Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizitas į Suomiją niekuo nebūtų išsiskyręs iš kitų viešnagių pas kaimynus, jeigu ne tas Maskvai įkyrėjęs suomių reikalavimas tai grąžinti, tai parduoti, tai išnuomoti senas karelų žemes. Rusijos vadovas pagerbė Suomijos nacionalinio didvyrio maršalo Carlo Gustavo Mannerheimo atminimą ir padėjo gėlių ant jo kapo, tačiau Karelijos problema tvyrojo per visą aukšto rango svečio vizitą.
Komentarai
Balandžio 21 d. paminėtos 13-osios pirmojo Ičkerijos (Čečėnijos) Respublikos prezidento Džocharo Dudajevo žūties metinės. Paskui buvo nužudyti dar trys Ičkerijos prezidentai – Zelimchanas Jandarbijevas, Aslanas Maschadovas ir Abdula Sadulajevas. Rusija keletą kartų skelbė, kad sukilėliai ir jų vadai sunaikinti ir antiteroristinė operacija Čečėnijoje baigta. Šiemet balandžio 16 d. dabartinis Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas vėl pareiškė, kad separatistai maištininkai galutinai pralaimėjo ir antiteroristinė operacija baigta (Rusijos prezidento pavedimu Nacionalinis antiteroristinis komitetas paskelbė, kad nuo balandžio 16 d. nustoja galioti įsakymas, Čečėnijos teritoriją skelbiantis antiteroristinės operacijos vykdymo zona). Ar tikrai karas pasibaigė? Ar 1991 m. nepriklausoma pasiskelbusios Čečėnijos vadovų ir karo vadų sunaikinimas reiškia ir išsivaduojamojo judėjimo pabaigą?
Balandžio 20 d. verta prisiminti vieną datą, kuri mūsų šalyje minima pašnibždomis, tarsi bijant, kad jau pats to žmogaus vardas mums gali užtraukti didelę nelaimę arba prilipdyti neonacio etiketę. Tą dieną prieš 120 m. gimė Adolfas Hitleris – vienas didžiausių XX a. nusikaltėlių ir tironų, pervertusių pasaulį, pakeitusių istoriją ir tautų likimus. Kas žino, kaip gyventume dabar mes Lietuvoje, jei būtume buvę prispausti nacizmo, o ne komunizmo batu. Kas žino, kur tada būtų riba tarp Rytų ir Vakarų, kuria ėjo Šaltojo karo fronto linija…
Šį kartą persikelkime per Atlantą. Nuo penktadienio tris dienas Trinidade ir Tobage – šioje nedidelėje netoli Venesuelos esančioje septynių salų valstybėlėje – rengiamas Amerikos valstybių organizacijos (AVO) 34 šalių vadovų susitikimas. Šiame sutrumpintai vadinamame Amerikų forume pirmą kartą dalyvaus Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama, kuriam teks akis į akį susitikti su nuolat Vašingtoną kritikuojančiais Lotynų Amerikos šalių lyderiais, galbūt net su Hugo Chavezu. Tiesa, Baltieji rūmai paneigė, kad toks susitikimas gali įvykti, nebent H. Chavezas „pakviestų B. Obamą į šalį asmeniškai pasikalbėti”.
Trečiadienį Šiaurės Korėja pažymi socialistinės valstybės įkūrėjo Kim Il Sungo 97-tąsias gimimo metines ir kartu švenčia nacionalinę šventę. Pchenjane vyksta didžiulės iškilmės. Jose dalyvauja ir Rusijos meno meistrų brigada, kurios puošmena yra Kremliaus favoritė dainininkė Larisa Dolina.
Piratavimas – senas viso pasaulio galvos skausmas. Paskutiniaisiais metais jis ypač išplito prie Afrikos krantų – Somalio ir Afrikos kyšulio rajone. Čia driekiasi svarbūs jūrų prekybos keliai, Sueco kanalu jungiantys Viduržemio jūrą ir Indijos vandenyną. Norėdami išvengti piratų antpuolių, laivai turėtų rinktis ilgą ir brangų kelią, aplenkiantį visą Afrikos žemyną. Todėl jie dažniausiai rizikuoja ir bando prasmukti pro vis įžūlesnių Somalio piratų užkardas. Pavyksta toli gražu ne visiems.
Prieš keletą dienų netikėtai atidarytas naujas dujų karo frontas. Šį kartą Rusija jį išprovokavo Vidurio Azijoje. Mūšis vyksta ne su kokia nors šio kuro vartotoja Ukraina, o su Turkmėnija, kuri yra didžiausia dujų tiekėja rusiškajam „Gazpromui”. Šis koncernas paskui dujas pardavinėja tiek buvusiose sovietinėse šalyse, tiek Vakaruose.
Viskas prasidėjo sprogus ketvirtajai dujotiekio atšakai netoli Uzbekijos sienos. Taškentas pirmas pranešė apie šią avariją. Turkmėnija, kiek patylėjusi, informavo, kad dujų tiekimas į Rusiją šia atšaka nutrauktas, tačiau vartotojai jas gauna kitais trimis maršrutais. Toliau prasidėjo įnirtingas informacinis karas, kuris neišaiškino avarijos kaltininkų.
Tik ką komentavę rinkimų į Moldovos Parlamentą rezultatus mes vėl priversti grįžti į Kišiniovą. Kaip ir spėjome, detonatorius suveikė: daugumą vietų Parlamente laimėję šalies prezidento Vladimiro Voronino vadovaujami komunistai net nesitikėjo, kad jų kontroliuojamas citadeles šturmuos įnirtęs jaunimas. Opozicija, kurią mes vadinome susiskaldžiusia, parodė savo jėgą. Tiesa, smurtas ir plėšikavimas dar niekada nebuvo varomasis politinių permainų stimulas.
Paskutinė JAV prezidento Baracko Obamos kelionės po Europą stotelė – Turkija. Apžvalgininkai tvirtina, kad iš pradžių Amerikos vadovo turnė maršrute jos nebuvo. Pagal protokolą jis turėjo apsilankyti Londone G20 šalių susitikime, čia susitikti su Rusijos kolega Dmitrijumi Medvedevu, dalyvauti NATO įkūrimo 60-mečio iškilmėse Prancūzijoje ir Vokietijoje, paskui vykti į ES ir JAV vadovų susitikimą Prahoje. Dar sausį JAV valstybės departamente kalbėjo, kad paskui B. Obama pasuks į Maskvą.
Moldova, kuri, beje, pirmoji iš sovietinių respublikų 1990 m. gegužę pripažino Lietuvos nepriklausomybę, pati liko komunistų valdoma. Sekmadienį vykusiuose Parlamento rinkimuose beveik pusę visų balsų gavo komunistų partijos kandidatai. Atėję į valdžią 2001 m. komunistai atvedė šalį prie chaoso (maždaug ketvirtadalis iš 4,2 mln. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos), tačiau dabar 101 vietos Parlamente jie vis tiek turės 62–63 mandatus.