Tai, kad Estijai – vienai iš trijų Baltijos „sesių“ – pasiūlyta nuo kitų metų pradžios įsivesti eurą, kelia ir pavydą, ir šypseną. Ta šypsena dar platesnė, kai vokiečių laikraštyje „Die Welt“ skaitome, kad gegužės pradžioje Briuselio sutikimą deryboms dėl įsijungimo į euro zoną gavo ir Islandija, kuri pernai buvo atsidūrusi prie valstybinio bankroto ribos. Tad džiaugtis, pavydėti ir šaipytis turime iš estų?

Estija – visada priekyje

Paprastai juokdamiesi iš kitų žmonės nori pateisinti savo klaidas, nerangumą ar pridengti savo ydas. Valstybių santykiuose – tas pat. Per visus metus po Nepriklausomybės atkūrimo lietuviai nuolat pašiepdavo šiaurinius kaimynus už jų lėtumą, abuojumą kitiems, savotišką nacionalinio charakterio išraišką. Tačiau giliai širdy pripažindavome (o ir nuvykę į Estiją įsitikindavome), kad ta pašaipa be pagrindo, kad estai tvarkosi geriau, kad jų ekonomika visa galva aukščiau už Latvijos ir Lietuvos.

Štai žiupsnelis skaičių. Prieš keletą metų (2006-ųjų duomenimis) Estijos Bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė apie 20,6 mlrd. eurų (102 vieta pasaulyje), bet vienam gyventojui teko 15 500 eurų (42 vieta). Latvijoje atitinkamai BVP buvo 10,47 mlrd. eurų (93 vieta), tačiau vienam gyventojui – 4547 eurų (52). O štai Lietuvoje BVP sudarė beveik 28 mlrd. eurų (75 vieta), o vienam gyventojui teko apie 8400 eurų (48 vieta pasaulyje). Taigi, dar prieš krizę esto pragyvenimo lygis buvo aukštesnis.

„Bloomberg“ duomenimis, šiemet 1,3 mln. gyventojų turinčios Estijos BVP sudaro 23 mlrd. dolerių, tačiau biudžeto deficitas neperžengia 2,4 proc. ribos. Šis kandidatės į euro zoną rodiklis turi būti ne didesnis kaip 3 proc. Šios Baltijos šalies skola yra 9,6 proc. BVP, o biudžeto deficitas tesiekia 2,4 proc. Palyginimui: Lenkijos, kuri pretenduoja įsivesti eurą, šis rodiklis siekia 7,3 proc., Vengrijos – 4,1 proc., Čekijos – 5,7 proc. Kaip prognozuoja „Fitch Ratings“, Lietuva 3 proc. ribą gali pasiekti 2014 m., Bulgarija, Vengrija, Latvija, Lenkija ir Rumunija – 2015 m, o Čekija – 2016-aisiais.

Ne viskas sviestu tepama

Net ir pasaulinės krizės laikais Estija sugebėjo neprasiskolinti, nesukurti grandiozinių antikrizinių planų, kurie Lietuvoje remiasi daugiausiai griežtinama mokesčių reforma, jų bankų sistema stabili ir ne taip įklampino kreditų ėmėjus. Todėl EK nusprendė, kad Estija atitinka visus Mastrichto kriterijus ir rekomendavo ją priimti į euro zoną.

Eurokomisija konstatavo, kad Estija pagal šiuos kriterijus lenkia kitas 16 euro zonos narių. „Estija atrodo kaip biudžeto disciplinos pavyzdys net ir ES senbuvėms“, – pareiškė banko „Barclays Capital“ vyriausiasis ekonomistas Christianas Kelleris. Pernai ji valstybės išlaidas sumažino 9 proc., ir metus baigė minimaliu biudžeto deficitu (1,7 proc. BVP).

Bet negalima teigti, kad Estija jau išsiropštė iš duobės. Šalyje auga skurdas, ypač tarp pensininkų. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, iš Talino laukiama papildomų ekonomikos reformos priemonių, pirmiausiai, kaip sumažinti didžiulį skurdą, kurį patiria 60 proc. Estijos bedarbių ir 40 proc. pensininkų.

