Trečiadienį Rusija oficialiai pareiškė pretenzijas į Arkties regione esančius gelmių turtus ir net prognozuoja kilsiant valstybių karą dėl energijos išteklių kontrolės. Prezidento Dmitrijaus Medvedevo patvirtintoje Nacionalinėje saugumo strategijoje iki 2020 m. pabrėžiama, kad varžymasis dėl naftos ir dujų išteklių netoli Rusijos sienų bus viena iš galimo karinio konflikto priežasčių. Šį dokumentą komentuojantis britų dienraštis „The Times“ rašo, kad, nors Kremlius ir neigia militarizuojąs Arkties vandenyną, jis savo interesus šiame regione pasiryžęs ginti karine jėga. Continue reading…
Komentarai
Popiežiaus Benedikto XVI kelionė Artimuosiuose Rytuose nėra tokia lengva ne tik dėl šio aukštojo dvasininko saugumo. Pirmadienį į Izraelį penkioms dienoms atvykusį pontifiką pasitiko keletas tyčia pakurstytų skandalų. Pirmiausia Vatikano pozicija dėl Jeruzalės, kurioje Šventasis Tėvas pradėjo savo vizitą, smarkiai skiriasi nuo Izraelio. Apsilankymo šventajame mieste išvakarėse jam buvo priminta nemaloni jaunystės biografijos atkarpa – jo, dar būsimojo dvasininko, tarnyba „hitlerjugende“. O štai iš pirmo susitikimo su judėjų ir musulmonų atstovais popiežiui teko išeiti, kai palestiniečių dvasininkas paragino pontifiką sustabdyti Izraelio vykdomus nusikaltimus prieš arabus.
Rusenantį žaizdrą nesunku pakurstyti mažiausiu šapeliu. Šis palyginimas tinka ir padėčiai Gruzijoje apibūdinti. Tarsi būtų negana pernai rugpjūtį kilusio Rusijos ir Gruzijos konflikto, gegužės 6 d. NATO pradėjo karines pratybas, kuriose dalyvauja apie 500 karių. Tai sukėlė ne tik Rusijos pasipriešinimą, bet ir kai kurių Aljanso šalių politikų kritiką Briuselio adresu.
Tiesą sakant, kariniai mokymai, kurių kodinis pavadinimas „Cooperative Longbow 09 – Cooperative Lancer 09“ buvo planuojami dar nuo praėjusių metų pavasario, kai pavojingos įtampos Kaukaze dar nebuvo. Dabar jie vyks nuo gegužės 6 d. iki birželio 1 d. pagal Partnerystės taikos labui, Viduržemio jūros dialogo ir Stambulo bendradarbiavimo iniciatyvos programas Kaip nurodė Gruzijos gynybos ministerija, rengiami du mokymų etapai – štabų vadų ir karinės pratybos. Per mokymus bus tobulinami daugianacionalinių pajėgų veiksmai taikos palaikymo bataliono lygiu. Kariniuose mokymuose dalyvauja 15 šalių – NATO narių ir jų partnerių. Dalyvauti juose atsisakė Moldova, Serbija, Kazachstanas, Šveicarija ir Armėnija.
Pirmadienį prasidėjo trijų dienų Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino darbo vizitas į Japoniją. Iš pradžių jis sustojo Komsomolske prie Amūro, o pagrindinė derybų diena yra antradienis. Ši kelionė vėl išjudino diskusijas apie neįsigaliojusią taiką tarp Antrojo pasaulinio karo priešininkių ir neišspręstą keturių Kurilų salų problemą. Tiesa, visa tai pridengiama ekonominio pobūdžio derybomis, tačiau, kaip praneša naujienų agentūra ITAR-TASS, bus aptarti ir taikos sutarties tarp dviejų šalių klausimai, nors daug tikėtis iš to neverta. Beje, kaip vasarį rašė „Financial Times“, Japonijos ir Rusijos derybose dėl Kurilų salų buvo priimtas „nestandartinis sprendimas“ – padalyti salas pusiau…
Klausimas, ką – Pergalės ar Europos dieną – mes turime pažymėti gegužės 9 d., ne toks jau paprastas. Prieš 64 m. tą dieną Sovietų Sąjunga skelbė galutinai įveikusi nacistinę Vokietiją. Tą pačią dieną pažymimos ir 59-tosios ES gimimo metinės. Būtent tądien 1950 m. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Schumanas pirmą kartą iškėlė Europos integracijos idėją ir pasiūlė įkurti Europos anglių ir plieno bendriją.
