Latviai apskaičiavo sovietinės okupacijos žalą: kas dar?

Baltijos šalys – ir ne tik Baltijos – viena po kitos skelbia totalitarinių režimų padarytos žalos dydį. Antai Latvijos valstybinė komisija, tyrusi totalitarinių režimų padarinius, pateikė duomenis apie demografinius nuostolius, kuriuos šalis patyrė per komunistinės okupacijos laikotarpį. Ryga tai padarė pagal įdomią metodiką: anot komisijos, demografinė žala siekia 10 mln. vadinamųjų žmogaus metų.

(Žmogaus metai tai bendras darbo laiko apskaitos vienetas, sudarytas iš nuveikto darbo kiekio per metus, apskaičiuojant jį per savaitę ir dauginant iš 52 – tiek savaičių yra metuose. Kiekvienos veiklos srities šis rodiklis skiriasi…)

Kaip paaiškino komisijos vadovas Edmundas Stankevicas, Latvija neteko tiek pajamų, kiek vienas žmogus uždirbtų per 10 mln. metų. Pavyzdžiui, dėl penktame dešimtmetyje vykdytų trėmimų buvo netekta 742 tūkst., dėl Černobylio avarijos padarinių likvidavimo – 29 tūkst., o dėl karo Afganistane – 5,2 tūkst. metų. Continue reading…

Krizė verčia keisti valstybių politiką

Amerika ir Europa, atrodo, priverstos atidėti nesutarimus ir vienyti pastangas kovai su pasauline finansų krize. Po susitikimo Kemp Devide su Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy Jungtinių Valstijų vadovas George‘as W. Bushas paskelbė, kad „artimiausioje ateityje“ – greičiausiai lapkričio pabaigoje – dėl to bus sušauktas Didžiojo aštuoneto (G8) susitikimas. Rusija siūlo į jį pakviesti ir Kiniją, Braziliją, Indiją, Pietų Afrikos Respubliką ir Meksiką.

Šį penktadienį įvyks nepaprastasis Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) viršūnių susitikimas, kuriame ketinama sumažinti naftos gavybą ir taip sustabdyti jos kainos smukimą. Anksčiau jis buvo numatytas lapkričio 18 d., tačiau nerimą kelianti padėtis privertė šią organizaciją pakoreguoti planus. 13 valstybių atstovai ketina pirmą kitų metų pusmetį pasiekti balansą tarp naftos gavybos ir paklausos, kad naftos barelio kaina būtų tarp 70 ir 90 dolerių. Continue reading…

Bevizio režimo viliotinis Vakaruose

Atrodo, kad ne tik Lietuvos piliečiams pamažu atsiveria platesnės migravimo į Vakarus galimybės. Antai, nepaisydama įtemptų Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykių, Amerikos ambasada Maskvoje supaprastino vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Nuo lapkričio 10 d. tiems, kurie jau yra lankęsi JAV, tai yra turėję neimigracinę vizą, nereikės vykti į ambasadą pokalbio ir duoti pirštų atspaudų. Tokia nuolaida galioja tik tiems, kurie ankstesnę tokią pačią vizą yra gavę ne anksčiau negu prieš metus.

Yra ir daugiau lengvatų, tačiau, kita vertus, iki 131 dolerio pabrango neimigracinė viza. Neatmetama galimybė, kad konsulinės rinkliavos dar didės kylant dolerio vertei rublio atžvilgiu. Esant pasaulinei finansų krizei tai dar didesnė našta asmenims, sumaniusiems vykti į Ameriką. Continue reading…

Kodėl Rusija ištiesė pagalbos ranką Islandijai?

Islandija susirado naujų draugų

Islandija – ši nedidelė Šiaurės šalis ir viena turtingiausių pasaulio valstybių – kone labiausiai nukenčia nuo pasaulinės finansų krizės. Štai kodėl jos ekonomika priartėjo prie bankroto ribos, ir Reikjavikas skambina pavojaus varpais. Tiesa, nė vienas Vakarų bankas nesutiko pagelbėti šiai šaliai, tuomet Islandija kreipėsi į Maskvą.

