Vašingtonas, atrodo, nenori prarasti gerų santykių su Lenkija – didžiausia buvusio Rytų bloko šalimi Europos Sąjungos struktūrose. Šie santykiai pastebimai pablogėjo, kai Varšuva nusivylė, kad jos teritorijoje buvo nutarta nedislokuoti amerikietiškos priešraketinės gynybos sistemos (PRGS) elementų. Dėl viso to, anot lenkų, kaltas Barackas Obama: prieš metus jis paskelbė santykiuose su Rusija paspaudęs „perkrovimo“ mygtuką. Tai reiškė net tik naują branduolinio nusiginklavimo etapą sudarant atnaujintą Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START-1; Strategic Arms Reduction Treaty), bet ir atsisakymą Čekijoje ir Lenkijoje dislokuoti priešraketinio skydo dalis – radarą ir 10 antiraketų (raketų gaudyklių).

Pasirašytame su Varšuva susitarime viskas tarsi buvo ir nuspręsta. Tačiau įjungtas „perkrovimo“ mygtukas nupūtė lenkų viltis netoli Gdansko turėti didelę priešraketinę amerikiečių bazę. Gyventojai tokiais planais nebuvo patenkinti. Todėl dar 2008 m. pabaigoje Lenkija gavo garantijas, kad tiesiog jos sostinėje, 2002 m. pastatytame Vesolo mikrorajone, atsiras didelė amerikietiškų „Patriot“ raketų baterija, saugosianti Varšuvą nuo galimų smūgių. Be to, JAV pažadėjo visaip padėti stiprinti šios šalies ginkluotąsias pajėgas ir ypač oro erdvės gynybą.

Nepaisant staigių B. Obamos užsienio politikos posūkių, lenkai gauna, ko norėjo: JAV „Patriot“ raketos bus dislokuotos, tiesa, ne Varšuvos priemiestyje, kaip buvo planuojama anksčiau, o Morange (lenk. Morągas, vok. Morungenas), šiaurės vakarinėje šalies dalyje, Mozūruose. Šis vos 15 tūkstančių gyventojų turintis miestelis kadaise įėjo į prūsų žemes ir yra maždaug per 50 km nutolęs nuo Olštyno ir Elblongo. Kaip rašo „Gazeta Wyborcza“, jame tėra keletas mokyklų, vienas kino teatras, keturios parduotuvės, keturios aludės ir net 20 proc. siekiantis nedarbas… Todėl vietos gyventojai džiaugiasi, kad čia bus amerikiečių bazė, rašo laikraštis.

Kitados čia buvo trys kariniai daliniai – raketų, artilerijos ir mechanizuotas pėstininkų. Išėjus iš sovietų bloko, miestelio pakraštyje teliko 200 kareivių mechanizuotas pėstininkų batalionas, priklausantis pėstininkų brigadai Bartošicuose. Karinis dalinys užima 230 ha teritoriją (poligonas, šaudykla, kareivinės, gimnastikos salė, sporto aikštelės, garažai ir t. t.). Armija kasmet už tai į miestelio iždą mokėdavo apie 400 tūkstančių zlotų mokestį. Dabar miestelio meras Tadeuczas Sobierajskis svajoja, kad amerikiečiai atgaivins ir Morango gyvenimą. Netgi vietos bažnyčia pasirengusi pamaldas laikyti anglų kalba. Meras svajoja, kad padaugės santuokų: net jeigu svečiai bus juodaodžiai, jie susiras simpatiškų lenkaičių, ir netrukus Morange išvysime mažųjų mulatų…

Bet tai iš fantazijų srities. Kariniams strategams ir politikams svarbiausia kitkas: palankioje vietoje esanti gyvenvietė tėra tik už 56 km (35 mylių) nuo Kaliningrado srities, t. y. Rusijos, sienos, o beveik už 100 km – Kaliningradas, dar arčiau yra Baltijsko karinė jūrų bazė. Amerikiečiai padarė nedidelę paklaidą: Gdanskas, šalia kurio jie ketino įkurdinti 10 antiraketų, taip pat maždaug už 100 km, o netoliese krantus skalauja strategiškai svarbi Gdansko įlanka.

Raketos į Lenkiją bus atgabentos balandžio mėnesį. Laikraštis „The Washington Times“ rašo, kad tai įvyks kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Lenkijos gynybos ministras Bogdanas Klichas teigia, kad šis miestelis „Patriot“ raketoms dislokuoti pasirinktas dėl to, kad jame yra geros sąlygos įkurdinti kareivines ir techniką. Tačiau svarbiausios yra ne strateginės, o logistinės ir techninės priežastys.

