Baltijos šalių gynybos planas: o kas čia nauja?

Antai Londono „The Guardian“ paskelbė, kad šių metų pradžioje NATO parengė slaptą Estijos, Latvijos ir Lietuvos gynybos planą, pavadintą „Eagle Guardian“ (Erelis sargybinis). Pranešimą, kad jis turėtų tapti naujos Aljanso strategijos Europoje pradžia, pasirašiusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton.

Šiaip jau šis paviešinimas nieko nauja neatskleidžia. Kiek nelauktos tik aplinkybės ir metas, kai šis dokumentas iškilo viešumon. Kaip buvo ketinant Rytų Europoje dislokuoti Priešraketinės gynybos sistemos elementus, šį kartą neminimos „blogio ašies“ šalys Iranas ir Šiaurės Korėja. Dabar akivaizdu, kad pagrindinė grėsmė Baltijos šalims ir Lenkijai gali kilti iš Rusijos, nepaisant, kad paspaustas jos ir JAV santykių „perkrovimo“ mygtukas ir kad šiltesni tapo Rusijos bei NATO santykiai.

Dokumentai liudija, kad dar sausio 22 d. patvirtintą naujo plano kūrimą būtina laikyti paslaptyje, nes „viešas karinio planavimo ypatingiems atvejams aptarimas gali sukelti nereikalingą įtampą bendradarbiaujant NATO ir Rusijai“. Prieš trečiadienį Briuselyje prasidėjusį Rusijos ir NATO tarybos posėdį (čia atvykęs ir D.Medvedevas) Rusijos atstovas Aljanse Dmitrijus Rogozinas pareiškė, kad šis planas akivaizdžiai nukreiptas prieš jo šalį, nors dar visai neseniai, lapkritį, Lisabonoje per NATO viršūnių susitikimą jos karinėje doktrinoje pabrėžta, kad siekiama bendradarbiauti „bendros taikios erdvės, stabilumo ir saugumo labui“. Jis pridūrė, kad reikalausiąs, jog Briuselis persvarstytų NATO karinę doktriną, ir šį klausimą iškelsiąs per Rusijos ir NATO tarybos posėdį.

Laikraštis „The Wall Street Journal“ teigia, kad Baltijos šalys tokio jų regionui skirti plano pradėjo reikalauti po to, kai 2008–ųjų rugpjūtį Rusija įvykdė agresijos aktą prieš Gruziją. 2004 m. įstojusios į Šiaurės Atlanto organizaciją, jos būgštavo, kad Rusija to nepakartotų prieš Baltijos valstybes. Jų nuomone, penktasis Vašingtono sutarties straipsnis nepakankamai detaliai užtikrina Aljanso narių, ypač buvusios SSRS kaimynystėje esančių šalių, saugumą.

Pirmąsias regionines pratybas pagal šį planą Aljansas ketina surengti kitų metų pradžioje. Kartu jis vedė derybas su Lenkija, kuri prašė papildomų garantijų jos saugumui užtikrinti, jeigu šaliai grasintų Rusija. Per jas buvo kalbėta apie karinių jūrų pajėgų dislokavimą Gdanske ir Gdynėje, taip pat apie Vokietijoje esančios aviacijos bazės transporto lėktuvų C–130 Hercules perdislokavimą Lenkijoje. Čia taip pat turėjo būti įkurdinta naikintuvų F–16 eskadrilė. Be to, šiemet Lenkijoje, Morango mieste, netoli sienos su Kaliningrado sritimi, etapais pradėtos dislokuoti raketos „Patriot“, kurių skrydžio nuotolis – vos 65 km.

„The Guardian“ patikslina, kad Talinas, Ryga ir Vilnius išreikalavo, kad agresijos atveju regione būtų dislokuotos devynios divizijos, sudarytos iš JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Lenkijos karinių kontingentų. Į šiaurinius Lenkijos ir Vokietijos uostus turi atvykti desantininkų pajėgos, taip pat kariniai laivai iš Didžiosios Britanijos ir JAV. Taip buvo baigtos maždaug penkerius metus užtrukusios diskusijos dėl tariamai „silpno“ Aljanso baltiškojo flango. Pasak Vakarų spaudos, šis planas yra aukščiausiosios NATO vadovybės seifuose Belgijos mieste Monse.

Baltijos šalių nerimą sukėlė ne tik Rusijos agresija prieš Gruziją. Estų saugumui tikrą iššūkį metė Rusijos kibernetinė ataka 2007 m. Tik dabar iš „WikiLeaks“ paskelbtos 2007 m. birželio 6 d. JAV ambasados Taline telegramos paaiškėjo, kad Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas JAV ambasadoriui Stanley Davisui Phillipsui pareiškęs, esą „Estijos vyriausybė įsitikinusi, jog turi gana išsamių paliudijimų, kad Maskva susijusi su atakomis“.

Iš slaptų pokalbių stenogramų aiškėja, kad Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė Jungtinių Valstijų diplomatą prieš metus, lapkričio 17–ąją, įtikinėjusi, kad Maskvai pernelyg nerūpi geri santykiai su NATO. Baksnodama į Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad–2009“, per pokalbį su JAV ambasadoriumi Ivo Daalderiu pernai lapkritį Lietuvos ministrė bandė atremti NATO ir ES pareigūnų nuogąstavimus, jog Baltijos šalių gynybos planų kūrimas pakenktų bendradarbiavimui su Rusija. Tuo tarpu I.Daalderis ragino, kad Lietuva nesiveltų į viešas diskusijas dėl NATO gynybos planų, ir sakė, jog Vašingtonas tuo metu svarsto galimybę rengti specialius gynybos planus Baltijos šalims. Priminsime, kad tomis pratybomis buvo siekiama pasirengti įsiveržti į Baltijos šalis ir smogti branduolinį smūgį Lenkijos teritorijai.

Gali būti, rašo „The Guardian“, kad slaptas gynybos planas būtų paviešintas anksčiau įprastine tvarka, jei ne Vokietijos nenoras komplikuoti santykius su Rusija. Kita vertus, būtent Berlynas inicijavo naujos NATO koncepcijos svarstymą, įtraukiant ir Baltijos šalis, ir šis svarstymas ne viešoje aplinkoje buvo baigtas Lisabonoje lapkričio 18–19 d.

Taigi, „Eagle Guardian“ veikia, ir tai žinoti svarbiausia. Nei Maskvai, nei trims Baltijos valstybėms ši naujiena nėra naujiena, o Talinas, Ryga ir Vilnius gali tik džiaugtis, kad tokia informacija paviešinta. Ji įrodo, kad mūsų pastangos susikurti atskirą regioninį saugumo skydą nebuvo bevaisės, o kaimynei, kuri didina karinius pasiruošimus Kaliningrado srityje, tai rimtas perspėjimas nekurti toliau siekiančių ekspansinių planų.