Antradienį į Rusiją atvyko penkių narių delegacija, kuri Maskvoje tariasi dėl žadėtos 4 milijardų eurų paskolos. Didžioji Britanija, su kurios finansų sistema ypač susijusi Islandija, netgi įšaldė jos sąskaitas savo šalies bankuose, ir islandai negalėjo disponuoti maždaug penkiais milijardais eurų. Britų bankininkai tvirtino, kad šitaip siekia apsaugoti savo piliečių santaupas ir net kovoti su terorizmu. Nugarą atsuko ir kitos ES šalys, JAV federalinis rezervų bankas, net Skandinavijos valstybės. Islandijos ministras pirmininkas Geiras Haarde sakė, kad „tokiu atveju tenka ieškoti naujų draugų”. Continue reading…

Osetinų epopėja: tūkstantmetis be tėvynės

Kaukazas nuo senų senovės yra karų ir konfliktų mazgas. Čia kryžiavosi prekybos keliai iš Rytų į Vakarus, įtakos zonos iš Pietų į Šiaurę. Manoma, kad etniniu požiūriu šis regionas yra sudėtingiausias Žemėje, nors čia tėra keturios valstybės ir trys nepriklausomybę paskelbusios, bet nepripažintos teritorijos. Graikų mitologijoje Kaukazas – tai vienas iš stulpų, laikiusių pasaulį. Čia Dzeusas prie uolos prikalęs Prometėją.
Rugpjūtį – šį, astrologų teigimu, krizių laikotarpį – Kaukazas buvo prikaustęs tarptautinės visuomenės dėmesį. Jo centre – osetinų likimas.
Continue reading…

Ten, kur rinkėjų aktyvumas daugiau kaip 100 procentų

Ar gali rinkėjų aktyvumas viršyti 100 proc.? Pasirodo, taip. Bent taip jau manė Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas, kuris respublikos Parlamento rinkimų išvakarėse naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė tikįs, kad „prie urnų sekmadienį ateis 100 ir daugiau procentų rinkėjų“. Galbūt Čečėnijoje tai ir įmanoma: juk čia balso teisę turi dislokuotų Rusijos karinių pajėgų kareiviai…

Taigi tuo pačiu metu, kai Lietuvoje vyko Seimo rinkimai, 77 Rusijos regionuose, srityse, apygardose, miestuose surengti vietos valdžios organų rinkimai, kuriuose – niekas tuo nė neabejojo – laimėjo Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“. Čečėnijoje ši partija sumušė visų laikų rekordą:  respublikos Parlamente jos deputatai gaus 88 proc. visų mandatų. Taigi Maskvos statytinis prezidentas R. Kadyrovas, nors šiek tiek ir klydo dėl rinkėjų aktyvumo, dabar įrodė, kad jis yra ištikimas „proputiniškos“ partijos šalininkas… Continue reading…

V.Olžičius: Lietuva žengia Gruzijos keliu

Žinomas Baltijos šalių „ekspertas” Viktoras OLŽYČIUS interneto svetainėje „Regnum.ru” vėl publikuoja komentarą iškalbingu pavadinimu „Gruzijos pavyzdys nieko nepamoko Baltijos šalių”. Pateikiame kiek sutrumpintą jo vertimą.

Iki šiol buvusios sovietinės erdvės ir Rusijos susipriešinimas vyksta „juoda-balta” principu: politinis šių šalių elitas mano, kad draugystė su Rusija reiškia nepriklausomybės praradimą, o priešiškas tonas tarsi ją apsaugo. Continue reading…

Taikos poreikis išaugo, premijos – sumažėjo

Buvusiam Suomijos prezidentui Marčiui Ahtisariui (Martti Ahtisaari) paskirta šių metų Nobelio taikos premija. Politikas jai buvo nominuotas jau tris kartus, tad ketvirtasis buvo sėkmingas. Garsus taikos tarpininkas šįkart buvo pasirinktas iš 197 kandidatų, tarp kurių buvo 33 organizacijos. Pernai Nobelio taikos premiją gavo Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos ekspertų grupė ir buvęs JAV viceprezidentas Albertas Goras (Albert Gore).

71-rių metų suomių politikas gimė dabartinėje Karelijoje, Vyborgo mieste, norvegų kilmės suomių karininko šeimoje. Nuo 26-rių metų amžiaus jis dirbo įvairiose organizacijose, teikiančiose paramą besivystančioms šalims. Todėl nuo jaunų dienų diplomatas patyrė skurdų Afrikos tautų gyvenimą, o kartu ir įsitikino, kad skurdas yra amžinas etninių konfliktų ir karų palydovas.

Praėjusio dešimtmečio pradžioje, kai buvusios sovietinės respublikos vadavosi iš imperijos glėbio, Martis Ahtisaris tapo Suomijos užsienio reikalų ministru, o dar po trejų metų pirmą kartą vykusiuose tiesioginiuose rinkimuose išrinktas šios šalies prezidentu. Jo vadovavimo metu 1995-aisiais Suomija įstojo į Europos Sąjungą. Continue reading…

Krizė Ukrainoje — kieno ten ausys styro?

