Nieko nuostabaus, kad pasaulis daug tikisi iš būsimo JAV ir Rusijos vadovų susitikimo. Net tai, kad jis numatytas balandžio 1-ąją – Melagių ir Juokų dieną (kitur ji vadinama Kvailių diena), tai yra didžiųjų valstybių dvidešimtuko lyderių derybų Londone išvakarėse, nesumenkina į jį dedamų vilčių. Žmonėms visoje planetoje sunku ir be tiesioginės šių branduolinių šalių konfrontacijos, nes ekonominės krizės šmėkla, atrodo, tebesklando ir daug kur ji jau rodo savo nagus.

Ypač gerai nusiteikęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Jis sveikino pozityvius signalus, kuriuos jam siunčia Barakas Obama, ir tikisi atversti naują abiejų šalių santykių puslapį. Londone bus tariamasi daugeliu klausimų – nuo ginkluotės sumažinimo iki kovos su terorizmu. Praėjusį savaitgalį dėl to Ženevoje buvo susitikę JAV ir Rusijos diplomatijos tarnybų vadovai Hillary Clinton ir Sergėjus Lavrovas. Ir nors šiame susitikime taip pat neapsieita be pikantiško nesusipratimo, šalys viena kitą suprato.

Vis dėl to keista, kad vienas į valdžią atėjęs lyderis gali taip pakeisti dviejų galingų valstybių santykius. Turiu galvoje Baracką Obamą, kuris, atrodo, vienu mostu nubraukė tai, ką užsienio politikoje nuveikė George‘as W. Bushas. Svarbu net ne tai, kad jis jau pažadėjo sumažinti JAV kariuomenę Irake, siekti kontaktų su Afganistano talibais ar derėtis su radikaliais palestiniečiais. Jo iniciatyva „perkrauti” santykius su Rusija tapo geros vilties ženklu. Žavingoji politikos naujokė valstybės sekretorė Hillary Clinton, nors daug kam ir nekelianti pasitikėjimo kaip užsienio politikos strategė, lyg gaivaus vėjo gūsis ėmė įgyvendinti jaunatviškai veržlų B.Obamos kursą į dviejų sistemų dalykišką bendravimą. Apžvalgininkai juokauja, kad naujasis JAV prezidentas gal ir neįžvelgs Rusijos vadovo sielos gelmių, vos pažiūrėjęs jam į akis, kaip buvo tarp G.W.Busho ir V.Putino, tačiau bent jau stengsis suprasti bendraamžį partnerį.

Ir vis dėl to kodėl – keista? Laikraštis „USA Today” spėja, kad pirmieji B.Obamos žingsniai link Rusijos yra pasmerkti žlugti. Juk prisimename ne tokio jau slapto laiško D.Medvedevui esmę: Jei Maskva liausis remti Irano branduolinę programą, tai Vašingtonas sustabdys arba visai atsisakys priešraketinio skydo dislokavimo Lenkijoje ir Čekijoje. Laikraščio apžvalgininkas Leonas Aronas rašo, kad idėja gera, verta pabandyti, tačiau – nesėkmė garantuota. Kodėl? Šie mainai prieštarauja D.Medvedevo ir V.Putino strateginiams išskaičiavimams. Kalbant Kremliaus mėgstamo žaidimo šachmatų kalba, Vašingtonas nori pėstininką iškeisti į žirgą. Juk Rusija iš Bušero atominės jėgainės statybos uždirba milijardą dolerių, be to parduodama ginkluotę, taip pat raketas „žemė-žemė” jos dėl krizės išsekęs iždas papildomas dar milijonais dolerių. Taigi, kritus naftos ir dujų kainoms, karinė prekyba ir bendradarbiavimas su Iranu Maskvai yra kone vienintelis valstybės maitinimo šaltinis. Tačiau svarbiausia, kad tokia valstybė gali jaustis galinga imperija, ko ir siekia Rusijos vadovai nuo pat Boriso Jelcino laikų.

Palaikyti gerus santykius su Iranu, tai reiškia išlaikyti ir kito Rusijai svarbaus regiono Kaukazo musulmonų palankumą. Tai svarbi Maskvos korta, varžantis diplomatiniais ir karinės jėgos raumenimis su Gruzija bei su Vidurio Azijos režimais, galų gale bendradarbiaujant su Iranu Kaspijos jūros regione. O ką mainais į Iraną siūlo Vašingtonas? Nedislokuoti kažkokių 10 raketų prie Gdansko ir radiolokacinės stoties Čekijoje, kurios kažin ar kada apskritai bus panaudotos. Ar jos gali būti atsvara 700-ams Rusijos balistinių raketų, nutaikytų į Vakarus? Tuo labiau, kad amerikietiškas skydas bus atsuktas visai į kitą pusę… Todėl, kaip rašo „USA Today”, norint atmesti Vašingtono primetamą ėjimą didžiojoje šachmatų lentoje, nereikia būti didmeistriu Gariu Kasparovu. Laikraštis B.Obamai pataria tiesiai šviesiai: nelaukite oficialaus jus tenkinančio Maskvos atsakymo, o jau galvokite apie kitą ėjimą, nes rusai jį jau žino…

Iš tikrųjų, Melagių diena, kai vyks Rusijos ir Amerikos lyderių susitikimas, čia niekuo dėta. Tiesiog tą dieną daugiau humoro ir fariziejiško optimizmo.