Terorizmas Rusijoje turi senas tradicijas. Jo šaknys glūdi carinės imperijos amžiuose ar dar giliau. Manoma, kad pirmojo organizuoto teroro apraiškos kilo XIX a., kai susikūrė Rusijos revoliucinis judėjimas „Liaudies valia“ ir Nihilistų judėjimas. Labiausiai nuskambėjęs jų teroristinis iššūkis – 1881 m. nužudytas imperatorius Aleksandras II.

Bolševikų ideologijoje taip pat buvo terorizmo šalininkų. V.Lenino nurodymas naikinti „išnaudotojų klasę“ taip pat buvo teroro atmaina. SSRS laikais ji buvo vadinama „raudonuoju teroru“, kai gyventojai ar veikėjai, nesutikę su revoliucijos teiginiais, buvo be teismo šaudomi.

J.Stalinas šį terorą išplėtė iki masinio: buvo persekiojami „liaudies priešai“, civiliai gyventojai buvo bauginami, norint priversti juos paklusti stalininei ideologijai.

Jis netruko peraugti į sovietinį vidaus terorą, kuris įsisiautėjo kolektyvizacijos, Didžiojo valymo, politinių represijų, trėmimų, kovos su šnipais, sabotažu, buožėmis ir kt. pavidalais. J.Stalinas ypač jo griebėsi po 1930 m.

Šiuolaikinėje Rusijoje terorizmas įgavo ne ideologinį, bet valstybinį mastą. Jis sukėlė islamizmo ir islamo teroro bangą, kuri ypač suaktyvėjo Maskvai pradėjus II karą Čečėnijoje (I-asis karas Kaukaze buvo surengtas XIX a. viduryje). Štai kodėl manoma, kad jo pradžia 1994 m. ir buvo postūmis teroro išpuoliams visoje Rusijos teritorijoje.

Štai kai kurių teroro aktų trumpa chronologija:

2010 m. kovo 29 d. dvi savižudės susisprogdina Maskvos metro stotyse. Mažiausiai 39 aukos.

Kiti sprogimai Maskvos metro:

• 1996 m. birželio 11 d. įvykdytas teroro aktas Maskvos metropoliteno Serpuchovo linijoje tarp stočių „Tulskaja“ ir „Nagatinskaja“. Traukinio vagone sprogus bombai žuvo keturi žmonės.
• 1998 m. sausio 1 d. sprogimas nugriaudėjo Maskvos metro stotyje „Tretjakovskaja“. Moters rankinėje paslėpto sprogstamojo įtaiso galingumas prilygo 150 g trotilo. Trys metro darbuotojai buvo paguldyti į ligoninę dėl įvairių sužeidimų.
• 2001 m. vasario 5 d. Maskvos metro stotyje „Beloruskaja“ suveikė savadarbis sprogstamasis įtaisas, kurio galingumas siekė maždaug 200 gramų trotilo. 20 žmonių patyrė sužalojimų.
• 2004 m. vasario 6 d. Zamoskvorecko linijoje tarp stočių „Avtozavodskaja“ ir „Paveleckaja“ važiavusiame traukinyje įvyko sprogimas. Tunelyje kilo labai didelis gaisras. Sprogstamojo įtaiso galingumas siekė nuo 4 iki 5 kg trotilo ekvivalento. Per teroro aktą žuvo 41 žmogus, maždaug 250 buvo sužeisti.

2010 sausis – mažiausiai 7 milicininkai žūsta ir 20 sužeista sprogus savižudžio automobiliui Dagestane.

2009 lapkritis – bomba sprogsta iš Maskvos į Sankt Peterburgą važiuojančiame greitajame traukinyje „Nevskij ekspress“, kuriuo tuo metu važiuoja apie 700 žmonių. Mažiausiai 26 aukos, 100 sužeistų.

2009 rugpjūtis – savižudis sunkvežimio vairuotojas įvažiuoja į didžiausio Ingušijos miesto Nazranės  milicijos būstinės vartus. 20 aukų, 138 sužeisti.

2009 birželis – Ingušijos prezidentas Junusas-Bek Jevkurovas sunkiai sužeidžiamas, kai savižudis sprogdintojas susisprogdina prie jo mašinos.

2007 rugpjūtis – Pietų Rusijoje bombos sprogimas piko valandomis nusineša 8 gyvybes. 50 sužeistų.

2007 rugpjūtis – bombos sprogimas tame pačiame traukinyje „Nevskij ekspresų“ tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo. 60 sužeistų.

2007 balandis – apšaudomas Rusijos sraigtasparnis, skrendantis per Čečėnijos teritoriją. 18 aukų.

2006 rugpjūtis – 10 žmonių žūva per sprogimą Maskvos turguje.