Ukrainoje viešpatauja chaosas, nors Lietuvos ambasadorius šioje šalyje Algirdas Kumža apžvalgininkui diplomatiškai tvirtino, kad Kijeve tokio ažiotažo dėl valdžios krizės nejaučiama.
Tačiau parlamento paleidimas visada yra politinės krizės pasekmė. Kitas klausimas, ar toks prezidento Viktoro Juščenkos žingsnis ją užbaigia ar tik dar labiau įžiebia. Tiesą sakant, tokia išeitis brendo nuo pat praėjusių metų, kai įvyko Aukščiausiosios Rados rinkimai ir vargais negalais buvo suformuota „oranžinė“ koalicija. Laikraštis „Berliner Zeitung“ pastebi, kad nuo pat 2004-ųjų Ukrainoje valdžios pasidalijimas sukasi užkeiktame trikampyje tarp trijų šio proceso dalyvių – V.Juščenkos, Julijos Tymošenko ir Viktoro Janukovičiaus.

Continue reading…

Maskva ir Minskas: kas slepiasi už šypsenų?

Darbo vizito į Minską pirmadienį atvykusį Rusijos ministrą pirmininką Vladimirą Putiną Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasitiko plačia šypsena ir iš karto puolė svečią sveikinti. Mat spalio 7-ąją V.Putinas švenčia 56-ąjį gimtadienį. Ta proga, jau grįžęs iš Minsko į Sankt Peterburgą, Rusijos premjeras pristatė filmą „Mokytis dziudo su V. Putinu“, kuriame jis – puikus šios sporto srities meistras – ir vaidina pagrindinį vaidmenį…

Tačiau šventinės nuotaikos derybose su Baltarusijos vadovais buvo nedaug.

Sudrumsta vizito atmosfera

Abu lyderiai susitinka gana dažnai, tačiau prieš gerą dešimtmetį formaliai įkurtos dviejų šalių sąjunginės valstybės plėtra nejuda iš vietos. Apžvalgininkai sutaria, kad tam trukdo ir paveldėtas Rusijos vadovų imperinis mąstymas, ir paties A. Lukašenkos charizminis įvaizdis. Štai ir neseniai Minskas ir Maskva susikirto dėl požiūrio į įvykius Kaukaze.

Prieš keletą savaičių, kalbėdamas su užsienio žurnalistais, Aleksandras Lukašenka griežtai atkirto Maskvai, kuri darė užuominas, kad Rusijos veiksmai Gruzijoje tampa pavojingu precedentu Minskui. Baltarusijos vadovas suprato šias užuominas kaip grasinimą ir pavadino jas „visiškai idiotiškomis“. Kaip šio politiko žodžius cituoja laikraštis „Financial Times“, „neduok Dieve, jei Rusija imsis panašių žingsnių prieš Baltarusiją“.

A. Lukašenkos susierzinimą sukėlė ir Kremliaus raginimai pripažinti Pietų Osetiją ir Abchaziją. O Baltarusijos vadovas to daryti neskuba, aiškiai laukdamas, kokia bus pasaulio reakcija. Šios problemos sprendimą jis atidėjo po parlamento rinkimų, tačiau ir po jų to daryti neskuba, vėl lūkuriuodamas, kol spalio 27 dieną pradės dirbti naujai išrinktas įstatymų leidimo organas.

Kaip interneto svetainėje „Gazeta.ru“ svarsto NVS politinių procesų tyrimo centro generalinis direktorius Aleksejus Vlasovas, „po to, kai šias dvi separatistines respublikas atsisakė pripažinti Kazachstanas, Rusijai liko tik viena viltis – Baltarusija, ir V. Putinas, griežtai ar švelniai, paprašys A. Lukašenkos tai padaryti“.

V. Putino vizitas į Minską vyko įdomiu metu. Jau spalio 7-ąją, iškart po V. Putino viešnagės, į Minską atvyko Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pirmininkaujantis Suomijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Stubbas, kuris neseniai apkaltino Rusiją mėginimu Pietų Osetiją išvalyti nuo gruzinų. Ši organizacija nelabai mėgstama ir A. Lukašenkos. Nors ESBO stebėtojai buvo įleisti į neseniai vykusius rinkimus, tačiau jie pareiškė nemažai kritikos dėl pažeidimų. A. Lukašenka pamažu beldžiasi ir prisibeldžia į Briuselio duris. Štai spalio 13 dieną Baltarusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Martynovas Europos Sąjungos užsienio politikos atstovo Javiero Solanos kvietimu dalyvaus Bendrijos užsienio reikalų ministrų posėdyje. Čia bus kalbama, kaip išlaisvinti Baltarusiją iš izoliacijos pančių ir palengva atsisakyti sankcijų.

