Sugebėjimas išspausti naudos iš kiekvieno skandalo – profesionalaus politiko „aukštas pilotažas“. 2004 m. prezidento posto netekęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas pasižymi gera politiko uosle. Ši unikali savybė nepavedė jo ir šį kartą, kai kilo skandalas dėl tariamo CŽV kalėjimo Lietuvoje.Ją, žinoma, pastebėjo ir Rusijos žiniasklaida, kuri, atrodo, padedama savo rezidentų Latvių gatvėje Vilniuje, akylai seka šalies politinį gyvenimą. Šį kartą laikraštis „Kommersant“ bemat pasigavo dabartinio europarlamentaro R.Pakso pripažinimą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kuris Prezidentės D.Grybauskaitės pavedimu sudarė darbo grupę slaptam CŽV kalėjimui Lietuvoje išaiškinti ir jau turi skelbti savo išvadas

Štai čia „tvarkietis“ atskleidė, kad prieš penkerius metus jis buvo nušalintas, nes atsisakęs dislokuoti tokį kalėjimą Lietuvoje. Rusijos verslo laikraštis cituoja neįvardintus ekspertus, kurie teigę, neva apkaltą R.Paksui padėjusios surengti Jungtinės Valstijos, juo labiau, kad anas objektas Lietuvoje pasirodė tuojau pat po šios procedūros.

R.Paksas tvirtinęs, kad 2003 m. pavasarį tuometinis VSD direktorius Mečys Laurinkus kreipėsi į jį klausdamas, ar galima neoficialiai į Lietuvą įvežti asmenis, Amerikoje įtariamus susijusius su terorizmu. VSD vadovas esą leidęs suprasti, kad teigiamas sprendimas labai padėtų „užsienio partneriams“. Mat, rašo „Kommersant“, tada Lietuva beldėsi į NATO duris, ir bet koks palankus gestas pirmuoju smuiku Aljanse grojančiai valstybei paspartintų šį procesą.

Nepaisant to R.Paksas esą ryžtingai atsisakė abejotino sandėrio. Ir štai po pusmečio, jau rudenį, kai buvo ruošiamas ambasadoriumi Madride, tas pats M.Laurinkus, kuriam neva davė atkirtį Prezidentas, apkaltino jį glaudžiais ryšiais su Rusijos verslininku Jurijum Borisovu, neteisėtu pilietybės suteikimu jam mainais už R.Pakso rinkimų kampanijos finansavimą. Už apkaltą R.Paksui Seimas balsavo 2004-ųjų balandį, kai Lietuva jau įstojo į NATO. Kiek vėliau 20 km už Vilniaus, Antaviliuose, toliau istoriją dėsto „Kommersant“, pradeda veikti slaptas CŽV kalėjimas. „Mano principingas atsakymas, – cituoja jis R.Paksą, – ir šis perversmas tiesiogiai susiję…“

Laikraščio kalbinti kažkokie ekspertai tvirtina, kad R.Pakso apkalta buvo naudinga JAV, kurios tuo metu prarado galimybę tokį kalėjimą išlaikyti Lenkijoje ir ieškojo jam vietos kitoje Rytų Europos šalyje, o čia toms paieškoms sutrukdė pats prezidentas…

Dabar išmušė teisybės valanda: nušalintasis prezidentas demaskavo piktus imperialistų ir jų bendrininkų kėslus. Tiesa, niekur neminima, kad apkaltos priežastys buvo kiek kitokios. 2004 m. balandžio 6 d. R.Paksas buvo nušalintas, apkaltinus jį pažeidus Konstituciją ir priesaiką. Jis per savo rėmėją J.Borisovą atskleidė valstybės paslaptį, tačiau buvo atleistas nuo atsakomybės. Apeliacinis teismas ne tik panaikino Vilniaus apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį, bet ir pagal Konstitucinio teismo išaiškinimą pripažino prezidentą kaltu bei skyrė jam 2715 eurų baudą. Tiesa, nuo baudžiamosios atsakomybės atleido, nes tuo metu R.Paksas jau nebuvo valstybės tarnyboje.

Tuomet nušalintasis nė žodžiu neužsiminė apie tokią smulkmeną kaip kilnus ir drąsus atsisakymas leisti įsikurti CŽV kalėjimui. Po teismo sprendimo jis tik tvirtino, kad kitokios baigties ir nelaukęs. “Tęsiasi politinis procesas, – citavo jį tuomet naujienų agentūra „RIA Novosti“, – o jį prieš mane pradėję asmenys nori patys apsivalyti nuo įtarimų“. Kokių – paaiškinta nebuvo.

Nepaisydamas apkaltos ir įtariamų ryšių su Rusija, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis 2007-ųjų gegužę buvo perrinktas opozicinės partijos vadovu ir iškart puolė atakon. „Interfax“ korespondentui partijos suvažiavime jis pareiškė: „Lietuva neturi savarankiškos užsienio politikos, iš esmės valstybė nuolankiai vykdo pasaulio galingųjų norus, šalyje klesti korupcija, oligarchinis valdymas“. Jis sieksiąs „gražinti Lietuvą užmirštam žmogui“. Visa tai tiesa, bet – ir vėl nė žodžio apie apkaltos metu patirtas nuoskaudas ir perspėjimų apie po kelerių metų subręsiantį skandalą.

Užsimetęs teisuolio ir nuskriaustojo togą liberaldemokratų politikas, reikia pripažinti, sėkmingai kopė aukštyn. 2007-ųjų vasarį jo partija laimėjo savivaldybių rinkimus, ir R.Paksas, ko gero, vėl būtų tapęs Vilniaus meru (priesaikos čia duoti nereikia), jei ne jo partiečiai, nutarę šį postą perleisti Juozui Imbrasui. Ėjimas buvo neblogas: paaukojęs vieną, partijos lyderis laukė kitos savo valandos, kuri tikrai išmušė. 2008 m. spalį vykusiuose Seimo rinkimuose „Tvarka ir teisingumas“ buvo trečias ir gavo 11 vietų parlamente, o šių metų vasarą surengtuose EP rinkimuose liberaldemokratai vėl buvo treti ir pasiuntė į Briuselį du savo atstovus, tarp kurių ir R.Paksą.

Ką gi, jiems žvaigždžių valanda dar nesibaigia. Pagal visuomenės apklausą, jei dabar vyktų Seimo rinkimai, „Tvarka ir teisingumas“ atsidurtų vėlgi trečioje pozicijoje ir aplenktų valdančiąją konservatorių – krikščionių demokratų partiją. Pagal politikų populiarumą R.Pakso reitingai išaugo iki 5,1 proc. ir dabar tame sąraše jis užima aukštą 5-ą vietą.

Nėra abejonių, kad 53-jų metų politikas dar išnaudos nelemtą pirmojo Europoje apkaltos proceso būdu nušalinto prezidento vardą. Tai jis mėgina daryti jau dabar, tiesa, labai jau nerangiai ir negarbingai, – mojuodamas aptrinta Lietuvos patrioto ir kankinio vėliavėle.