Komentarai

Derybos Maskvoje – žaidimas į vienus vartus

medvedev_lukashenkoBaltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nors ir spyriojasi, bet priverstas sutikti su Rusijos vadovo Dmitrijaus Medvedevo pasiūlymu. O sandėris štai toks: Minskas pripažįsta Pietų Osetiją ir Abchaziją, tuomet Rusija suteikia jam 100 mlrd. rublių kreditą ir galbūt kitąmet nedidina dujų kainų. Tokiu sandėriu kvepėjo prieš abiejų lyderių susitikimą Kremliuje šį pirmadienį.

Jis surengtas po to, kai A. Lukašenka ir dar du Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių vadovai savaitgalį nenuvyko į šios Sandraugos metinį susitikimą Kazachstano Borovojės kurorte. Baltarusijos vadovas vietoj jo pasirinko ledo ritulį, kuris taip pat „kvepėjo“ dujomis: Maskvoje žaidė Pasaulio žvaigždžių ir „Gazprom-eksport“ komandos. Continue reading…

Nikaragvos kanalas – dar tik fantastinė idėja

Metų pabaigoje – įvykis, kuris, ko gera, jei dar nenustebino, tai nustebins visą pasaulį. Ketvirtadienį po 19 m. pertraukos Maskvoje viešėjęs nuo senų laikų ištikimas jos draugas Nikaragvos prezidentas Danielis Ortega pasiūlė Dmitrijui Medvedevui fantastinį projektą – iškasti į Panamos panašų 280 km ilgio kanalą, jungsiantį Atlanto ir Ramųjį vandenynus.

Rusijos prezidentas jam atsargiai pritarė, išreiškęs susidomėjimą, nes Maskva pastaruoju metu ypač aktyvi Karibų jūros regione. Neseniai Rusijos kariniai laivai dalyvavo regioninėse pratybose, kurias rengė Venesuela. Tiesa, kai rusų laivų flotilė atplaukė į Blufildso uostą, D. Ortega pabūgo audros ir neišėjo į jų sutikimo ceremoniją, tik atsiuntė padėką rusų jūreiviams už atplukdytą 200 tūkst. dolerių vertės humanitarinę pagalbą. Continue reading…

Ukrainos politinė krizė baigiasi ir prasideda

tymoshenko_jushchenkoPrieš pat šventes Ukrainoje sukurta dar viena valdančioji Oranžinė koalicija. Taip baigėsi užsitęsusi parlamentinė krizė, kurioje prezidentui Viktorui Juščenkai teko atsitraukti. Net 35 iš 72 jo partijos “Mūsų Ukraina – liaudies savigyna” frakcijos narių atsisakė pasirašyti koalicijos susitarimus. Nors iš tikrųjų koalicija Aukščiausioje Radoje neturės net daugumos (ją sudaryti reikia 226 deputatų iš 450, o tėra tik 212), apžvalgininkai tvirtina, kad ministrė pirmininkė ir prezidento oponentė Julija Tymošenko sustiprino savo pozicijas.

Dabar Viktorui Juščenkai nėra pagrindo rengti neeilinius parlamento rinkimus, ir Ukraina išvengia nemažų išlaidų. Kita vertus, vadinamajai Trijų koalicijai ir vyriausybės vadovei tenka visa atsakomybė už Ukrainos ekonomiką finansų krizės sąlygomis.Pasirašytas koalicijos susitarimas vadinasi “Nacionalinė plėtra, stabilumas ir tvarka”. Tris politinės jėgos susitarė nesiūlyti Konstitucijos pakeitimų, susijusių su valdžios įgaliojimų paskirstymu tarp prezidento ir parlamento, taip pat patvirtinamas šalies eurointegracijos kursas. Bus parengta įstojimo į ES programa, tačiau apie narystę NATO koalicijos partneriai jau neužsimena. Susitarime tik pabrėžiama, kad Ukrainos narystę lemia visų piliečių referendumo rezultatai. Gi naujojo Ukrainos parlamento pirmininko Vladimiro Litvino blokas, įeinantis į valdančiąją koaliciją, atvirai nepalaiko šalies narystės NATO idėjos. Aukščiausiosios Rados vadovas dabar teigia, kad optimaliausias Ukrainos užsienio politikos kursas būtų šalies neutraliteto įtvirtinimas. Tai visiškai nesutampa su prezidento pozicija, taip demonstruojant, kad su V.Juščenka naujajai valdžiai nepakeliui. Continue reading…

Ašchabadas nedrąsiai metasi asmens kulto ir izoliacijos naštą

ashkhabad-monument-1Klausimas, ar Turkmėnistanas – ši „dujinė“ Vidurio Azijos šalis – pajudėjo link demokratijos, ar taip ir stovi vietoje kaip Saparmurato Nijazovo laikais, atrodo šiek tiek pritemptas. Tačiau jis vėl keliamas, sekmadienį čia įvykus 4-ojo šaukimo parlamento rinkimams. Kas juos laimėjo?

