Kiekvienas – nuo individo iki valstybės – norėtų, kad jį gintų, globotų, juo rūpintųsi. Kilus tikrai ar menamai grėsmei, toks poreikis tik padidėja. Jį ypač išsiugdžiusios mažos tautos, jautrios kiekvienai neteisybei, agresijai ar net griežtesnei politiko frazei. Gal todėl, kad jos greičiau gali išnykti, asimiliuotis, susilieti su didesnėmis. Savisaugos dėsnis, toks dažnas gamtos pasaulyje, galioja ir tarpvalstybiniuose santykiuose.

Saugumo niekada ne per daug

Ar tai paaiškina Lietuvos pastangas išplėšti iš NATO daugiau saugumo garantijų priimant slaptą Baltijos šalių gynybos planą, pavadintą „Erelis sergėtojas“ (Eagle Guardian)? Ko gero, taip. Saugumo niekada nebus per daug. Kas jau kas, o Lietuva tuo įsitikino per ilgus šimtmečius. Tiek gindamasi nuo kryžiuočių, tiek būdama konfederacinėje, bet nelygiateisėje Abiejų Tautų Respublikoje, tiek priverstinėje sąjungoje su carine Rusija ar su sovietine imperija, ką jau kalbėti apie okupacijas, Lietuva visada jautė saugumo troškulį, nacionalinės saviraiškos alkį. Neišskiriant net šių laikų, kai esame tarsi ir saugūs, nes mus jau šešerius metus globoja ir gina ES bei NATO.

Jeigu jau patekome į šių eurostruktūrų sistemą (tautai brangiai kainuotų eksperimentuoti, kas geriau – gyventi izoliacijoje ar burtis į visokias sąjungas), tai ir stenkimės, kad duotume ir gautume maksimumą. Kodėl tokio gynybinio „stogo“ reikia šiandien, kai visi tik ir kalba: niekas mums negrasina, o jeigu demonstruoja savo interesus, tai grynai ekonominius, dabar ne viduramžiai ir ne 1939-ieji?..

Grasinimai ir šantažas

Bet štai visai naujas pranešimas iš Maskvos. Atsiliepdamas į „WikiLeaks“ paskelbtą dokumentą apie NATO parengtą ar rengiamą Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planą (beje, galimas agresorius jame nenurodomas), Rusijos gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas per TV kanalą „Vesti“ pareiškė, kad Rusija „adekvačiai“ reaguos į Aljanso priemones. Pasak ministro, po 2008 m. rugpjūčio karo Gruzijoje armija prarado visas iliuzijas, kad jokių grėsmių Rusijai nėra, ir pasirengusi tinkamai į jas reaguoti.

A. Serdiukovas pagrasino, kad jeigu Vakarai nepriims Maskvos siūlomos bendros Priešraketinės gynybos sistemos Europoje (rusiška santrumpa – „EuroPRO“), tai Kaliningrado srityje ar kitoje Rusijos vietoje bus dislokuotos tokios raketų sistemos, kurios nesumažins Rusijos branduolinių pajėgų galios.

Kitaip sakant, oficialioji Maskva (paprastai ministrai tokius dalykus kalba mažiausiai premjero sutikimu) nutaikė progą ir vėl pagrasinti, kad su artimiausiais kaimynais ji gali elgtis taip, kaip prieš pustrečių metų pasielgė Kaukaze. Kita vertus, ji Europai bando išsukinėti rankas, piršdama Lisabonoje pasiūlytą bendrą „EuroPRO“, į kurią Europa ir JAV reagavo be didelio entuziazmo. Štai kodėl, kaip neseniai rašė Vakarų spauda, Rusijos viliojimas į NATO yra didžiausia amžiaus pradžios avantiūra. Ji tik gali susprogdinti iš vidaus ir šiaip jau ne be prieštaravimų ilgiau kaip 70 metų gyvuojantį Aljansą.

Geras įdirbis

Be abejonės, papildomos saugumo priemonės Lietuvai – tai šalies nepriklausomybės garantas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė po Lisabonos susitikimo tvirtino, kad NATO sesijoje buvo atsižvelgta į visus Lietuvos keltus reikalavimus dėl ateities saugumo garantijų, kokias anksčiau yra užsitikrinusi Lenkija, ir kad 5-asis Vašingtono sutarties straipsnis pradėjo veikti.

Tačiau šešerius su puse metų to nepakako. Tai duoda peno euroskeptikų abejonėms, ar NATO reikiamai įsikištų, jeigu Baltijos šalims būtų iškilusi tokia grėsmė, kokia buvo Gruzijai. Štai kodėl Lietuvos politikų įdirbis raginant Briuselį rengti papildomą gynybos planą toks svarbus.