Pagrindinė JAV ir Lenkijos strateginio bendradarbiavimo deklaracija (DSC) buvo pasirašyta 2008-ųjų rugpjūtį, lyg tyčia per pačią Rusijos agresiją prieš Gruziją. Pagal pernai rudenį suderintą susitarimą dėl karinių pajėgų statuso (SOFA) Lenkijoje bus įkurdinta nuo keturių iki aštuonių „Patriot“ raketų paleidimo įrenginių po 4 raketas kiekviename. Juos aptarnaus 100 JAV karių, į Lenkiją persikelsiančių iš NATO bazės Vokietijoje. Pirmuosius dvejus metus jie čia bus laikinai, o paskui – nuolat. Sutartis pradėta rengti spalį, kai Lenkijoje viešėjo JAV viceprezidentas Joe Bidenas. Mėnesiu anksčiau JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas sakė, kad Vašingtonas iki 2015 m. siekia Lenkijoje ir Čekijoje dislokuoti naują priešraketinę sistemą SM-3. Be to, papildomai JAV numatė atgabenti raketų „Patriot PAC-2“ ir „Patriot PAC-3“ (PAC – Patriot Advanced Capability; modeliai MIM-104C ir 104F). Jas dar 1976 m. pradėjo gaminti „Raytheon” kompanija, ir dabar JAV abiejų modifikacijų raketų turi apie 200 vienetų. Maždaug 700 kg sveriančios ir iki 160 km galinčios skrieti „žemė–oras“ klasės raketos pirmą kartą buvo panaudotos Persijos įlankos kare 1990 m. (išsamiau žr. http://en.wikipedia.org/wiki/MIM-104_Patriot#PAC-2). Tačiau „Patriot“ raketų yra parduota daugeliui šalių, o 2006 m. panašaus tipo savo raketas išbandė ir Šiaurės Korėja.

Laikraštis „The New York Times“ rašo, kad naujos raketos prie Rusijos sienų Maskvos lyg ir neišgąsdino. Tačiau Rusijos analitikas Pavelas Felgenhaueris teigia, kad Maskva šį gestą veikiausiai supras kaip nedraugišką. Jo teigimu, galima laukti aštrių Kremliaus pasisakymų šia tema. „Amerikos karių pasirodymas netoli Rusijos sienos bus vinis į JAV ir Rusijos santykių karstą“, – teigia analitikas. Baltijos jūrų laivyno vadovybė pareiškė, kad apie tokius JAV planus ji žinojusi jau prieš dvejus metus. Buvęs Rusijos karinių oro pajėgų vadas generolas Anatolijus Kornukovas agentūrai „Interfax“ pareiškė, kad „amerikiečių raketos atsidurs mūsų taktinių raketų pasiekiamumo zonoje, todėl jaudintis neverta“.

Rusija turi kuo atsakyti. Pasirodo, iš Kaliningrado srities neišgabenti panašūs į „Patriot“ rusų zenitinių raketų kompleksai C-300, dėl kurių pardavimo Iranui neseniai kilo tarptautinis skandalas. Tiek amerikiečių, tiek rusų ginklai gali būti panaudoti ir balistinėms raketoms, ir aviacijai numušti, žinoma, jeigu bus vykdoma agresija.

2008 m. Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Kaliningrado srityje gali būti dislokuoti raketų kompleksai „Iskander“, tačiau kai B. Obama atsisakė planų dislokuoti PRGS Rytų Europoje, savo sumanymą atšaukė ir Maskva. Dar nežinia, kokia Rusijos reakcija bus dabar: aukšti Gynybos ministerijos pareigūnai jau grasina, kad bus sustiprinta Baltijos jūros antvandeninė, povandeninė ir aviacinė ginkluotė. Pavyzdžiui, laivyną ketinama papildyti korvečių klasės laivais su tolimojo nuotolio sparnuotosiomis raketomis, bus įsigyta šiuo metu statomų „Lada“ tipo povandeninių laivų ir t. t.

Nors rusai ramina, esą JAV raketų priartinimas prie Rusijos sienų tėra „uodo įkandimas“, Maskvos „vanagams“ tai dar viena dingstis krizės sąlygomis skirti milijardus ginklavimuisi. Pavojinga, kad šis raketinis ažiotažas vyksta geopolitiniu požiūriu ypač jautriame Baltijos jūros regione ir prie Lietuvos sienų.