Nors oficialūs rezultatai bus paskelbti po 10 dienų, šis klausimas taip pat beprasmis. Kaip nekelia nusistebėjimo tradiciškai didelis šiuose kraštuose rinkėjų aktyvumas (94 proc.), taip nekylair abejonių, kad rinkimuose nugalės prezidento Gurbanguly Berdymuchamedovo Demokratinė partija. Mat į 125 deputatų vietas taikėsi 288 kandidatai, ir visi jie – iš valdančiosios „prezidentinės“ partijos.

Taigi, ar jau galime kalbėti apie demokratinius pokyčius Turkmėnistane? Taip. Bent jau sprendžiant iš kai kurių tendencijų.

2007-ųjų pradžioje išrinktas šiemet 50-ties sulaukęs Turkmėnijos vadovas G. Berdymuchamedovas dar per rinkimų kampaniją paskelbė, kad imsis šalyje tam tikrų reformų. Jis pažadėjo atverti platesnį priėjimą naudotis internetu, naujausiomis ryšio technologijomis, televizijos ir spaudos galimybėmis. Tarptautinė organizacija „Reporteriai be sienų“ 2006-ųjų lapkritį Turkmėniją buvo įrašiusi į 13 valstybių „interneto priešų“ sąrašą.

Ir iš tiesų pernai Turkmėnistano sostinėje Ašchabade buvo atidaryta pirmoji šalyje interneto kavinė. Ji įsikūrė centrinio telegrafo pastate, kur pastatyti penki kompiuteriai. Taip G. Berdymuchamedovas bent pradėjo vykdyti pažadus – užtikrinti šalies piliečiams laisvą priėjimą prie interneto ir mobiliojo ryšio. Mums tai atrodo kiek juokinga, bet, turint galvoje šio regiono šalių mentalitetą, tokios yra šios atokios Vidurio Azijos valstybės visuomeninio gyvenimo realijos. Continue reading…

Sviesti batai – panieka Amerikos politikai

Kaip žinome, 43-ojo Jungtinių Valstijų prezidento George‘o W. Busho karjeros saulė leidžiasi. Vasarą 62 m. sulaukęs politikas dar nėra nurašytas, tačiau nuo kitų metų sausio 20 d. jam, kaip ir Billui Clintonui, matyt, teks tenkintis tarptautinio paskaitininko vaidmeniu arba grįžti į Teksasą pratęsti kadaise tėvų turėto naftos verslo. Tiesa, abu šie užsiėmimai gana pelningi, bet G. W. Bushas ilgėsis ir didžiosios politikos, kuri jam siuntė nemažus išbandymus.
Gaila, kad ir šiomis dienomis, iki naujo Amerikos prezidento inauguracijos likus kiek daugiau nei mėnesiui, išbandymų nemažėja. Vidurio Rytai, kuriuos G. W. Bushas pasirinko paskutinei kelionei, savo išvaduotojo nesutiko nei meiliai, nei šiltai. Continue reading…

Kokiose rankose Rusijos Konstitucija?

Gruodžio 12 d. pažymimas Rusijos Konstitucijos 15-metis. Ta proga Didžiuosiuose Kremliaus rūmuose buvo surengta mokslinė konferencija, kurioje kalbą pasakė prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Gal konferencija būtų taip ir praėjusi kaip proginis oficialus renginys, jei ne vienas incidentas.

Kalbant prezidentui, dešimtoje eilėje sėdintis vyras ėmė šūkauti „Gėda Konstitucijos pataisoms”, „Reikalaujame laisvų rinkimų”. Oratorius į jį atkreipė dėmesį tik tuomet, kai savo darbo ėmėsi apsaugininkai. Tuomet prezidentas nutraukė pranešimą ir pasakė: „Tegu jis lieka ir klausosi. Atvirai sakant, Konstitucija tam ir priimta, kad kiekvienas galėtų išreikšti savo poziciją”. Salėje prapliupo plojimai. Tačiau paskui, kai oratorius vėl įniko į popierius, apsauga vis dėlto išvedė triukšmadarį nežinoma kryptimi… Continue reading…

Naujas ES išbandymas Balkanuose

Tie, kurie pernai ir šių metų pradžioje šaukė, kad Kosovo nepriklausomybės paskelbimas ir jos pripažinimas – tai kelias į naują karą Balkanuose, dabar savo žodžius gali atsiimti. 2008 m. artėja prie pabaigos, ir vasario 17 d. paskelbtas Prištinos atsiskyrimas nuo Belgrado tokio konflikto regione, koks buvo prieš 10 m., nesukėlė. Tiesa, santykiai su Serbija yra įtempti, tarp serbų ir albanų kartais kyla nesutarimų, tačiau šiaip jau Balkanai nevirto nauju pragaru. Paskelbus nepriklausomybę Kosove buvo dislokuotos Jungtinių Tautų taikdarių pajėgos, kurios nesikišo į vietos valdžios reikalus, o tik palaikė tvarką provincijos viduje, daugiausia serbų apgyvendintuose rajonuose ir prie sienos su Serbija.

