Tai, kas nutiko naktį į trečiadienį tolimojoje Indijoje, turinčioje kai kurių bendrumų su Lietuva, atrodo, peržengia politinio komentaro rėmus. O ir įvykis šiaip jau ne politinis, tačiau išsiveržia iš rūpesčių pertekusios Žemės ribų – Indija į kosmosą paleido pirmąją nešančiąją raketą su Mėnulio zondu. Indijos Mėnulio dievo Chandrayaano (sanskrito kalba reiškiančio Mėnulio laivas) vardu pavadintas zondas kybos 100 km aukštyje virš šios planetos, paskui nuleis nedidelį 30 kg sveriantį aparatą ant jos paviršiaus. Šis aparatas, prieš atsitrenkdamas į Mėnulio paviršių, registruos cheminę uolienų sudėtį, tiksliai fotografuos aplinką ir, kaip pranešama, net tirs, ar planetoje yra kokio nors kuro pėdsakų. Ši 2 m. misijos Mėnulyje dalis truks beveik šešias paras ir Indijai kainuos daugiau kaip 80 mln. dolerių. Continue reading…
Komentarai
Baltijos šalys – ir ne tik Baltijos – viena po kitos skelbia totalitarinių režimų padarytos žalos dydį. Antai Latvijos valstybinė komisija, tyrusi totalitarinių režimų padarinius, pateikė duomenis apie demografinius nuostolius, kuriuos šalis patyrė per komunistinės okupacijos laikotarpį. Ryga tai padarė pagal įdomią metodiką: anot komisijos, demografinė žala siekia 10 mln. vadinamųjų žmogaus metų.
(Žmogaus metai – tai bendras darbo laiko apskaitos vienetas, sudarytas iš nuveikto darbo kiekio per metus, apskaičiuojant jį per savaitę ir dauginant iš 52 – tiek savaičių yra metuose. Kiekvienos veiklos srities šis rodiklis skiriasi…)
Kaip paaiškino komisijos vadovas Edmundas Stankevicas, Latvija neteko tiek pajamų, kiek vienas žmogus uždirbtų per 10 mln. metų. Pavyzdžiui, dėl penktame dešimtmetyje vykdytų trėmimų buvo netekta 742 tūkst., dėl Černobylio avarijos padarinių likvidavimo – 29 tūkst., o dėl karo Afganistane – 5,2 tūkst. metų. Continue reading…
Amerika ir Europa, atrodo, priverstos atidėti nesutarimus ir vienyti pastangas kovai su pasauline finansų krize. Po susitikimo Kemp Devide su Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy Jungtinių Valstijų vadovas George‘as W. Bushas paskelbė, kad „artimiausioje ateityje“ – greičiausiai lapkričio pabaigoje – dėl to bus sušauktas Didžiojo aštuoneto (G8) susitikimas. Rusija siūlo į jį pakviesti ir Kiniją, Braziliją, Indiją, Pietų Afrikos Respubliką ir Meksiką.
Šį penktadienį įvyks nepaprastasis Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) viršūnių susitikimas, kuriame ketinama sumažinti naftos gavybą ir taip sustabdyti jos kainos smukimą. Anksčiau jis buvo numatytas lapkričio 18 d., tačiau nerimą kelianti padėtis privertė šią organizaciją pakoreguoti planus. 13 valstybių atstovai ketina pirmą kitų metų pusmetį pasiekti balansą tarp naftos gavybos ir paklausos, kad naftos barelio kaina būtų tarp 70 ir 90 dolerių. Continue reading…
Atrodo, kad ne tik Lietuvos piliečiams pamažu atsiveria platesnės migravimo į Vakarus galimybės. Antai, nepaisydama įtemptų Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykių, Amerikos ambasada Maskvoje supaprastino vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Nuo lapkričio 10 d. tiems, kurie jau yra lankęsi JAV, tai yra turėję neimigracinę vizą, nereikės vykti į ambasadą pokalbio ir duoti pirštų atspaudų. Tokia nuolaida galioja tik tiems, kurie ankstesnę tokią pačią vizą yra gavę ne anksčiau negu prieš metus.
Yra ir daugiau lengvatų, tačiau, kita vertus, iki 131 dolerio pabrango neimigracinė viza. Neatmetama galimybė, kad konsulinės rinkliavos dar didės kylant dolerio vertei rublio atžvilgiu. Esant pasaulinei finansų krizei tai dar didesnė našta asmenims, sumaniusiems vykti į Ameriką. Continue reading…
Islandija susirado naujų draugų
Islandija – ši nedidelė Šiaurės šalis ir viena turtingiausių pasaulio valstybių – kone labiausiai nukenčia nuo pasaulinės finansų krizės. Štai kodėl jos ekonomika priartėjo prie bankroto ribos, ir Reikjavikas skambina pavojaus varpais. Tiesa, nė vienas Vakarų bankas nesutiko pagelbėti šiai šaliai, tuomet Islandija kreipėsi į Maskvą.