Štai kodėl Vokietijos atstovas Europos centrinio banko taryboje Jurgenas Starkas interviu leidiniui „Baltic Reports“ pareiškė, kad jis prieštarauja Estijos stojimui į euro zoną. Nors ji atitinka Mastrichto kriterijus, tačiau kilus krizei Graikijoje ECB turi peržiūrėti priėmimo į valiutų sąjungą kriterijus ir prie jų prijungti ekonominio stabilumo bei BVP vienam gyventojui rodiklius.

Kaip sunešioti geležines kurpaites?

Lietuvos vyriausybė eurą siekia įsivesti 2014 metais. Nors ši data vis atidedama, apžvalgininkai komentuoja, kad ir tai per daug drąsu. Galbūt greičiau galima kalbėti apie viltį, nes tai bus įmanoma, jei šalys atitiks griežtus Mastrichto kriterijus.

Pirmiausia, valstybės, norinčios turėti eurą, turi atitikti numatytus infliacijos kriterijus, jų valdžios sektoriaus deficitas neturi viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola neperlipti 60 proc. Lietuva šių kriterijų neatitiko net geriausiais laikais.

Kaip gi valstybės suartėja su euro zona? ES institucijos kas dvejus metus, o valstybei narei paprašius – ir dažniau, vertina valstybės, kuri rengiasi įvesti eurą, ekonominį suartėjimą (konvergenciją) su euro zona ir jos tinkamumą pereiti prie ES bendrosios valiutos. Iš tikrųjų tuo metu įvertinamas jos bendrasis ekonominis išsivystymas. Tuomet pasiūlius EK, po konsultacijų su Europos Parlamentu ir aptarimo Europos Vadovų Taryboje, ES Taryba nusprendžia, ar valstybė atitinka būtinas sąlygas eurui įvesti.

Kaip vyksta vertinamas? Pirmiausia atsižvelgiama į kainų stabilumą. Jį parodo vartotojų kainų indeksas. Infliacija negali būti didesnė už trijų ES valstybių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos vidurkį daugiau kaip 1,5 procentinio punkto. Toks kainų stabilumas turi būti ilgalaikis.

Paskui aptariamas valstybės finansų padėties tvarumas. Biudžeto deficitas negali sudaryti daugiau kaip 3 procentus BVP arba jis turi sparčiai ir nuosekliai artėti prie šio lygio; griežta biudžeto deficito kontrolė padeda užtikrinti stabilią finansinę padėtį, pritraukti užsienio investicijas ir skatina ūkio augimą.

Valdžios sektoriaus skola turi būti ne didesnė kaip 60 procentų BVP arba ji taip pat turi sparčiai ir nuosekliai mažėti. Tai ilgalaikės valstybės finansinės padėties tvarumo rodiklis. Juk už valstybės skolą mokamos palūkanos, todėl didėjanti valstybės skola brangsta ir ateityje gali apriboti išlaidas tokioms ūkio sritims kaip sveikatos apsauga ir pensijos.

Šalies nacionalinė valiuta turi būti stabili ir mažiausiai dvejus metus neperžengti nustatytų svyravimo ribų euro atžvilgiu.

Norėdamos pasiskolinti pinigų, vyriausybės išleidžia ilgalaikes obligacijas, už kurias mokamos palūkanos. Jeigu investuotojai nepasitiki ekonomikos perspektyvomis arba infliacija yra didelė, jie reikalauja didesnių palūkanų normų, vadinamos „rizikos premijos“. Todėl ilgalaikių vyriausybės vertybinių popierių (VVP) palūkanų norma yra vienas iš šalies ekonomikos patikimumo rodiklių, o naujosioms ES narėms – pažangos, siekiant realios konvergencijos, rodiklių. VVP ilgalaikių palūkanų normos negali būti didesnės už trijų ES valstybių narių, kuriose žemiausias infliacijos lygis, ilgalaikių VVP palūkanų normų vidurkį daugiau kaip 2 procentiniais punktais.

***

Lietuvos Vyriausybė yra parengusi konvergencijos ataskaitą. Pasaulio ekspertai (pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) kalba apie šalies ūkio atsigavimą ir neblogas jo perspektyvas. Jeigu visos politinės jėgos palaikys skaudų, bet būtiną krizės įveikimo planą, mes nors ir po trejų metų paseksime estų pavyzdžiu. Sako, kad sveikas pavydas – visada geras variklis…

“Apžvalga“, 2010 m. gegužė