saugumo tarnybai.
Tai, kad antradienį žlugo dar viena Vidurio Europos šalies koalicinė centro dešiniųjų Vyriausybė, nieko stebėtino. Tačiau Čekija, kurios Parlamentas vos vieno balso persvara iš visų 200 deputatų atstatydino ministro pirmininko Mireko Topolaneko kabinetą, šį pusmetį pirmininkauja ES. Daug kam Briuselyje tai kelia susirūpinimą. Kabineto vadovas nuramino, kad pirmininkavimo procesas dėl to nenukentės.
Continue reading…
Artėjant Lietuvos įstojimo į NATO penkmečiui ir Aljanso įkūrimo 60-mečiui pravartu aptarti šios gynybinės organizacijos plėtros ir reformų problemas. Šįkart – keletas pastabų NATO „globalizacijos“ tema.
2004 m. kovo 29 d. Lietuva kartu su kitomis šešiomis Europos valstybėmis – Bulgarija, Estija, Latvija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija – buvo priimta visateise NATO nare. Kartu su Aljanso Europos šalimis, galingomis JAV ir Kanada Lietuva tapo nedidele, bet reikšminga gynybine atsvara prie rytinių jo sienų. Simboliška, kad po keleto dienų, balandžio 4-ąją, NATO pažymėjo 55-asias įkūrimo metines. Šiemet artėja Aljanso 60-metis. Prancūzijoje ir Vokietijoje (Strasbūre ir Kėlyje) balandžio 3–4 d. vyks NATO viršūnių susitikimas ir šventinė jubiliejinė ceremonija.
Senieji diplomatijos vilkai grįžta į didžiąją politiką tam, kad atnaujintų taikaus sambūvio ir nusiginklavimo procesą. Taip pasaulio spauda vertina 7-ame dešimtmetyje buvusio Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus, jau 85 m. sulaukusio Henry A. Kissingerio ir Berlyno sienos griuvimo metais tą patį postą užėmusio Jameso A. Bakerio III vizitus praėjusią savaitę į Maskvą. Derybose su Rusijos lyderiais šie politikos išminčiai pradėjo įgyvendinti Vašingtono paskelbtą santykių „perkrovimo“ su Rusija strategiją. Jie pareiškė, kad Barackas Obama Maskvą aplankys artimiausiais mėnesiais, o jų vizitai skirti parengti dirvai Rusijos ir JAV vadovų susitikimui balandžio 2 d. Londone.