Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas nutarė supaprastinti karinių operacijų už šalies ribų tvarką. Jis Dūmai nusiuntė įstatymo projektą, kuriuo siūloma padidinti priežasčių, leidžiančių šalies vadovui pradėti karą užsienyje, skaičių ir priimant šį sprendimą nereikalauti parlamento Federacijos Tarybos pritarimo. Apžvalgininkų nuomone, taip Maskva atriša sau rankas operatyviau reaguoti į konfliktus už Rusijos sienų.
Komentarai
Prieš metus rugpjūčio 12 d. nuščiuvo dėl separatinių teritorijų ambicijų kilęs ginkluotas konfliktas tarp Rusijos ir Gruzijos. Štai jau metai kaip jis laikomas įšaldytas ir labai jau primena kitą Kaukazo skaudulį – Kalnų Karabachą.
Rugpjūtį astrologai paprastai vadina katastrofų metu. Šio mėnesio pradžios sukaktys tarsi patvirtina šią žvaigždžių tyrinėtojų išvadą. 1945 m. branduolinė tragedija virš dviejų Japonijos miestų atidarė pokarinę tokių baisių nelaimių sąskaitą. Naujojo tūkstantmečio tragedijos vienaip ar kitaip susijusios su kita agresore Rusija.
Continue reading…
Žmonės mėgsta sąmokslo teorijas. Jos įvelka faktus į mistinių pasakų drabužį, uždeda įtarimų aureolę, siūlo neva patiems daryti išvadas ir taip griauna įprastas tiesas ir gyvenimo dėsnius.
Tiesa, kai kurios sąmokslo teorijos pasirodo turinčios pagrindą. Pavyzdžiui, pusšimtį metų buvo įtariama, kad Adolfas Hitleris ir Josifas Stalinas prieškario laikais vienas su kitu tarėsi, bendravo, draugavo, o kartu apgaudinėjo, veikė klastingai, kol galų gale slapta buvo pasidalyta Europa ir prasidėjo pasaulinio karo košmaras.
Didžiausiame Kinijos regione Sindziango uigurų autonominiame rajone gyvena apie 20 mln. žmonių, iš kurių maždaug 8 mln. yra tiurkų tautų grupės musulmonai. Visos milijardinės Kinijos mastu tai lašas jūroje, tačiau neseniai autonomijos sostinėje Urumčyje kilę neramumai neatrodo kaip uodo įkandimas Pekinui. Kaip ir tibetiečių judėjimas šalies pietuose, taip ir uigurų pasipriešinimas etninių kinų – hanų – diktatui atskleidžia silpnas komunistinės imperijos vietas. Be to, Sindziangas yra svarbioje strateginėje kadaise iš Azijos į Europą nusidriekusio Šilko kelio grandyje – aštuonių valstybių sienų sandūroje.
Continue reading…
Per keletą JAV prezidento Baracko Obamos vizito į Rusiją dienų nieko ypatingo neįvyko. Kaip ir prognozuota, šalys pasirašė principinį susitarimą dėl Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo, karinių kontaktų pratęsimo, susitarė dėl karinių krovinių tranzito į Afganistaną. Ir tai beveik viskas. Todėl apžvalgininkai daugiau dėmesio skyrė pirmojo vizito detalėms.
Diplomatinėje praktikoje įprasta, kad prieš valstybių vadovų vizitus vengiama šiurkščių pasisakymų, nepasvertų prognozių ar palyginimų. Vis dėlto šios nerašytos tradicijos nepaisė nei Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, nei Amerikos vadovas Barackas Obama. Pastarasis liepos 6 d. pradeda trijų dienų vizitą Rusijoje. Rusijos lyderis jo išvakarėse prakalbo apie Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykius, pablogėjusius iki Šaltojo karo lygio, o B. Obama leido sau palyginti D. Medvedevą su Vladimiru Putinu akivaizdžiai ne pastarojo naudai. Amerikos prezidentas Maskvoje susitinka su jais abiem.Be to, jis kalbėsis ir su savotišku abiejų šalių santykių ekspertu – buvusiu prezidentu Michailu Gorbačiovu.
Švedija iš Čekijos perima pirmininkavimą ES, o Vilnius 1 m. vadovaus regioninei Baltijos jūros šalių tarybai. Žinoma, problemos nevienodo masto: Švedijai reikės stebėti, vertinti ir daryti išvadas dėl pakartotinio Lisabonos sutarties referendumo Airijoje, o lietuviai bandys Kaliningrado sritį ir Baltarusiją įtraukti į Baltijos jūros regiono struktūrą ir spręsti sudėtingus energetikos galvosūkius. Continue reading…
Nedidelė sąsmaukoje tarp Pietų ir Šiaurės Amerikų esanti šalis Hondūras tapo dar viena karinio perversmo auka. Tiesa, su sekmadienį dar pižama vilkinčiu suimtu prezidentu Manueliu Zelaya kariškiai pasielgė humaniškai. Prievartos prieš jį nenaudojo, jo neįkalino, kaip seniai įprasta Lotynų Amerikoje, o skubiai išskraidino į Kosta Riką. Paskui tremtinį Managvoje priglaudė Nikaragvos prezidentas Danielis Ortega. Lėktuvą šiai priverstinei 56 m. Hondūro lyderio kelionei suteikė Venesuelos vadovas Hugo Chavezas. Hondūro sostinėje Tegusigalpoje tūkstančiai ištremtojo prezidento šalininkų išėjo į gatves. Naujasis Hondūro lyderis, buvęs Kongreso pirmininkas 65 m. italų kilmės politikas Robertas Micheletti Bainas sostinėje dviem paroms įvedė komendanto valandą.
Continue reading…
Prieš 15 m. Rusijos pradėtas karas Kaukaze pereina į kitą fazę – terorizmą. Pasauliui tai seniai žinomas kovos būdas, su kuriuo, deja, iki galo susidoroti niekur nepavyksta. Pasikėsinimas į Ingušijos lyderį 45 m. Junusą Beką Jevkurovą, ankstesni išpuoliai Dagestane išplečia tokio nežmoniško pasipriešinimo erdvę. Jis dabar išsiveržia iš santykinai aprimusios Čečėnijos ir ketina virsti antrais praėjusio dešimtmečio Balkanais. Šį palyginimą apžvalgininkai mėgsta dar ir todėl, kad pats Ingušijos prezidentas laikomas konflikto Kosove didvyriu, nes vadovaudamas Rusijos desantininkų junginiui serbų pajėgose prieš pat NATO pajėgų antpuolį 1999 m. užėmė Prištinos oro uostą.