Komentarai

Rusija nustato narystės NATO ribas

Pirmadienį Briuselyje surengtas neformalus Rusijos ir NATO Tarybos posėdis. Jis vyko be išankstinės darbotvarkės. Jame aptarta, kodėl po žinomų rugpjūčio įvykių Kaukaze Rusijos ir NATO santykiai pablogėjo. Tik gruodžio pradžioje paskelbta, kad NATO ir Rusijos Tarybos posėdžiai bus atnaujinti. Jie nutrūko Rusijai įsiveržus į Kaukazą ir pradėjus konfliktą su Gruzija. Dabar 26 Aljanso valstybių atstovai neformalioje aplinkoje, tai yra nepriimdami oficialių sprendimų, diskutavo įvairiais Rusijos ir NATO bendradarbiavimo klausimais. Numatyta, kad oficialus šalių susitikimas įvyks vasario 6 d. Miunchene.

Kaip išvakarėse separeiškė Rusijos atstovas Aljanse Dmitrijus Rogozinas, posėdyje, be kita ko, svarstomi gana tolimi abiem pusėms klausimai – padėtis Afganistane ir net kova su piratais Afrikos kyšulio pakrantėje. Vis dėlto pagrindinė problema, dėl kurios ir buvo sustabdyta Tarybos veikla, yra požiūris į galimą Ukrainos ir Gruzijos integraciją į Aljansą.

Continue reading…

F. Castro atsisveikina pagirdamas Ameriką

ADDITION CUBA CASTROAtrodo, kad Kuba išgyvena sudėtingesnį laukimo periodą nei jos kaimynė Amerika ar visas ekonominės krizės apimtas pasaulis. Ilgametis laisvės salos lyderis Fidelis Castro ketvirtadienį tarsi atsisveikino su šalimi, laiške tvirtindamas, kad „Kubos vadovai turi dirbti, nepaisydami blogos jo savijautos arba netgi mirties”. Pats jis sakosi jaučiąsis gerai, tačiau apžvalgininkai spėja, kad tragiška lemtis ne už kalnų…

Partiniame Kubos laikraštyje autorinė jo skiltis „Draugo Fidelio apmąstymai” prieš tai buvo pasirodžiusi praėjusių metų pabaigoje. Per šį mėnesį pasaulio žiniasklaida spėjo, kad revoliucijos lyderiui gili koma. Dabar tai paneigė ir naujas jo straipsnis, ir ketvirtadienį Havanoje viešėjusi Argentinos prezidentė Cristina Fernandez de Kirchner – pirmoji kitos šalies vadovė, aplankiusi F. Castro nuo lapkričio 28 d. Ji patvirtino, kad Kubos lyderis nesveikuoja, bet tebėra gyvybingas. Dabar pats F. Castro padarė svarbią užuominą, kuri kubiečiams sukėlė laukimo įtampą.

Continue reading…

B. Obamos garbės reikalas – pasitraukti iš Gvantanamo

guantanamo_vmed_4pwidecO iš tiesų ne viskas taip jau blogai: rusiškos dujos vėl pradėjo tekėti į Europą, Izraelis praneša išvedęs savo kariuomenę iš Gazos ruožo, naujasis Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama, praėjus vos keletui valandų po priesaikos, įsakė 120 dienų pristabdyti karinės prokuratūros veiklą Gvantanamo kalėjime. Šį gerų naujienų vardijimą galima būtų tęsti. Tačiau pirmasis JAV vadovo žingsnis sulaukė ypatingo dėmesio. Jo potvarkis įsigaliojo nuo trečiadienio. Juo bus įšaldyta 21 byla, tarp kurių – teismo procesai prieš penkis kalinius, kaltinamus planuojant Rugsėjo 11-osios teroro aktus. Tuomet per teroro aktus Niujorke ir Vašingtone žuvo beveik 3 tūkst. žmonių.

Continue reading…

Riaušės Baltijos šalyse: bendrų bruožų paieška

Talinas, Ryga, Vilnius… O ne, tai ne Baltijos kelias, beveik prieš 20 metų gyvąja grandine sujungęs tris į nepriklausomybę žengusias valstybes. Tuomet tai buvo galingas jų vienybės ir laisvės siekių simbolis. Dabar, ko gero, ta vienybė pasireiškia tik smurto veiksmais, kurie nuošė per tris regiono šalis ir turi bendrų bruožų.

