Lietuvos užsienio politika – tarp agresijos ir nuolankumo

Suskatęs rašyti apie nūdienę Lietuvos užsienio politiką, atsiverčiau australų gestų, komunikacijos ir motyvacinės psichologijos specialisto, šiaip jau kompozitoriaus Allano Pease knygą „Kūno kalba“. Šį ir lietuvių kalba 2003 m. išleistą leidinį susiradau todėl, kad akyse tebestovi susitikime su žurnalistais Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės reikšmingai iškeltas pirštas. Ką jis reiškia mūsų užsienio politikoje? Kaip į jį reaguoja kaimyninės šalys? Pagaliau ko Lietuvai reikėjo labiau: nutrūktgalviškai pakeisto ministro ir Seimo užsienio reikalų komiteto vadovo ar naujos užsienio politikos? Continue reading…

Pergalės parade tebežvanginama ginklais

Kas gali pagalvoti, kad žodis „paradas“ yra kilęs ne kur nors civilizuotame pasaulyje, o iš Vakarų Indijos genčių, nuolat migravusių iš vienos vietos į kitą. Susikrovusi visą savo mantą įkandin vedlio tokia gentis ieškodavo derlingesnės žemės, bėgdavo nuo užpuolikų, ir šis persikraustymas ar žygis buvo vadinamas paradu.

Ilgainiui jie virto jėgos ir galybės demonstracija, dažniausiai palydima džiaugsmingos minios ovacijų ir valdovų šlovinimo. Ne paslaptis, kad tokie masiniai spektakliai skirti perspėti priešiškas jėgas: mes esame galingi, stiprūs, gerai ginkluoti, mes vieningi, mūsų dvasia nepalaužiama… Continue reading…

Krizė Graikijoje graso eurui

Praėjusią savaitę Graikija ėmė skambinti pavojaus varpais: jei ji negaus naujos finansinių antibiotikų injekcijos, po kelių mėnesių bankrutuos. Pernai prie šios prarajos buvo priėjusi Islandija, ją išgelbėjo kai kurios ES šalys, nors ši šiaurės valstybė dar nėra Bendrijos narė. Blogiausia tai, kad po Graikijos tarsi domino gali griūti Portugalijos, Ispanijos, net Italijos ir Airijos ekonomika. Londono „The Independent“ perspėja, kad ši griūtis gali pražudyti ir patį eurą. Continue reading…

Kaip Rusija praris Ukrainą…

Nepraėjus nė trims mėnesiams nuo Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus kadencijos pražios (jis buvo išrinktas vasario pradžioje, o priesaiką davė vasario 25-ąją), Regionų partijos lyderis jau spėjo padaryti tiek, kiek jo oponentai nė nesapnavo. Apžvalgininkai nesitikėjo, kad, savo rinkimų kalbose žadėjęs iš esmės nekeisti Ukrainos kurso, dabar V. Janukovyčius 180 laipsnių kampu pasisuks veidu į Rytus. Daugelis analitikų manė, kad net ir jo pažadai „vykdyti subalansuotą politiką tarp Rytų ir Vakarų“ nereikš visiško atsidavimo Rusijai. Tačiau Donecko proletariato augintinis pasirodė esąs ištikimas senai visų tautų patarlei: miške gimęs į mišką ir žiūri… Continue reading…

Kodėl laukiame nesulaukiame V.Putino?

Ar įsivaizduojate tokią situaciją: oficialaus vizito į Lietuvą pakviesti Rusijos vadovai V.Putinas arba D.Medvedevas ramiai sau rieda dviračiais Vilniaus gatvėmis, kuriose dar A.Zuoko laikais šiai transporto priemonei nužymėtos juostos? Juos sveikina minios žmonių, mėto gėles, prašo autografų… Idiliškas vaizdelis, tiesa? Continue reading…

Nauja Rusijos invazija į Ukrainą

Nepraėjo nė trys mėnesiai nuo prezidento rinkimų Ukrainoje, o naujasis jos vadovas Viktoras Janukovyčius jau pateikia staigmenų. Kas, spręsdamas iš jo kalbų, būtų galėjęs pagalvoti, kad Regionų partijos lyderis, nors ir įtariamas simpatijomis Rusijai, taip iš esmės pasuks valstybės vairą Rytų kryptimi. Ne vienas politologas sakė, kad šio politiko pergalė prieš pagrindinę oponentę Juliją Tymošenko dar nereiškia naujo Ukrainos kurso. Atrodo, jie apsiriko. Continue reading…

Sunkus Lietuvos pasirinkimas: gėjai, Europa ar Pergalė?