Praėjo beveik metai, ir po ilgų derybų ir trinties savo tvarkos palaikymo misiją Kosove vis dėlto pradėjo ES pajėgos, pavadintos santrumpa EULEX. Apie 1900 policininkų imsis teisėsaugos ir teisėtvarkos funkcijų, kurias anksčiau vykdė Jungtinių Tautų taikdariai. Continue reading…

Patriarcho ruduo

Rusija neteko vieno ryškiausių pastarojo meto religijos, politikos ir visuomenės veikėjo, Maskvos ir visos Rusijos metropolito Aleksijaus II. 79 metų patriarchas nuėjo ilgą ir sudėtingą gyvenimo kelią, kurį temdė KGB šešėlis ir rietenos su kitomis krikščioniškomis konfesijomis, tačiau neabejotina, kad Aleksijus II iš esmės sukūrė tai, kas šiandien yra Rusijos stačiatikių bažnyčia. Nors patriarchas dažnai buvo kaltinamas nepakantumu kitoms religijoms ir lojalumu sovietiniam režimui, milijonams tikinčiųjų jis pirmiausia išliks kaip žmogus, išgelbėjęs Bažnyčią ir išlaikęs jos autoritetą per visus gūdžius sovietinius dešimtmečius.

Dabar, kai 1929 metais Taline gimęs Aleksejus Ridigeris antradienį atgulė amžino poilsio, galima vertinti ne tik jo neišmatuojamus nuopelnus Stačiatikių bažnyčiai, bet ir nuolatinę bičiulystę su Kremliumi, bendradarbiavimą su KGB, nepakantumą kitoms krikščioniškoms konfesijoms. Vakarų ir kai kuri Rusijos spauda tai darė dar prieš laidotuves, nes ši asmenybė negali būti laikoma už devynių užraktų. Antai britų dienraštis „The Independent“ atskleidžia Aleksijaus II biografijos faktus, dėl kurių patriarcho gyvenimas sušvyti ne tokiomis jau šviesiomis spalvomis. Continue reading…

Sunkūs debesys virš Stačiatikių bažnyčios

Rašyti ir kalbėti apie mirusį žmogų – subtilus užsiėmimas. Paprastai, kol jis nepalaidotas, apie jį nutylima arba atsiliepiama tik palankiai, tačiau penktadienį miręs Maskvos ir Visos Rusijos patriarchas Aleksijus II – ypatinga asmenybė, kurią, nelaukdama antradienį vyksiančių velionio laidotuvių, analizuoja tiek Rusijos, tiek viso pasaulio žiniasklaida. Atskleidžiami ne tik patriarcho nuopelnai Stačiatikių cerkvei, bet ir jo santykiai su Vatikanu, aktyvi parama Kremliui, netgi įtarimai bendradarbiavus su KGB…

Sunkiausias kaltinimas, mestas 1929 m. Taline gimusiam Aleksejui Ridigeriui, – tai bendradarbiavimas su sovietų valdžia ir KGB. Įtarimus kėlė labai sėkminga bažnytinė Aleksijaus II karjera tuo laikotarpiu, kai dvasininkai buvo negailestingai persekiojami. Niūriais stagnacijos dešimtmečiais Aleksijus II užkopė į aukščiausią Bažnyčios postą be jokių trukdymų.

Continue reading…

Daugiaveidis terorizmas: įveikti ar keistis patiems?

Naujajame tūkstantmetyje terorizmas „sušvito“ naujomis spalvomis ir pasirodė naujais veidais. Enciklopedinė svetainė „Wikipedia“ terorizmu (teroru, smurtu, prievarta) vadina organizuotų grupuočių sistemingą grasinimą ar nenuspėjamo smurto naudojimą siekiant ideologinių tikslų. Pagrindinis terorizmo taikinys – civiliai gyventojai, o dažniausiai naudojamas ginklas – baimė. Sąvoka „teroristas“ turi neigiamą atspalvį, todėl teroristinių organizacijų nariai jos vengia ir save vadina separatistais, partizanais ar laisvės kovotojais. Vienas iš svarbiausių terorizmo tikslų – psichologiškai paveikti žmones, visuomenę, ją išgąsdinti. Todėl metodai, kuriuos pasirenka teroristai, to ir siekia, nors dažniausiai jie priskirtini prie kriminalinės veiklos (http://www.wikipedia.org/).

Ignas Paukštys, Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas, mokslinę praktiką atlikęs pas šios srities žinovą dr. Egdūną Račių, papildo, kad teroru vadinama tikslinga ir tęstinė prievarta, ir tai ne tas pats, kas terorizmas. Teroras gali būti dviejų rūšių. Pirmiausia jis gali būti vykdomas vyriausybės prieš savo piliečius („teroro režimas“) totalitarinėse valstybėse arba per revoliucijas. Šiuo atveju valdžia laiko savo piliečius nuolatinėje baimėje ir, pirmai progai pasitaikius, naudoja prieš juos smurtą ir prievartą. Taip pat teroras gali būti vykdomas ne valstybės veikėjų prieš savo ar ne savo valstybių vyriausybes, gyventojus ar jų turtą („teroro apgultis“). Šio modelio teroras būna dvejopas: kriminalinis ir teroristinis. Bet tik pastaroji prievartos atmaina yra terorizmas, rašo dr. I. Paukštys. Continue reading…