Naujienų agentūros praneša, kad Šiaurės ir Pietų Korėjos yra ant karo slenksčio.

Korėjos pusiasalyje pirmadienį prasidėjo ir 11 dienų tęsis Jungtinių Valstijų ir Pietų Korėjos karinės sausumos ir jūrų pratybos, kuriose dalyvauja apie 25 tūkst. karių, atominis lėktuvnešis ir Amerikos karo laivai. Seulas neslepia pratybų tikslo – apginti Pietų Korėjos teritoriją nuo galimo antpuolio iš šiaurės. Tuo metu Pchenjanas paskelbė turįs informacijos, kad per pratybas priešo kariuomenė įsiverš į Šiaurės Korėją ir kils „neišvengiamas“ karas.

Karui pusiasalyje ruošiamasi ne juokais. Uždaryta vienintelė telefono linija, jungusi abi Korėjas. Paskelbta rezervininkų mobilizacija, o daugiau kaip milijoną kareivių turinčioje kariuomenėje – visiška kovinė parengtis. Šiauriečiai grasina numušią visus pietiečių lėktuvus, skraidančius virš Japonijos jūros. Jų maršrutus teko skubiai keisti. Prieš kelias savaites anuliuoti visi kariniai Korėjų susitarimai. Įtampą didina Pchenjano ketinama išbandyti balistinė raketa „Tephodon-2“, galinti pasiekti Aliaską, nors Pchenjanas teigia, kad tai esą tik taikus palydovas. Japonija pagrasino numušianti bet kokį palydovą ar raketą, jei ji kels grėsmę šalies saugumui. Į tai Pchenjanas atkirto dar rūstesniu grasinimu, kad „atsakomasis smūgis bus smogtas ne tik palydovo perėmėjams, bet ir JAV, Japonijos agresoriams ir jų marionetei Pietų Korėjai“.

Taigi Korėjos pusiasalyje vėl pakvipo karu. Paradoksalu, tačiau jis regione nesibaigęs po to, kai 1950–1953 m. tarp komunistinės ir parlamentinės Korėjų liepsnojo aršus konfliktas. Tuomet buvo pasirašytas tik paliaubų susitarimas, o ne taikos sutartis. Beje, jos iki šiol nėra ir tarp dviejų galingųjų Antrojo pasaulinio karo priešininkių Japonijos ir tuometinės Sovietų Sąjungos. Į dvi dalis padalytą Korėją skiria demarkacijos linija. Pietinę jos zoną prižiūri Jungtinių Tautų taikdarių kontingentas, kurį sudaro 28,5 tūkst. Amerikos karių, o šiaurinėje dalyje sutelktos didžiulės Šiaurės Korėjos karinės pajėgos. Iš viso komunistinis režimas turi 1,2 mln. žmonių kariuomenę.

Nedidelis sausumos ruožas jau seniai yra nuolatinių nesutarimų ir įtarinėjimų zona. Štai ir dabar Pchenjanas paskelbė pranešimą, kad „Amerikos kariuomenė per 20 m priartėjo prie karinės demarkacijos linijos ir fotografavo Šiaurės Korėjos sargybos postus“. Dar praėjusį spalį už tokius veiksmus Pchenjanas pagrasino „marionetiniam režimui“ smogti prevencinį smūgį, kuris Pietų Korėją paverstų griuvėsiais…

Padėtį komplikavo tai, kad šias provokacijas Vašingtonas ir Seulas vykdė, norėdami pakeisti politinę sanklodą Šiaurės Korėjoje, artėjant Parlamento rinkimams. Tačiau jie kaip visada ramiai įvyko šį sekmadienį. Rinkėjų aktyvumas buvo daugiau kaip 90 proc., visi kandidatai – po vieną kiekvienoje apygardoje – gavo po 100 proc. balsų. Gatvėse ir aikštėse šoko žmonės, lenkėsi „didžiajam vadovui“ Kim Jong Ilui ir garbino jo išmintį ir protą. Vienintelė intriga buvo ta, kad tarp pretendentų į Aukščiausiąjį liaudies susirinkimą buvo ir vado sūnus Kim Jong Unas, tačiau tėvas iki šiol delsia paskelbti savo atžalą režimo įpėdiniu. Pats vasario 16 d. 68 m. sulaukęs Kim Jong Ilas ligotas, nuolat dingsta iš viešų pasirodymų, o žinios apie jos sveikatą kruopščiai slepiamos. Tai dar labiau didina įtampą pusiasalyje.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad pernai lapkritį Pchenjano iniciatyva demarkacijos zonoje pirmą kartą po 2002 m. buvo prasidėjusios Šiaurės Korėjos ir Jungtinių Tautų kontingento vadovybės derybos dėl padėties pasienyje. Su pertrūkiais tęsėsi derybos dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos. Vašingtono duomenimis, Pchenjanas yra sukaupęs medžiagų aštuonioms branduolinėms bomboms. Apskritai derybų procesas prasidėjo 2007 m. vasarį. Pernai rudenį Šiaurės Korėją JAV net išbraukė iš „blogio ašies“ valstybių sąrašo, tačiau korėjiečiai atsisakė įsileisti į savo objektus tarptautinius kontrolierius ir pateikti grunto ir vandens pavyzdžius ekspertizei. Laikraštis „The New York Times“ rašė, kad George‘ui W. Bushui taip ir nepavyko užbaigti svarbių darbų ir perduoti Barackui Obamai „švarios“ Pchenjano dosjė.

Dabartinė kaistanti padėtis regione naujai Amerikos administracijai atnaujina galvos skausmą.