Gegužės pradžia paprastai kupina visokių švenčių. Be profesinių dienų pažymime Darbo žmonių solidarumo šventę, tą pačią gegužės 1-ąją yra ir Lietuvos įstojimo į ES metinės. Gegužės 8-ąją – Europos ir Pasaulinė Raudonojo Kryžiaus diena, o kitądien – jau Pergalės diena. Taigi vos ne kasdien šlama vėliavų šilkas, gatvės pilnos šventiškai nusiteikusių miestiečių, per garsiakalbius sklinda entuziastingi maršai, pražygiuoja darbo kolektyvai, nubilda sunkiasvorė paradų technika… Continue reading…

Islandijos gamta keršija Europai…

Islandijos gamta, atrodo, nutarė savaip atkeršyti Europai ir pasauliui už tai, kad kai ši nedidelė, vos 320 tūkstančių gyventojų turinti geizerių ir ugnikalnių šalis 2008 m. buvo atsidūrusi prie valstybinio bankroto ribos, niekas jai neskubėjo padėti.

Bet tai, žinoma, humoras. Juk gamta nepavaldi žmonijai, o ši niekaip negali turėti lemiamos įtakos gamtos pokyčiams. Tai rodo ir beveik po 200 metų tylos vėl išsiveržęs vienas mažesniųjų Islandijos ugnikalnių, kurio pavadinimas gana sudėtingas – Eyjafjallajokull (dėl patogumo trumpinkime jį – Eyjaf). Continue reading…

Lenkija: kai ateis pilka kasdienybė…

Ašaros išdžiūsta, euforija išblėsta, ir, nuaidėjus paskutiniams Vavelio pilies varpų garsams, lenkų sielvartas virs kasdienybe. Įvairūs miklūs verteivos dar skaičiuos iš šios tragedijos uždirbtus zlotus, skirstysis nieko nepešę velionio ir jo žmonos laidojimo tarp karalių priešininkai, o kartu disonansu pradės stiprėti oponuojantys choro balsai.

Žinoma, gedulas suvirpina milijonų širdis. Tiesiog žmogiškai gaila tų 97 Lenkijos elito atstovų, kurių gyvybes nusinešė nelemtosios Katynės miškai. O kur dar jų artimieji, giminės, aplinkiniai… Gaila ne dėl to, kad tarp jų – valstybės vadovas, jo žmona, kurios motina Lidia esą kilusi iš Vilniaus apylinkių, daugybė kitų pirmųjų šalies asmenų, aukštų dvasininkų, karininkų ar šiaip lemtingą klaidą padarę lakūnai.

Bet juk lygiai taip gaila daugiau kaip 600 per galingą žemės drebėjimą žuvusių kinų, nes jie vargšai prarado ne tik savo vaikus, bet ir kalnų lūšneles, pragyvenimo šaltinius. Neįsivaizduojamai gaila Amazonės džiunglėse nukritusio lėktuvo keleivių, tarp kurių buvo žymių mokslininkų, šiaip vietos aborigenų su šeimomis. Continue reading…

Kirgizija – Rusijos ir JAV varžybų poligonas

Kirgizijoje naujas perversmas. Penkerius metus valdžioje išsilaikęs Kurmanbekas Bakijevas skynė per daug saldžius „tulpių revoliucijos“ vaisius ir visaip erzino Rusiją. Balandžio 7–8 d. šalyje vykę neramumai baigėsi tuo, kad opozicija pasiskelbė „atkurianti demokratiją“, o K. Bakijevui teko lėktuvu bėgti į pietvakarinį šalies pakraštį, kur susitelkusi jo giminė ir šalininkai. Bet šis „žaidimas revoliuciją“ nusinešė 81 gyvybę, sudeginti, suniokoti pastatai Biškeko centre, valstybei padaryta milžiniška žala. Ar visi šie nuostoliai pasiteisins, į valdžią atėjus K. Bakijevo oponentams, ar ir išsipildys jų ir Maskvoje tūnančio lygiai prieš penkerius metus nuversto Askaro Akajevo lūkesčiai? Koks dirigentas mosavo perversmo lazdele šį kartą? Continue reading…