Šįkart nukeliaukime toliau nuo Lietuvos – į Centrinę Afriką, kuri jau keletą dešimtmečių kenčia nuo nesibaigiančių etninių konfliktų ir karų. Pasaulio naujienų agentūros praneša, kad naujas karas įsiliepsnojo Kongo Demokratinėje Respublikoje, buvusiame Zaire. Šią didžiulę Afrikos šalį reikia skirti nuo Kongo Respublikos – šiek tiek vakariau esančios nedidelės šalies. Taigi šios šalys dažnai vadinamos sostinių vardais: pirmoji – Kongas – Kinšasa, o antroji – Kongas – Brazavilis.
Taigi Konge – Kinšasoje, nepaisant sausį pasirašyto susitarimo, vėl plykstelėjo kovos veiksmai tarp sukilėlių tutsių ir Vyriausybės kariuomenės remiamų hutų. Sukilėlių vadas, buvęs generolas Loranas Nkunda sako, kad netrukus sukilimas iš rytinės Kongo dalies išplis po visą šalį ir jis nori išlaisvinti visą jos teritoriją. Continue reading…
Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama traukiasi iš šio posto, kurį jis užima štai jau 71 m. Liepą 73 m. sulaukęs budistų lyderis pareiškė, kad atsisako bandymų įtikinti Kinijos vadovybę suteikti Tibetui didesnę autonomiją. Nobelio taikos premijos laureatas tai pasakė trečio derybų raundo tarp Tibeto atstovų tremtyje ir Kinijos išvakarėse. Vis dėlto netrukus gautas patikslinimas, kad žurnalistai Dalai Lamos pareiškimą šiek tiek iškraipė. Savo veiklos jis nenutrauksiąs, kol sukurtas specialus Tibeto tautos susirinkimas, kurį ketinama sušaukti lapkričio viduryje Indijoje, nutars, kokios taktikos laikytis derybose su Kinija ir kam patikėti tolesnį dialogą su Pekinu.
Lietuviui rašyti apie Lietuvą ar lietuvius be išankstinio nusistatymo ar emocijų – sunku. Nesakau, kad tai objektyviai gali padaryti tik žmogus iš šalies, tačiau atsikratyti tautinės priklausomybės ir su ja susijusių emocijų dažnai nepavyksta. Žinoma, gali griebtis filosofinių ar teisinių svarstymų, bet tuomet iškyla pavojus likti nesuprastam ir tiesiog apkaltintam nacionalizmo skatinimu.
Nesaugumą kiekvienas pajuntame įvairiai. Dažnas nerimauja dėl sveikatos, dėl vaikų ateities, dėl gilėjančios ekonominės krizės. Dar sovietiniais laikais buvome gąsdinami karo pavojumi ir visi kviečiami kovoti už taiką. Šiandien tokių garsiakalbių oratorių lyg ir nėra, tačiau pavojų nė kiek nesumažėjo, jie tik pakeitė savo pavidalą arba net ir jo nepakeitė.
Tai, kas nutiko naktį į trečiadienį tolimojoje Indijoje, turinčioje kai kurių bendrumų su Lietuva, atrodo, peržengia politinio komentaro rėmus. O ir įvykis šiaip jau ne politinis, tačiau išsiveržia iš rūpesčių pertekusios Žemės ribų – Indija į kosmosą paleido pirmąją nešančiąją raketą su Mėnulio zondu. Indijos Mėnulio dievo Chandrayaano (sanskrito kalba reiškiančio Mėnulio laivas) vardu pavadintas zondas kybos 100 km aukštyje virš šios planetos, paskui nuleis nedidelį 30 kg sveriantį aparatą ant jos paviršiaus. Šis aparatas, prieš atsitrenkdamas į Mėnulio paviršių, registruos cheminę uolienų sudėtį, tiksliai fotografuos aplinką ir, kaip pranešama, net tirs, ar planetoje yra kokio nors kuro pėdsakų. Ši 2 m. misijos Mėnulyje dalis truks beveik šešias paras ir Indijai kainuos daugiau kaip 80 mln. dolerių. 
Amerika ir Europa, atrodo, priverstos atidėti nesutarimus ir vienyti pastangas kovai su pasauline finansų krize. Po susitikimo Kemp Devide su Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy Jungtinių Valstijų vadovas George‘as W. Bushas paskelbė, kad „artimiausioje ateityje“ – greičiausiai lapkričio pabaigoje – dėl to bus sušauktas Didžiojo aštuoneto (G8) susitikimas. Rusija siūlo į jį pakviesti ir Kiniją, Braziliją, Indiją, Pietų Afrikos Respubliką ir Meksiką.