2007-ųjų pavasarį Estijos valdžia iš Talino centro pašalino paminklą Antrajame pasauliniame kare žuvusiems raudonarmiečiams – Bronzinį karį. Po jo perkėlimo iš Tenismegio aikštės į miesto karių kapines 2007 m. balandžio pabaigoje Estijos sostinę sukrėtė masinės riaušės, per kurias dešimtys žmonių nukentėjo, o vienas mirė. Neramumai išsiplėtė ir į kitus miestus, o dar didesniems įvykiams buvo ruošiamasi artėjančios sovietų pergalės prieš nacizmą – Gegužės 9-osios – šventės proga. Taigi, prasidėjo didelis politinis šurmulys Rytų Europoje, pirmasis toks po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, rašė tuomet „Amerikos lietuvis“ (http://www.alietuvis.com)./).

Continue reading…

Dėmesio, Baracko Obamos startas…

barack-obama-bwSausio 20 d. – ypatinga diena ne tik Amerikai, bet ir visam pasauliui. Prie Jungtinių Valstijų valstybės vairo stos pirmasis juodaodis šalies vadovas Barackas Obama. Inauguracijos iškilmių mastas sumuš visus rekordus. Į Vašingtoną sugužės iki 5 mln. žiūrovų, o renginiuose dalyvaus net NASA mėnuleigis, kuris simbolizuos ambicingus naujojo prezidento planus – užkariauti kosmosą.  Beje, idėją apie kosminio aparato panaudojimą iškilmėse patvirtino pats gyvenimas. Vos tragedija nesibaigęs didžiulio 77 tonų keleivinio lėktuvo „Airbus 320“ nusileidimas į Hadsono įlanką šalia Niujorko dangoraižių parodė ne tik lakūnų meistriškumą, bet ir būtinybę tobulinti skraidymo aparatus. Prieš šventę Niujorke juokaujama: žąsys išgelbėjo ne tik Romą, bet ir naujojo prezidento reputaciją…

Continue reading…

Jedinstvo – 2

jedinstvoO mes manėme, kad jie išnyko, išsisklaidė, ištirpo, išvažinėjo. Galvojome, kad jie veikia tik Rygoje ir Taline, prisidengdami rusakalbės mažumos teisių gynimu ir karių atminimo puoselėjimu. Ten jų daugiau.

Jie susimaišę su įvairiais vietos gyventojų sluoksniais, įsiterpę į valdžios struktūras, nors dažniausia dirba ir veikia aptarnavimo bei paslaugų sferoje. Tačiau daug nacbolševikinių radikalų imigruoja. Jais naudodamasi Maskva nuolat stimuliuoja rusakalbių engimo problemą, kuri dažnai paverčiama teritorinių ginčų aistromis. Kažkam tai naudinga. Šitaip įgyvendinama Kremliaus sukurta strategija, skirta „artimajam užsieniui“, o atskirai – Baltijos šalims.

Continue reading…

Kokios paliaubos tarp žydų ir palestiniečių?

israel_palestinaVisada, kai susiruošiu komentuoti padėtį Artimuosiuose Rytuose, įsijungia kažkoks savisaugos mechanizmas, įpareigojantis būti kiek galima objektyvų. Jau patyriau, kad, kai tik mėginu vertinti žydų veiksmus prieš palestiniečius, sukeliu įnirtingą pirmųjų pasipriešinimą, kartais net atvirus grasinimus. Suprantama, iš kitos pusės tokios reakcijos nejaučiu, nors mūsų name gyvena kažkokie migruojantys arabai, su kuriais visada maloniai sveikinuosi.

Mano būseną kiek palengvino taip Europą įaudrinęs dujų karas tarp Ukrainos ir Rusijos, kuris šiek tiek užgožė įvykius Artimuosiuose Rytuose. O čia penktadienį dar gauta gera naujiena: Izraelio žinių agentūra „Ynet” ir palestiniečių šaltiniai pranešė, kad žydai ir radikali organizacija „Hamas” susitarė dėl dviejų savaičių paliaubų Gazos ruože. Jos turėtų prasidėti per 72 valandas nuo penktadienio nakties. Kaip vykdomas susitarimas, stebės tarptautinių organizacijų stebėtojai.