Politiką nustelbia dujų kvapas

Tokioje aplinkoje buvo svarstomas pagrindinis vizito klausimas dėl dujų kainų. 2007 metų gruodį po aštraus ginčo dėl Maskvos sprendimo pakelti Baltarusijos vartotojams tiekiamų naftos ir dujų kainas Rusija ir Baltarusija susitarė, kad energetikos ištekliai brangs pamažu. Tuomet Rusija skyrė Baltarusijai valstybinę 1,5 mlrd. dolerių paskolą 15 metų su teise penkeriems metams atidėti jos sumokėjimo terminą.

Dabar paskolos problema vėl iškilo, nes Minskas sunkiai įveikia didėjančių energijos kainų bangą. Jis norėjo gauti 2 mlrd. dolerių paskolą – vadinamąjį stabilizavimo kreditą, kuris sušvelnintų mokėjimo balanso deficitą. Minskas norėtų, kad kreditas būtų duotas pagal 2007 metų sąlygas, t. y. vėl penkiolikai metų, atidedant mokėjimą penkeriems metams ir mokant palūkanas pagal formulę LIBOR + 0,75 proc.

Tačiau derybų išvakarėse Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas laikraščiui „Kommersant“ tvirtino, kad baltarusiams bus duoti „ne 2 milijardai ir ne spalio 6 dieną, o maždaug pusantro milijardo ir gruodžio mėnesį“, kai ketinama visiškai suderinti dujų kainas. Tai iš bėdos irgi tenkina Minską, juolab kad Maskva paskolą suteikia tokiomis sąlygomis, kokių pasiūlyti negali nė viena iš NVS šalių.

Su Ukraina Rusija sutarė dujų kainą per trejus metus „priauginti“ iki 400 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų, o Baltarusijai sąjungininkė taiko tikrai lengvatinius tarifus. Štai antrą ir trečią šių metų ketvirtį dujų kaina Baltarusijai buvo tik 127,9 JAV dolerio. Pagal „Gazprom“ ir „Beltransgaz“ kompanijų suderintus įkainius dujos šiai šaliai šiemet kainuos 67 proc. rinkos kainos, 2009 m. – 80 proc., 2010 m. – 90 procentų. Taigi, kitais metais jų kaina Baltarusijai bus apie 190 JAV dolerių.

Tačiau Rusijos ambasadorius Minske Aleksandras Surikovas teigia, kad 2009 m. baltarusiai turės mokėti iki 250 JAV dolerių, nors Minskas kitų metų biudžetą sudarė laikydamasis vos 140 dolerių kainos. Kad ji nereali, Baltarusijos sostinėje kalbėjo ne tik Rusijos, bet ir baltarusių specialistai. Ir čia kalta ne vien Maskva: energijos išteklių kainos didėja visame pasaulyje, be to, per planetą ritasi JAV prasidėjusi finansų krizė, kuri smukdo net su globaliniais procesais ne itin susijusias NVS ekonomikas.

Draugystė – prekybos įkaitė

Tarsi padrąsindamas rusų derybininkus, A. Lukašenka pirmadienio vakarą žurnalistams pareiškė: „mes su rusais draugyste neprekiaujame ir nesiderame“. Vakaruose paplitusi nuomonė, kad Baltarusija ima rinktis tarp Rusijos ir Vakarų, neatsisakydama ryšių su Maskva, pradeda flirtuoti ir su ES. Bet iš tikrųjų Minskas draugystę su Maskva vertina pagal dujų kainą ir palankias kreditų sąlygas. Mainais, kaip praneša opozicijos „Chartija-97“ tinklalapis, Minskas, atrodo, sutinka Baltarusijos teritorijoje dislokuoti Rusijos priešraketinį skydą – kaip atsvarą amerikietiškajai priešraketinės gynybos sistemai (PRGS).

Be to, primena naujienų agentūra ITAR-TASS, dar šiemet bus pasirašytas jau apie 10 metų rengtas Rusijos ir Baltarusijos susitarimas dėl bendros priešlėktuvinės gynybos, nes NATO aviacija visiškai priartėjo prie NVS sienų.

Kitaip sakant, sąjunginės valstybės statymas ant kojų nei vienai, nei kitai slavų valstybei nėra savitikslis procesas. Už jo slepiasi labai jau pragmatiniai Minsko ir Maskvos siekiai, išreikšti tiek doleriais, tiek pozicijų kilometrais regione, tiek sunkiai kokiu nors matu išmatuojamais geopolitiniais interesais.