Artėjant nacistinės Vokietijos karo su Sovietų Sąjunga 68-osioms ir sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje 65-osioms metinėms, iš Maskvos pasipylė spekuliacijų, kas gi kaltas dėl karo pradžios. Rusijos gynybos ministerijos tinklalapyje pasirodė karo istoriko pulkininko Sergėjaus Kovaliovo straipsnis, kuriame dėl to kaltinama ir Lenkija, neva 1939 m. netenkinusi Vokietijos pretenzijų. Tiesa, ši publikacija netrukus buvo išimta iš svetainės, tačiau spėjo sukelti priešišką Varšuvos reakciją.
Komentarai
JAV prezidentas Barackas Obama, ko gero, imasi sunkiausios naštos užsienio politikoje – sutaikyti JAV, Izraelį ir Vakarus su musulmonų pasauliu. Tuo tikslu naktį į trečiadienį jis atskrido į Saudo Arabiją, o ketvirtadienį Egipto sostinėje, viename iš Kairo universitetų, sakys svarbią kalbą, kurios tikslas – skelbti naują Vašingtono susitaikymo politiką arabų šalyse.
Neseniai Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio televizijoje išsakytą teiginį, kad Lenkija tarpukariu nebuvo okupavusi Vilniaus krašto, sunku praleisti pro ausis. Bet iš tikrųjų ministro interviu Lenkijos televizijai buvo skirtas daugiau vokiečių tvirtinimams, esą jie po karo buvo išvyti iš kai kurių dabartinei Lenkijai priklausančių teritorijų ir jiems nenorima gražinti nuosavybės.
Vokiečiai jau seniai nori atgauti žemę ir pastatus, kuriuos jų tėvai Lenkijoje paliko po karo pasikeitus Europos žemėlapiui. Ypač daug tokio turto yra Opolės vaivadijoje ir Šiaurės Lenkijoje. Kaip Sudetai Čekijoje, taip Silezija Lenkijoje po Miuncheno suokalbio buvo atplėštos iš šių šalių, tačiau po karo Lenkijai gražinta didžioji anglies turtinga Silezijos dalis. Čia dar nuo Prūsijos laikų gyvenę ir naujai atsikėlę vokiečiai pasitraukė į pralaimėjusį reichą, tačiau dabar jie kelia galvas. Jie nori susigražinti bent savo turtą.Pasak dienraščio „Rzeczpospolita”, vokiečių paliktas nekilnojamasis turtas pietvakarinėje Lenkijos dalyje gali siekti 19 mlrd. eurų (65,6 mlrd. litų).
Ukrainoje – vėl valdžios virvės tampymas iš vienos pusės į kitą. Šalies spauda praneša, kad ministrė pirmininkė ir jos vardo bloko vadovė Julija Tymošenko bei Regionų partijos lyderis Viktoras Janukovyčius neva nutarė sudaryti sąjungą ir pasirašyti „didįjį susitarimą“, kuris pakeistų prezidento rinkimų tvarką. Naujoji koalicija pakeis Konstituciją, ir šalies vadovas bus renkamas ne visuotiniuose rinkimuose, bet Aukščiausioje Radoje. Taip Parlamentas, kuriame abu blokai turi konstitucinę daugumą, užkirstų kelią vėl balotiruotis Viktorui Juščenkai.
Ketvirtadienį į Minską atvykęs Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas buvo nusiteikęs taikiai. Nepaisydamas savo finansų ministro Aleksejaus Kudrino prieš keletą valandų iki vizito išsakytų nedraugiškų pastabų apie gresiantį Baltarusijos nemokumą, V. Putinas jį švelniai pabarė ir pataikavo Aleksandrui Lukašenkai. Jis tvirtino, kad Rusija partnerių nepaliks bėdoje ir visuomet suteiks pagalbą sąjunginei valstybei.
