Už ką dėkingi draugui J.Stalinui?

Ko gero, J.Stalinui dėkoti būtų galėjęs ir amžiną atilsį mano tėvas: gavęs 8 metus sunkiųjų darbų kalėjimo už tai, kad, neva dalyvavęs kaimo vestuvėse nudobiant stribą, iškalėjęs tik tris, nes „tautų tėvui“ mirus jis buvo amnestuotas. O kaip reikėjo tais 1953 – aisiais kam nors iš šeimos duoną uždirbti… Ačiū Stalinui tėveliui, deklamavo per šventes pionieriai. Mes sakome: ačiū, kad jo nėra…

Neprisimenu tų gedulo dienų pavasarėjantį kovą. Sako, iš tiesų buvo kas verkė, kas jį geruoju minėjo, nors ir bijojo, lange jo portretą juoduose rėmeliuose laikė, kas vadino išvaduotoju, nenuilstamu kovotoju su buržuazija ir pan.

Bet mano miestelyje visais pokario laikais apie J.Staliną ir jo „istrebitelius“, kaip ir apie kitus SSRS lyderius, ėjo anekdotai, sklido dainuškos, paskalos. Iš pradžių baikščios, atsargios, vėliau – vis drąsesnės ir begėdiškesnės.

Tačiau istorijos ratas apsisuko. Sulig Nepriklausomybe pamiršome ne tik represijų, nuolatinių nepriteklių, beteisiškumo laikus, bet ir dažnai jų ilgimės. Nedaug trūksta, kad oficialiai, ne tik dažno protuose reabilituotume J.Staliną ir stalinizmą. Beje, Rusijoje šis procesas vyksta pilnu tempu.

Estų dienraštis „Postimees“ praneša, kad Rusijos komunistai gruodžio 21-ąją didelėmis iškilmėmis ruošiasi pažymėti J.Stalino gimimo 130-metį. Kartu su iškilmingais partiniais susirinkimais Maskvoje ir visuose šalies regionuose organizuojami „apskriti stalai“, konferencijos, diskusijos apie istorinį J.Stalino vaidmenį Sovietų Sąjungoje. Iškilmės vyks praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai spalio 30-ąją jau 18 kartą, tiesa, vis kukliau ir kukliau, buvo paminėta stalininių represijų pradžia.

Tiesa, Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ta proga išdrįso prakalbėti kiek kitaip negu V.Putinas. Savo bloge (ne viešame pasisakyme, pavyzdžiui, per nacionalinę televiziją) jis priekaištavo, kad valstybėje dar gajus požiūris, kai J.Stalino vykdytą terorą pateisina aukšti pareigūnai. Žmonių tragedijomis ir netektimis negalima įkainoti nei šalies gerovės, nei jos vadovų ambicijų, nes nieko nėra vertingiau kaip žmogaus gyvybė, nes nėra pateisinimo represijoms, tiems, kas naikino savo liaudį, sakė jis.

Paskui D.Medvedevas dar kartą priminė apie kovą su istorijos falsifikavimu. Jis kvietė duoti griežtą atkirtį neleistinai Didžiojo Tėvynės karo baigties revizijai, kitaip sakant, naujam J.Stalino nuopelnų šiame kare vertinimui. Vokiečių „Die Welt“ pastebi, kad taip prezidentas ieško būdų didinti atstumą nuo premjero V.Putino, kuris „dažnai ir noriai šlovina II pasaulinio karo nugalėtoją“ ir neužsimena apie jo nusikaltimus. Pats atstovavęs iš J.Stalino NKVD išsikerojusią KGB, V.Putinas tarsi viešai suabejoja: ar iš tikrųjų J.Stalinas buvo toks piktadaris?

Kaip sakoma, Kremlius užduoda toną. Estų laikraštis primena, kad Maskvos Kursko metro stoties vestibiulis buvo restauruotas taip, jog ant lubų vėl pasirodė užrašas iš sovietinio himno: „Mus išmokė Stalinas būti ištikimais liaudžiai, darbui ir žygdarbiams įkvėpė mus…“ Vyriausiasis Maskvos architektas Aleksandras Kuzminas teisinosi, kad „reikia gerbti žmonių darbą iki manęs, ir jeigu imiesi ką nors restauruoti, tai padaryk kaip buvo“. Jeigu taip, tai, rašo „Postimees“, reiktų restauruoti ir kitas metro stotis, kuriose, N.Chruščiovui atskleidus asmens kultą XX-me partijos suvažiavime, buvo nutrintos visos J.Staliną vaizduojančios mozaikos ir užrašai.

Kita vertus, rašo „Los Angeles Times“, kai verslininkas Jevgenijus Ostrovskis savo šašlykinę pavadino „Antisovetskaja“ („Antitarybinė“), valdžia bemat ją uždarė ir įsakė pakeisti iškabą, kuri „dergia šlovingą istoriją ir liaudies iškovojimus‘. „Juodas humoras“ neišdegė… Vasarą atsitiko precedento neturintis ir visai nejuokingas įvykis. „Tautų tėvo“ anūkas Josifas Džiugašvilis padavė į teismą laikraštį „Novaja gazeta“, kuriame pasirodė straipsnis, išvadinęs jo senelį žmogžudžiu, susitepusiu milijonų žmonių krauju. Svarbu ne tai, kad Maskvos Basmano teismas neskyrė laikraščiui milijoninės baudos, o paliko ieškinį netenkintą.