Iš „WikiLeaks“ paviešintų slaptų pokalbių stenogramų paaiškėjo, kad Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė Jungtinių Valstijų diplomatą prieš metus, lapkričio 17-ąją, įtikinėjusi, jog Maskvai ne itin rūpi geri santykiai su NATO. Baksnodama į Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad-2009“, per pokalbį su JAV ambasadoriumi Ivo Daalderiu Lietuvos ministrė bandė atremti NATO ir ES pareigūnų nuogąstavimus, kad Baltijos šalių gynybos planų kūrimas pakenktų bendradarbiavimui su Rusija. I. Daalderis ragino Lietuvą nesivelti į viešas diskusijas dėl NATO gynybos planų ir sakė, kad Vašingtonas tuo metu svarsto galimybę rengti specialius gynybos planus Baltijos šalims. Priminsime, kad per pratybas „Zapad-2009“ buvo siekiama pasirengti įsiveržti į Baltijos šalis ir smogti branduolinį smūgį Lenkijos teritorijai. Jos buvo atvirai provokacinės.

Kodėl Lenkija pralenkė Lietuvą?

Tuo metu Lenkija jau buvo pažengusi toliau: sureagavusi į įvykius Gruzijoje ir pratybas šalia savo sienų, ji prašė papildomų garantijų saugumui užtikrinti, jeigu šaliai grasintų Rusija. Per derybas buvo kalbėta apie karinių jūrų pajėgų dislokavimą Gdanske ir Gdynėje, taip pat apie Vokietijoje esančios aviacijos bazės transporto lėktuvų „C-130 Hercules“ perdislokavimą Lenkijoje. Čia taip pat turėjo būti įkurdinta naikintuvų F-16 eskadrilė. Be to, šiemet Lenkijoje, Morango mieste, netoli sienos su Kaliningrado sritimi, etapais pradėtos dislokuoti raketos „Patriot“, kurių skrydžio nuotolis – vos 65 kilometrai.

Londono „The Guardian“ patikslina, kad Talinas, Ryga ir Vilnius išsireikalavo, kad agresijos atveju regione būtų dislokuotos devynios divizijos, sudarytos iš JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Lenkijos karinio kontingento. Į šiaurinius Lenkijos ir Vokietijos uostus turėtų atvykti desantininkų pajėgos, taip pat kariniai laivai iš Didžiosios Britanijos ir JAV. Taip buvo baigtos maždaug penkerius metus trukusios diskusijos dėl tariamai „silpno“ Aljanso baltiško sparno. Pasak Vakarų spaudos, šis planas guli aukščiausiosios NATO vadovybės seifuose Belgijos mieste Monse.

Ne be reikalo Maskva sunerimo, kad Lenkija tampa JAV ir NATO placdarmu prie Rusijos sienų. Diskusijų portale Gidepark.ru rašoma, kad Lenkija tampa savotiška Kuba šiandieninės europietiškos Karibų krizės metu. Svetainė primena, kad dar pernai gruodį buvo pasirašyta JAV ir Lenkijos sutartis dėl Amerikos kariuomenės statuso Lenkijoje (sutrumpintai – SOFA). Pagal ją šios šalies teritorijoje įkurta laikinoji JAV karinė bazė, kuri nuo 2012 m. taps nuolatine. Dislokavus raketas „Patriot“ netrukus čia bus atgabentos balistines priešo raketas galintys numušti užtaisai SM-3.

Intriga – viešumas

Taigi, kaip sakoma, kaimynė Baltijos šalims nušluostė nosį. NATO kuluaruose tik buvo ginčijamasi dėl tokio plano viešumo. JAV pareigūnai patarė kolegoms iš Baltijos šalių šio reikalo neviešinti. „Viešos diskusijos apie planus nenumatytiems atvejams taip pat veikiausiai lemtų nereikalingą įtampos padidėjimą tarp NATO ir Rusijos – mes turėtume to vengti, stengdamiesi gerinti praktinį bendradarbiavimą srityse, kur NATO ir Rusijos interesai sutampa“, – sakoma viename pernai gruodį NATO šalims išplatintame pranešime.

Dabar „WikiLeaks“ sukūrė intrigą, paviešindama šiaip jau visiems žinomą Aljanso planą. Tačiau Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas interviu Briuselio naujienų svetainei „EUobserver“ sakė, kad slaptos informacijos apie NATO paruoštus Baltijos šalių gynybos planus paviešinimas jokių neigiamų pasekmių nesukėlė. „Erelis sergėtojas“ neprieštarauja ir NATO bei Rusijos suartėjimo idėjai, nes Baltijos šalių gynybos planas tėra tik gynybinė priemonė nuo galimos agresijos, ir nieko daugiau, rašoma „EUobserver“.