Naktį iš pirmadienio į antradienį netikėtai plykstelėjo konfliktas tarp kaimyninių Vidurio Azijos šalių Uzbekijos ir Kirgizijos. Nežinoma ekstremistų grupė užpuolė Chanabado pasienio postą. Per susišaudymą žuvo keletas žmonių. Taškentas teigia, kad nusikaltėliai įsibrovė iš Kirgizijos pusės. Mieste sutelktos didelės karinės pajėgos. Taškento iniciatyva visa 1300 km ilgio siena tarp Kirgizijos ir Uzbekijos uždaryta. Įtariama, kad išpuolį įvykdė teroristiniu pripažintas Uzbekijos islamo judėjimas, kurio štabas dabar yra Afganistane, Kandagare.
Ieškodamas analizės apie Rytų Europos šalių galimybes išbristi iš pasaulį apėmusios ekonominės krizės, netikėtai susidūriau su įdomiu vertinimu. Vokiečių „Die Zeit“ rašo: „Prieš 20 metų, iširus sovietinei imperijai, ta pati Europa Lenkijai ir Vengrijai, Baltijos šalims ar Bulgarijai buvo laisvės, atvirumo ir šviesios ateities įsikūnijimas, o dabar ji į šias pokomunistines valstybes žvelgia suraukusi antakius“ (http://www.zeit.de/online/2009/22/osteuropa-krise). Straipsnio autorius Joachimas Fritz-Vannahme pažymi, kad to priežastis – ne tik senosios Europos abejingumas, bet ir tai, kad pernelyg daug nepagrįstų vilčių dėta į iš sovietinio komunizmo išsivadavusias šalis. Štai pavyzdys: naujienai apie eurokomisarės Dalios Grybauskaitės pergalę Lietuvos prezidento rinkimuose prancūzų „Le Monde“ teskyrė kokias 9 eilutes…
Antrasis Šiaurės Korėjos branduolinis bandymas pirmadienio rytą sukėlė ne tik beveik 5 balų žemės drebėjimą šalies šiaurės rytų regione, bet ir supurtė visą pasaulį. Sprogimo galia siekė 20 kilotonų. Tokios pačios galios bomba „Mažylė“ 1945 m. buvo susprogdinta 600 m aukštyje virš Hirosimos. Susirūpinimą dėl šio bandymo pareiškė Europos Sąjunga ir Rusija. Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama jį pavadino „iššūkiu visai tarptautinei bendrijai“. Pirmadienį dėl jo sušauktas skubus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis. Pietų Korėjos kariuomenėje paskelbta padidinta kovinė parengtis.
Lenkijoje dar šiemet bus dislokuota amerikiečių zenitinių raketų kompleksai „Patriot-2“ su 196 raketomis ir 100 juos prižiūrinčių kariškių. Ši naujiena nei Varšuvai, nei Maskvai nebuvo kaip iš giedro dangaus. Dar pernai rugpjūtį, per patį Rusijos karą Gruzijoje, buvo pasirašytas atitinkamas Jungtinių Valstijų ir Lenkijos susitarimas. Naujasis Amerikos vadovas Barackas Obama dar svarsto priešraketinio skydo elementų dislokavimo Rytų Europoje galimybę, tačiau zenitinės raketos jiems saugoti jau bus atgabentos. Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atsakas buvo greitas: tokiu atveju Kaliningrado srityje pasirodys mažo nuotolio raketų „Iskander“…
Gegužės 21–22 d. tolimajame Chabarovske, net už 8500 km nuo Maskvos, visai prie pat Kinijos sienos, ant srauniojo Amūro upės kranto, rengiamas ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimas. Toli nuo vertintojų akių 27 Europos šalių lyderiai ir Bendrijos vadovai turės išklausyti Maskvos siūlymų energetikos ir Europos saugumo srityje.
Šis susitikimas bus kaip atsvara jo išvakarėse numatytam surengti Rusijos ir NATO tarybos posėdžiui, kurį Maskva atšaukė, kai tarp Rusijos ir Aljanso kilo vadinamasis šnipų karas. Gegužės pradžioje Rusija išsiuntė du kanadiečių diplomatus, kai Kaukaze prasidėjo NATO ir Gruzijos karinės pratybos. „Mes padarėme tai, ką privalėjome padaryti, atsakėme taip, kaip priimta diplomatinėje praktikoje, – akis už akį, dantis už dantį“, – ciniškai sakė Rusijos nuolatinis atstovas prie NATO Dmitrijus Rogozinas.