2006 vasaris – spec. tarnybų ataka, siekiant išvaryti keletą pastatų Stavropolio krašte užėmusius kovotojus. 7 milicininkai ir 12 užpuolikų žūsta.

2005 spalis – apie 100 kovotojų atakuoja saugumo tarnybų pastatus Nalčiko mieste Kaukaze.

2004 rugsėjis – 331 įkaitai, daugiausiai vaikai, žūsta per įkaitų dramą Beslano mokykloje.

2004 rugpjūtis – savižudis sprogdintojas susisprogdina ir nužudo dar 10 žmonių Maskvoje.

2004 rugpjūtis – vienu metu sprogsta du Rusijos keleiviniai lėktuvai. 90 aukų.
Eilinį kartą apkaltinami čečėnų teroristai.

2004 birželis – kovotojai užgrobia ir apšaudo Ingušijos ministeriją. 92 aukos, įskaitant Maskvai nepatogų vidaus ministrą. Apkaltinamos Rusijos spec. tarnybos, kurios savo ruožtu kaltina čečėnų kovotojus.

2004 gegužė – Čečėnijos prezidentas Achmedas Kadyrovas žūsta per sprogimą Grozne.
2004 vasaris – savižudis sprogdintojas nužudo 39 žmones Maskvos metro stotyje.

2003 gruodis – savižudis sprogdintojas susisprogdina prie Kremliaus. 5 aukos.

2003 gruodis – sprogimas Jesentuky (Stavropolio krašte) geležinkelio stotyje. 46 aukos.

2003 rugpjūtis – savižudis sunkvežimio vairuotojas susprogdina karinę ligoninę Šiaurės Osetijoje. 50 aukų.

2003 liepa – dvi moterys savižudės nužudo 15 žmonių, susisprogdindamos roko festivalyje Maskvos stadione.

2002 spalis – 129 įkaitai ir 41 čečėnų kovotojas po rusų spec. tarnybų atakos žūsta Maskvos teatre. Mirties priežastis – įkaitų vaduotojų paleistos dujos.

1999 rugpjūtis-rugsėjis. Pranešama, kad  čečėnų kovotojai Dagestane nužudė apie šimtą rusų karių. Rusijai tai tampa dingstimi bombarduoti Čečėniją ir įsiveržti į ją. Prasideda III karas Čečėnijoje.

1999 rugsėjis – bomba sugriauna gyvenamųjų namų kvartalą Maskvoje. Daugiau nei 200 aukų.

1996 sausis – pagrobiama šimtai įkaitų Dagestano ligoninėje. Dauguma teroristų pasprunka, o įkaitai žūsta.

1995 birželis – pagrobiama šimtai rusų įkaitų ligoninėje Pietų Rusijos mieste Budionovske. Žuvo 124 Rusijos gyventojai.

Jau seniai apžvalgininkai pastebi kitą pavojingą rusiškojo terorizmo ypatybę. Įtariama, kad bent dalį šių aktų surengė arba inspiravo Rusijos specialiosios tarnybos. Ar ne patys Rusijos saugumiečiai (netgi jei čečėnų ar kokių nors kitų teroristų rankomis) surengė pastarąsias atakas Maskvos metro?, – klausia savo komentare apžvalgininkas Marius Laurinavičius. Tokios versijos neatmeta ne tik opozicijos veikėjai, bet ir Rusijos karo politologų asociacijos ekspertas A.Perendžijevas. „Teroro aktai Maskvoje nukreipti prieš aukščiausiąją Rusijos valdžią su D.Medvedevu priešakyje. Tikslas – priversti jį sugriežtinti savo politiką, atsisakyti liberalių vertybių bei šalies modernizavimo kurso. O svarbiausia – sustabdyti Vidaus reikalų ministerijos reformą ir neleisti įvykdyti pertvarkos Federalinėje saugumo tarnyboje“, – teigė A.Perendžijevas.

Maža to, net jei teroristai veikė ir be tam tikrų grupuočių Rusijos saugumo tarnybose paramos, Rusijoje tikrai atsiranda norinčių pasinaudoti situacija. Buvęs milicijos pulkininkas, o dabar Rusijos Valstybės Dūmos deputatas A.Kulikovas iškėlė klausimą net dėl nepaprastosios padėties įvedimo dalyje šalies teritorijos. Juk milicija tapo pirmąja „žmonių su antpečiais“ tvirtove, prieš kurią užsimojo D.Medvedevas su V.Putinu.

Kita vertus, po kiekvieno išpuolio Kremliui atsiriša rankos griebtis suvaržyti piliečių laisves ir teises, ir nuo šių suvaržymų pirmiausiai kenčia demokratinės organizacijos, apskritai Rusijos demokratizavimo procesas.