Vėlyvasis ruduo – labai svarbus geopolitinių sprendimų metas. Sudėliokime chronologiją: spalio 18-19 d. Prancūzijos kurorte Dovilyje vyko daug triukšmo sukėlęs Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos aukščiausiojo lygio susitikimas. Lapkričio 11-12 d. Seule rengiama Didžiojo dvidešimtuko (G20) metinė viršūnių konferencija. Jau po savaitės, lapkričio 19-20 d. Lisabonoje vyks NATO šalių vadovų susitikimas, kurio kuluaruose antrą darbo dieną šaukiamas Rusijos ir NATO tarybos posėdis. Gi gruodžio 1-2 d. Astanoje kviečiamas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), kurioje pirmininkavimą 2011 m. Kazachstanas perduoda Lietuvai, šalių vadovų forumas. Beje, tarp šių renginių yra tam tikras ryšys.

Nauja ašis Aljanso garvežyje

Nesunku pastebėti, kad į europinių ir transatlantinių struktūrų veiklą vis labiau įtraukiama Rusija. Tai neišvengiama dėl dviejų aspektų: ši Eurazijos valstybė turi milžiniškus energijos resursus, kita vertus, jos dalyvavimas įvairiose organizacijose stabilizuos padėtį keliuose Rytų Europos regionuose, pačiame žemyne ir pasaulyje. Rusija tikisi netrukus būti priimta į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), didesnio vaidmens G20 ir pozityvaus aktyvumo ESBO.

Tačiau vos prieš keletą mėnesių atsirado nauja intriga: Maskva uoliai viliojama į Šiaurės Atlanto organizaciją, kuri Lisabonoje turėtų patvirtinti naują savo strategijos doktriną. Dar visai neseniai pliekusi NATO už jos tariamai agresyvią plėtrą į Rytus ir dalyvavimą „karštuose“ pasaulio taškuose, dabar Maskva netgi sutinka tapti Aljanso nare. Jeigu, žinoma, jis pritars D.Medvedevo pasiūlytam Europos „saugumo architektūros“ modeliui.

Šių pozicijų derinimui ir buvo skirtas spalio 18-19 d. Dovilyje surengtas D.Medvedevo, N.Sarkozy ir A.Merkel susitikimas. Apžvalgininkai jį jau pavadino Maskvos-Berlyno-Paryžiaus ašimi, kuri, nors ir sukasi girgždėdama sunkiai, į Lisaboną turėtų atgabenti kol kas stebėtojos statusą turinčią Maskvą. Gali būti, tvirtina laikraštis „The New York Times“, kad naujoje Aljanso strategijoje atsiras eilutė iš Rusijos siūlomo „saugumo architektūros“ modelio.

Bet Vašingtone Dovilio susitikimą vertino įtariai. JAV, kai B.Obama paspaudė santykių su Rusija „perkrovimo“ mygtuką, galimybę jai įsilieti į NATO veiklą vertino teigiamai. Tačiau N.Sarkozy sumanymas sukurti „ekonominio bendradarbiavimo ir bendro saugumo zoną“ ne Aljanso rėmuose Vašingtonui sukėlė nerimą.

NATO viduje ar vietoj NATO?

Vašingtonas įtaria, kad nauja saugumo schema norima pakeisti NATO arba ją susilpninti, o galų gale – išstumti JAV iš aktyvaus dalyvavimo Aljanso veikloje ir Europos reikaluose. Tokiais bendro pobūdžio argumentais Prancūzijos vadovas žongliravo, rašo „The New York Times“, kai su Rusija pasirašė sutartį dėl laivų „Mistral“ pardavimo ir statybos, dėl ko Maskva ir Paryžius susilaukė aštrios kritikos iš Gruzijos ir Baltijos šalių. Šios valstybės stebėjosi, kaip NATO narė gali savavališkai plėtoti Aljanso įstatais ribojamą karinę prekybą su ne bloko šalimi.

Gal taip demonstruojamas noras įtraukti Rusiją į NATO veiklą? Tai būtų dar pusė bėdos, nes su tuo sutinka ir Vašingtonas, ir Maskva, tačiau už Atlanto įtaria, kad ruošiama alternatyva Aljansui, kitaip sakant, po 70 metų stabilizuojančios veiklos jam kasama duobė.