Continue reading…

Kodėl Lietuvą vilioja Slovakijos pavyzdys

bohuniceBeveik savaitę rusiškų dujų negavę Rytų ir Vakarų Europos gyventojai antradienį pagaliau atgaivino viltį vėl įsižiebti žydrąsias liepsneles. Europoje tarsi atšilo. Tokį atšilimą lėmė ne staiga pagerėję Rusijos ir Ukrainos santykiai, o Europos Sąjungos įsikišimas sprendžiant šią kasmet pasikartojančią ir Vakarams ypač skaudžią problemą. 15 iš 27 ES valstybių ėmė rengti antikrizinį energijos šaltinių planą, ir čia išaiškėjo lyderė – Slovakija, kuri yra viena iš Bendrijos valstybių, visiškai priklausomų nuo energijos tiekimo iš užsienio. Bratislava nusprendė atnaujinti 2008 m. pabaigoje uždarytos Bohunicos atominės elektrinės darbą.

Continue reading…

Kuo Rusija sugundė Kirgiziją?

KYRGYZSTAN PUTIN SECURITY SUMMITIšrinktajam Jungtinių Valstijų prezidentui Barackui Obamai, kuris tik po savaitės oficialiai pradės eiti 44-ojo šalies vadovo pareigas, jau kaupiasi nemažai tarptautinių galvosūkių. Viena iš problemų jau kristalizuojasi Vidurio Azijoje. Tiesa, Vašingtonas, sudaręs partnerystės sutartį su Gruzija, galbūt tikisi čia kada nors dislokuoti karines bazes, tačiau štai iš Kirgizijos jam teks pasitraukti. Netrukus prezidentas Kurmanbekas Bakijevas pasirašys atitinkamą įsaką, ir per šešis mėnesius netoli Biškeko esančioje Manaso karinėje bazėje nuo 2001 m. įsikūrę amerikiečiai turės ją palikti.

Ši Amerikos karinė oro pajėgų bazė buvo atidaryta 2001 m. gruodžio 5 d. – iškart po Rugsėjo 11-osios išpuolių Niujorke ir Vašingtone – kaip antiteroristinės koalicijos postas skrydžiams į Afganistaną. Gavusios Jungtinių Tautų mandatą JAV iš čia prieš talibus rengė operaciją „Neišardoma laisvė“. Vis dėlto regione augo antiamerikietiškos nuotaikos, ir naujasis 2005 m. liepą išrinktas prezidentas, nors ir buvo demokratiškesnis už Askarą Akijevą, turėjo įvertinti susidariusią padėtį.

Continue reading…

Europa – nuožmaus dujų karo įkaitė

gas_pipesDujų karas tarp Rusijos ir Ukrainos pateko į tragikomišką padėtį. Iš pradžių nebuvo aišku, ar „Gazpromo” ir „Naftogazo” vadovai tikrai susitiko Briuselyje, o, jeigu ir susitiko, tai ar jų pokalbis buvo derybų statuso ir ar per jį apskritai kas nors buvo nutarta. Kai ES paskelbė savo atstovus, kurie vyks į Ukrainą ir stebės dujų tranzito procesą vietoje, Maskva ir Kijevas susiginčijo dėl jų atstovavimo stebėsenos procese. Rusija apkaltino Ukrainą, kad ši nenori į stebėtojų misiją įtraukti „Gazpromo” ir Vyriausybės atstovų. Kijevas atkirto, kad jis ne prieš jų dalyvavimą, tačiau tie atstovai turi turėti Rusijos Vyriausybės ar net prezidento įgaliojimus. Be to, Ukraina tvirtina, kad Rusija mėgina pakirsti Kijevo kaip patikimo dujų tiekėjo tranzitu į Europą reputaciją tuo metu, kai pati Maskva visiškai nutraukė europiečių aprūpinimą jomis.

Continue reading…