Gegužės 7 d. Prahoje prasidedančio ES viršūnių susitikimo pagal Rytų partnerystės programą intriga buvo viena – ar atvyks į jį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Intrigos nebeliko, kai Baltarusijos lyderis, kaip ir Moldovos prezidentas Vladimiras Voroninas, nutarė atsiųsti žemesnio rango pareigūnus. Beje, susitikime nebus ir Didžiosios Britanijos ministro pirmininko, Prancūzijos prezidento, neapsisprendęs ir Lenkijos Vyriausybės vadovas. Apžvalgininkams tai buvo dingstis padaryti išvadą, kad ES Rytų partnerystės programa nėra labai rimta iniciatyva…
Niekas gerai nesupranta, kas pasidarė Gruzijos prezidentui Michailui Saakašviliui, kad jis užsitraukė tokią opozicijos nemalonę. Nuo balandžio 9 d. šalyje organizuojamos masinės protesto akcijos ir reikalaujama, kad jis atsistatydintų. Blokuojama Prezidentūra, kitos valdžios įstaigos. Pirmadienį apsuptyje atsidūrė Gruzijos televizija, antradienį nuo 16 val. vieną valandą bus uždaryti visi į Tbilisį vedantys keliai. Manoma, kad trečiadienį, kai pažymima šventojo Georgijaus Nugalėtojo diena, neištvėręs spaudimo M. Saakašvilis pasitrauks iš savo posto. Laikraštis „Alia“ teigia, kad Visos Gruzijos patriarchas ir Gruzijos ortodoksų bažnyčios dvasinis vadovas Ilia II garantavęs prezidentui, kad šis saugiai galėsiąs palikti Gruziją…
Continue reading…
Likus aštuoniems mėnesiams iki Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, energetikos problemos regione tampa vis aštresnės. Tuo metu kaimyninės valstybės forsuoja pasirengimą statyti savo atomines jėgaines. Štai pernai gruodį Baltarusija oficialiai pranešė, kad jau 2016 m. Ašmenos rajone, vos 20 km nuo Lietuvos sienos ir 55 km nuo Vilniaus, pradės veikti pirmas naujos jėgainės reaktorius, o dar po dvejų metų – ir antrasis. Kiekvieno reaktoriaus galingumas bus po tūkstantį megavatų, ir ši jėgainė padės Baltarusijai kasmet sutaupyti 1 milijardą dolerių, už kurias kaimynai iš Rusijos pirks brangstančias dujas. Jau pirmasis paleistas naujos elektrinės reaktorius padės sumažinti išlaidas elektros energijai iki 70 proc.
Prognozėmis galima tikėti arba ne. Vis dėlto sakoma, kad net pats banaliausias anekdotas turi dalį tiesos. Tačiau nei žinomos Amerikos konsultacijų kompanijos „Eurasia Group“, nei didžiausių Jungtinių Valstijų partijų atstovų sudarytos nepriklausomos komisijos neįtarsi skleidžiant gandus ir laidant vienadienius juokelius.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka po 14 metų pertraukos pagaliau prasiveržė iš izoliacijos į Vakarus. Kad ir kaip būtų keista, stačiatikių ateistu save laikantis Baltarusijos lyderis pirmąja nuo 1995 m. kelione pasirinko Vatikaną ir Italiją. Pirmadienį autoritarinių ambicijų turintis Baltarusijos lyderis, kadaise Jungtinių Valstijų pramintas „paskutiniu Europos diktatoriumi“, 25 minutėms susitiko su popiežiumi Benediktu XVI, taip pat kalbėjosi su Jo Aukščiausiąja Eminencija Maltos ordino didžiuoju magistru princu Fra Matthew Festingu.