Nors po susitikimo Dovilyje tokie nuogąstavimas tarsi ir nepasitvirtino, NATO rudens sesijoje Lisabonoje gali kilti tikras karas tarp Aljanso „revizionistų“ ir JAV, mano Paryžiuje leidžiamas žurnalas „La Croix“. N.Sarkozy rengiasi pirmininkavimui G20 ir naujiems Prancūzijos prezidento rinkimams, nes jo populiarumas šalyje smarkiai krito. Pasikvietęs į pagalbą A.Merkel, kuri tarsi laikosi nuošalyje, bet irgi ragina Maskvą jungtis į NATO, Prancūzijos prezidentas gali rimtai pakenkti Aljanso ateičiai. Kaip rašo Amerikoje leidžiamas savaitraštis „The Week“, NATO egzistavimas pakibęs ant plauko. Žurnalas cituoja jo pirmojo generalinio sekretoriaus lordo Ismay žodžius, kad iš pradžių NATO siekė „laikyti rusus ne Europoje, amerikiečius – Europoje, o vokiečius – Europos kontroliuojamus“, tačiau dabar beliko vienintelis Aljanso egzistavimo tikslas – „pateisinti amerikiečių buvimą Europoje“. Štai N.Sarkozy ir nori „išplauti“ paskutinį akmenį iš šio bloko pamato…

Ar praras Lietuva patikimą skydą?

Akivaizdu, kad tokia Aljanso pamatų erozija būtų nepalanki Lietuvai. Lenkijos „Rzeczpospolita“ atkreipia dėmesį, kad ji tapo įmanoma, kai NATO drasko vidiniai prieštaravimai, ir ji neturi aiškios politikos Maskvos atžvilgiu. Nors situacijos nereikia dramatizuoti, rašo lenkų laikraštis, tačiau Europos saugumo taip pat negalima dalinti į sąjungas, nes tuomet NATO narės nusivils Vašingtono sutarties 5-uoju straipsniu, fiksuojančiu kolektyvinę gynybą pavojaus atveju.

2011-ieji, kai Lietuva pirmininkaus ESBO, gali tapti rimtu išbandymu Vilniui. Šiai 56 narius vienijančiai organizacijai bus sunkiau įveikti senus ir kylančius naujus konfliktus buvusioje SSRS erdvėje, kai padrąsinta Maskva galės mosuoti nebaudžiamumo vėliava ir manipuliuoti savo galima naryste NATO.

Tad „Rzeczpospolita“ perspėjimai tinka ir Lietuvai. Beje, kaip skelbta, naujoje NATO strateginėje koncepcijoje, kurią planuojama patvirtinti po mėnesio, yra paminėti ir Lietuvos apginamumo planai. Pasak šalies Prezidentės D. Grybauskaitės patarėjo Jono Markevičiaus, Lietuvai svarbu, kad artimiausio dešimtmečio NATO veiklos gaires nubrėžiančiame dokumente būtų patvirtintas Aljanso atvirų durų principas ir įvardytos naujos grėsmės, įskaitant energetinį saugumą. “Dabartinis tekstas, lyginant su ankstesniu, yra geriau subalansuotas ir atspindi šios dienos mūsų lūkesčius – tai yra, mūsų šalių apginamumo planai yra paminėti, yra paminėta, kad NATO lieka atvira visoms šalims, įvardytos naujos grėsmės, įskaitant energetinį saugumą”, – sakė patarėjas.

Spalio 14 d. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė Briuselyje dalyvavo jungtiniame NATO užsienio ir gynybos ministrų susitikime, kurio pagrindinis tikslas – parengti sprendimus artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Lisabonoje. Jungtinėje užsienio reikalų ir gynybos ministrų sesijoje vyko karštos diskusijos dėl NATO generalinio sekretoriaus pateikto strateginės koncepcijos projekto, buvo diskutuojama ir priešraketinės gynybos klausimais. Naujasis strateginis dokumentas, kurį NATO valstybių ir vyriausybių vadovai patvirtins lapkričio mėnesį, apibrėš Aljanso tikslus ir uždavinius, įvertins strateginę saugumo aplinką ir suteiks gaires tolesniam pajėgų vystymui artimiausiems dešimčiai metų.

Skelbta žurnale “Apžvalga“