Antradienį į Rusiją atvyko penkių narių delegacija, kuri Maskvoje tariasi dėl žadėtos 4 milijardų eurų paskolos. Didžioji Britanija, su kurios finansų sistema ypač susijusi Islandija, netgi įšaldė jos sąskaitas savo šalies bankuose, ir islandai negalėjo disponuoti maždaug penkiais milijardais eurų. Britų bankininkai tvirtino, kad šitaip siekia apsaugoti savo piliečių santaupas ir net kovoti su terorizmu. Nugarą atsuko ir kitos ES šalys, JAV federalinis rezervų bankas, net Skandinavijos valstybės. Islandijos ministras pirmininkas Geiras Haarde sakė, kad „tokiu atveju tenka ieškoti naujų draugų”. Continue reading…
Kaukazas nuo senų senovės yra karų ir konfliktų mazgas. Čia kryžiavosi prekybos keliai iš Rytų į Vakarus, įtakos zonos iš Pietų į Šiaurę. Manoma, kad etniniu požiūriu šis regionas yra sudėtingiausias Žemėje, nors čia tėra keturios valstybės ir trys nepriklausomybę paskelbusios, bet nepripažintos teritorijos. Graikų mitologijoje Kaukazas – tai vienas iš stulpų, laikiusių pasaulį. Čia Dzeusas prie uolos prikalęs Prometėją.
Rugpjūtį – šį, astrologų teigimu, krizių laikotarpį – Kaukazas buvo prikaustęs tarptautinės visuomenės dėmesį. Jo centre – osetinų likimas. Continue reading…
Ar gali rinkėjų aktyvumas viršyti 100 proc.? Pasirodo, taip. Bent taip jau manė Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas, kuris respublikos Parlamento rinkimų išvakarėse naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė tikįs, kad „prie urnų sekmadienį ateis 100 ir daugiau procentų rinkėjų“. Galbūt Čečėnijoje tai ir įmanoma: juk čia balso teisę turi dislokuotų Rusijos karinių pajėgų kareiviai…
Taigi tuo pačiu metu, kai Lietuvoje vyko Seimo rinkimai, 77 Rusijos regionuose, srityse, apygardose, miestuose surengti vietos valdžios organų rinkimai, kuriuose – niekas tuo nė neabejojo – laimėjo Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“. Čečėnijoje ši partija sumušė visų laikų rekordą: respublikos Parlamente jos deputatai gaus 88 proc. visų mandatų. Taigi Maskvos statytinis prezidentas R. Kadyrovas, nors šiek tiek ir klydo dėl rinkėjų aktyvumo, dabar įrodė, kad jis yra ištikimas „proputiniškos“ partijos šalininkas… Continue reading…
Žinomas Baltijos šalių „ekspertas” Viktoras OLŽYČIUS interneto svetainėje „Regnum.ru” vėl publikuoja komentarą iškalbingu pavadinimu „Gruzijos pavyzdys nieko nepamoko Baltijos šalių”. Pateikiame kiek sutrumpintą jo vertimą.
Iki šiol buvusios sovietinės erdvės ir Rusijos susipriešinimas vyksta „juoda-balta” principu: politinis šių šalių elitas mano, kad draugystė su Rusija reiškia nepriklausomybės praradimą, o priešiškas tonas tarsi ją apsaugo. Continue reading…
Buvusiam Suomijos prezidentui Marčiui Ahtisariui (Martti Ahtisaari) paskirta šių metų Nobelio taikos premija. Politikas jai buvo nominuotas jau tris kartus, tad ketvirtasis buvo sėkmingas. Garsus taikos tarpininkas šįkart buvo pasirinktas iš 197 kandidatų, tarp kurių buvo 33 organizacijos. Pernai Nobelio taikos premiją gavo Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos ekspertų grupė ir buvęs JAV viceprezidentas Albertas Goras (Albert Gore).
71-rių metų suomių politikas gimė dabartinėje Karelijoje, Vyborgo mieste, norvegų kilmės suomių karininko šeimoje. Nuo 26-rių metų amžiaus jis dirbo įvairiose organizacijose, teikiančiose paramą besivystančioms šalims. Todėl nuo jaunų dienų diplomatas patyrė skurdų Afrikos tautų gyvenimą, o kartu ir įsitikino, kad skurdas yra amžinas etninių konfliktų ir karų palydovas.
Praėjusio dešimtmečio pradžioje, kai buvusios sovietinės respublikos vadavosi iš imperijos glėbio, Martis Ahtisaris tapo Suomijos užsienio reikalų ministru, o dar po trejų metų pirmą kartą vykusiuose tiesioginiuose rinkimuose išrinktas šios šalies prezidentu. Jo vadovavimo metu 1995-aisiais Suomija įstojo į Europos Sąjungą. Continue reading…
Ukrainoje viešpatauja chaosas, nors Lietuvos ambasadorius šioje šalyje Algirdas Kumža apžvalgininkui diplomatiškai tvirtino, kad Kijeve tokio ažiotažo dėl valdžios krizės nejaučiama.
Tačiau parlamento paleidimas visada yra politinės krizės pasekmė. Kitas klausimas, ar toks prezidento Viktoro Juščenkos žingsnis ją užbaigia ar tik dar labiau įžiebia. Tiesą sakant, tokia išeitis brendo nuo pat praėjusių metų, kai įvyko Aukščiausiosios Rados rinkimai ir vargais negalais buvo suformuota „oranžinė“ koalicija. Laikraštis „Berliner Zeitung“ pastebi, kad nuo pat 2004-ųjų Ukrainoje valdžios pasidalijimas sukasi užkeiktame trikampyje tarp trijų šio proceso dalyvių – V.Juščenkos, Julijos Tymošenko ir Viktoro Janukovičiaus.