Argi prieš keletą metų J.Stalino atžala teisme būtų drįsęs ginti galvažudžio garbę ir orumą? Dar čaižiau nuskambėjo anūko advokato argumentas teismo procese: esą pasirašytu Molotovo – Rybbentropo paktu J.Stalinas norėjo apginti Lenkiją diplomatinėmis priemonėmis ir tai būtų padaręs, jeigu lenkai savo valstybės patys nebūtų pralošę vokiečiams…

Ši versija gynėjo nebuvo sugalvota paties, o pasiskolinta iš Rusijos gynybos ministerijos interneto svetainės. Toks II pasaulinio karo pradžios traktavimas pasirodė prieš V.Putino kelionę į Lenkiją rugsėjo 1 d. Kilus tikram skandalui, teiginys iš svetainės išnyko.

Ko norėti, kad ir mokyklų vadovėliuose apstu melo ir J.Stalino išaukštinimo. J.Stalinas pražudė 20 mln. žmonių, tačiau iš jo Rusijoje daromas didvyris, Londono „The Daily Mail“ rašo žurnalistas Owenas Mattewsas, kurio senelis – aukštas partinis darbuotojas – buvo sušaudytas 1937 m. kartu su 80 proc. visų Ukrainos bolševikų partijos veikėjų. Naujuose vadovėliuose tai nutylima. Tiesa, rašo žurnalistas, juose užsimenama apie 786 tūkst. pasmerktųjų myriop, tačiau nėra nė eilutės apie milijonus represuotų aukų, Didįjį badmetį („golodomorą“), inteligentijos, ūkininkų išnaikinimą ir t.t.

2007 m. V.Putinas nurodė stiprinti patriotizmą mokyklose ir kai kuriuos vadovėlių autorius apkaltino, kad jie, ko gero, gauna pinigus iš užsienio rėmėjų, nes jų rašoma istorija nėra „pozityvi“. „Pozityvi istorija“ – tai optimizmo, šviesių idėjų skiepijimas, o ne buvusių šalies lyderių niekinimas ir baisumų atspindys, mokė tuometinis prezidentas. Taigi, vienas tokių šiemet išleistų „pozityvių istorijos vadovėlių“ J.Stalino industrializavimui skiria 83 puslapius, o 3-ojo dešimtmečio badmečiui – vos pastraipą. Nutylima, kad pasirašius paktą SSRS maitino A.Hitlerį žaliavomis ir degalais, vertė niekais vokiečių blokadą iš Didžiosios Britanijos pusės ir kad apskritai J.Stalinas tokia taktika užliūliavo šalį artėjančios agresijos akivaizdoje. Ar ne dėl jo kaltės SSRS neteko milijonų žmonių, vokiečiai buvo priartėję prie Maskvos, užėmė didžiausias industrines teritorijas, o Leningrado gyventojai patyrė 900 dienų blokados siaubą? Ar to neverti žinoti jauni Rusijos žmonės? – retoriškai klausia britų žurnalistas.

Vienas iš tokių Rusijos istorijos vadovėlių autorių Aleksandras Filipovas parengė pranešimą, kuriame panaudoti Rusijos nacionalinės užsienio politikos laboratorijos atlikti tyrimai buvusiose sovietinėse respublikose – Lietuvoje, Gruzijoje, Estijoje ir Latvijoje. Lietuvoje buvo ištirta 50 mokyklinių vadovėlių. Juose autorius aptiko „antirusišką kryptį“, nes šių šalių jaunimas nežino ir pamažu pamiršta daugelį Rusijos imperijos ir SSRS istorijos siužetų bei veikėjų. A.Filipovas teigia, kad vadovėliuose ypač nepalankiai aprašomas J.Stalinas, kurio represijas istorikas ciniškai pavadino „modernizacijos instrumentu“.

Kaip čia neprisiminsi V.Putino atsakymo į vieną neseniai vykusios ir net keturias valandas užsitęsusios TV konferencijos žiūrovo klausimą apie J.Stalino traktavimą. „Akivaizdu, – kalbėjo susikaupęs premjeras, – kad 1924-1953 m. šalis, kai ją valdė J.Stalinas, labai pasikeitė, iš agrarinės valstybės ji tapo industrine, taigi, industrializacija tikrai įvyko…“

Tik tiek.

2 Comments

  1. Ponas Iškauskas, tai jums tik pradžiai už ką jo portretas turėtu buti pas jus name, pas mane dabar nėra laiko rašyti:

    1939-10-10 J. Stalino iniciatyva Lietuvai perduodamas Vilnius kartu su jo kraštu.
    1940-08-03 Lietuvai perduodami Druskininkai, Ignalina kartu su jų kraštais.
    1941 pavasarį J. Stalino nurodymu Lietuvai nuperkami iš Vokietijos už 7,5 milijono dolerių Mėmelis (dabartinė Klaipėda), Vilkaviškis ir jų rajonai.
    J. Stalino dėka Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo daugiau nei 500 tūkstančių gyventojų, Lietuvos teritorija padidėjo geru ketvirtadaliu

  2. Marius

    Apie J. Stalino iniciatyvą Lietuvai kalbėti nereiktų, Lietuva buvo okupuota ir pajungta SSRS, tad viską ką jis darė darė visos sąjungos naudai, o ne vien Lietuvos.
    Be to:
    1940-06-15 J. Stalino iniciatyva Lietuva okupuojama ir paverčiama viena iš sąjunginių respublikų, t.y. viena iš Rusijos “gubernijų” su nominaliu suverenitetu užrašytu konstitucijoje
    1941-06-15 taip pat ir 1945, 1947, 1948, 1951 metais J. Stalino ir kitų nusikaltėlių iniciatyva iš Lietuvos ištremiama tūkstančiai gyventojų, vyksta intensyvi rusifikacija ir kolonizacija, griaunama senoji valstybė, jos kultūriniai pasiekimai.
    Ne veltui Stalino “draugelis” Chruščiovas 1956 metais pasmerkė jo kultą ir asmenį.

Comments are closed.